Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą, o būtent:

jis, 2024 m. balandžio 14 d. apie 01.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. balandžio 14 d. 08.41 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0129 jam nustatytas 1,25 prom. neblaivumas) panaudojo fizinį smurtą prieš L. S. K., o būtent: būnant kambaryje, žodinio konflikto metu sugriebė rankomis L. S. K. už pečių ir sudavė kumščiu du kartus į krūtinės sritį, ko pasekoje L. S. K. nukrito ant grindų. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, L. S. K. skiriant besimušiančius I. I. su E. K., I. I. sudavė L. S. K. rankos kumščiu 3 kartus į galvos sritį, ko pasekoje L. S. K. nukrito ant grindų. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, būnant lauke, rankos kumščiu sudavė L. S. K. į kaktos sritį dešinėje pusėje. Tokiu būdu jis sukėlė L. S. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaktos sumušimu, pasireiškusį potrauminiu minkštųjų audinių komponentu kaktos kairėje.

Šiais veiksmais I. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. I., parodė, kad kaltinime nurodytos dienos išvakarėse linksminosi su L. S. K. per jo gimtadienį. Gėrė alkoholinius gėrimus jo namuose ir lauke, buvo pirtis. Tada jie susikivirčijo, susipyko. Jis išėjo link lauko, sudavė smūgius L. S. K., po ko šis nukrito. Tuomet jis sudavė dar vieną smūgį ir nuėjo parūkyti į lauką. Sutinka su jam nustatytu 1,25 prom. neblaivumu. Naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Galimai sudavė jam du smūgius į krūtinės sritį. Tris kartus sudavė į galvos sritį, gal vieną ar du kartus, tiksliai neprisimena. Pripažįsta faktines aplinkybes dėl smūgių sudavimo. Dėl suduotų smūgių galėjo kilti kaltinime nurodytos pasekmės. Pripažįsta abu civilinius ieškinius. Juos galėtų atlyginti per tris ar keturis mėn. Su alkoholiu problemų neturi. Nukentėjusiojo atsiprašė tik šiandien. Gailisi dėl to, kas įvyko. Šiuo metu dirba virėju, jo atlyginimas yra 1 200 Eur/mėn.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024 m. balandžio 14 d. L. S. K. pareiškimo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 14 d. apie 04.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui L. S. K. prašant, kad pažįstamas I. I. išeitų iš namų, I. I. pradėjo mušti L. S. K., o būtent, sudavė jam 7–8 kartus į galvą, dėl ko L. S. K. buvo praradęs sąmonę, taip sukeliant L. S. K. fizinį skausmą (b. l. 8–10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvados Nr. G 2087/2024 (01) nustatyta, kad vadovaujantis L. S. K. medicininių dokumentų duomenimis, L. S. K. nustatytas kaktos sumušimas, pasireiškęs potrauminiu minkštųjų audinių komponentu kaktos kairėje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytas kietu buku daiktu (-ais) iki kreipiantis medicininės pagalbos, 2024 m. balandžio 14 d. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu gali būti jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 45–46).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo I. I. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad I. I. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą. Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo I. I. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas I. I. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir jam sukeltas fizinis skausmas, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam šešis smūgius, iš kurių du į krūtinės sritį ir keturis į galvą – gyvybiškai svarbią kūno dalį, dėl ko nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 88–89), per paskutinius penkerius metus 11 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už tai, kad 2023 m. sausio 1 d., būdamas neblaivus, sugadino kito žmogaus automobilio žibintą, bei už tai, kad 2024 m. balandžio 14 d., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadindamas juos įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindamas pareigūnų garbę ir orumą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 90–95), dirbantis (Sodros duomenys), nevedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš kaltinamojo žodžių – priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios rūšies bausmės dydžiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba, jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam I. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74–75), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2024 m. spalio 16 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 181,55 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusysis L. S. K. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (b. l. 56–57). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, o žalos atlyginimas sumokėtinas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už L. S. K. gydymą“.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. S. K. pareiškė 2024 m. balandžio 14 d. civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – sudavė du kartus į krūtinės sritį ir keturis kartus į galvos sritį – gyvybiškai svarbią kūno dalį. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, buvo praradęs sąmonę, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnių pasekmių. Be to, nukentėjusiojo teigimu, jis dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažemintas prieš kaimynus ir kitus asmenis, norėjo per savo gimtadienį gerai praleisti laiką, o vietoje to sulaukė smūgių ir atsidūrė ligoninėje, mėlynės ir guzai buvo matomi ir daugiau nei po savaitės po įvykio, nedarbingumo neėmė, nes susikeitė su kolega pamainomis, kad dar kelias dienas pabūtų namuose. Šios aplinkybes sudaro pagrindą teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra pagrįstas, jo nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga jo partirtiems išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo, nurodant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į nukentėjusiojo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba, jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. I. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba, jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš I. I. 181,55 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 55 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (181,55 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), priteistą sumą nurodant sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už L. S. K. gydymą“.

L. S. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš I. I. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteistą sumą nurodant sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į L. S. K. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti I. I., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.