Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

M. B. atstovė K. R. pažymėjo, kad Ginčų komisijos posėdyje buvo pateikti duomenys, jog per trijų mėnesių laikotarpį Utenos AVPK buvo užfiksuoti net 56 įvykiai susiformavusios ydingos praktikos atvejai. Pareiškėjo atstovė nesutiko su pateikta M. B. charakteristika, kurioje jis įvertintas vidutiniškai. Nurodė, kad, remiantis 2017 m. vasario 2 d. charakteristika, M. B. buvo įteiktas apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą pareigų atlikimą, pasiektus rezultatus stiprinant teisėtvarką.

M. B. atstovas K. J. pabrėžė, kad pareiškėjas atliko įvykio įforminimo veiksmus, o tarnybinio pranešimo neparengė, kilus abejonėms, ar tikrai buvo eismo įvykis. K. J. teigė, kad dėl susidariusios situacijos iš dalies kalta ir S. Š., parodžiusi tik dalį vaizdo įrašo, o vėliau pradėjusi abejoti, ar eismo įvykis apskritai buvo, taip suklaidindama pareigūnus. Pareiškėjo atstovas kritiškai vertino Utenos AVPK poziciją, kai tuo pat metu nurodoma nedidinti neatskleistų eismo įvykių statistikos ir reikalaujama vadovautis teisės aktais ir instrukcijomis, ir taip priverčia pareigūnus suklysti.

Bylos duomenys patvirtina, kad vyresnysis policininkas M. B. vykdo Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio pareigas.

M. B. 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą Utenos AVPK veikiančiai Ginčų komisijai dėl paskirtos nuobaudos – griežto papeikimo panaikinimo.

Ginčų komisija 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas nepažeidžiant terminų; 2017 m. spalio 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvada su siūlymu skirti M. B. tarnybinę nuobaudą yra teisėta; 2017 m. lapkričio 14 d. Įsakymas Nr. 89-TE-426, kuriuo M. B. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra teisėtas. Ginčų komisija, atsižvelgusi į posėdyje nustatytą Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus ydingą praktiką, nusprendė sušvelninti M. B. paskirtą tarnybinę nuobaudą iš griežto papeikimo į papeikimą.

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos policijos pareigūnui už padarytą tarnybinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., toliau – Vidaus tarnybos statutas) įtvirtintos teisės normos, o detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija, toliau – Tvarkos aprašas).

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, o jas skiriant atsižvelgiama į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Tvarkos aprašo 31 punktą, pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinio patikrinimo išvada. Reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvados turiniui nustato Tvarkos aprašo 26 punktas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl sprendžiant dėl įsakymo, kuriuo pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo, yra vertinamas jo sudedamosios dalies, t. y. tarnybinio patikrinimo išvados, turinys, tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumas ir padarytų išvadų pagrįstumas ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai patikrinami, juos įvertinant pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, kurių visuma leidžia konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-3015/2012). Be to, teismas, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė konkrečias veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Pareiškėjas, ginčydamas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, teigė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, pažeidžiant Tvarkos aprašo nustatytą terminą.

Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, <...> ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Vidaus dokumento, suformuoto 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2018 m. vasario 15 d., duomenimis, Utenos AVPK KPS viršininkas R. A. S. 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 89-PR2-5062 „Dėl galimo pareigų neatlikimo“ informavo Utenos AVPK viršininko pareigas atliekantį viršininko pavaduotoją S. N. apie 2017 m. rugsėjo 1 d. gautą pranešimą ROIK Nr. 0117000488084. R. A. S. tarnybinio pranešimo duomenimis, Utenos AVPK KPS viršininkas jame nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. Utenoje, Paupio g. 1 įvyko techninis eismo įvykis, kurio kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos; į pranešimą reagavo policijos ekipažas „1813“, kurį sudarė Utenos AVPK KPS KPB vyriausieji patruliai M. B. ir D. P.; atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai galimo teisės pažeidimo neužfiksavo; Utenos AVPK KPS KPB specialistas G. K. 2017 m. rugsėjo 8 d. minėtą eismo įvykį įregistravo eismo įvykių registre, 2017 m. rugsėjo 13 d. nubraižė eismo įvykio schemą, apžiūrėjo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); paėmė nukentėjusiosios S. Š. raštišką paaiškinimą, kartu su ja nustatė eismo įvykio kaltininką – E. G. (toliau – E. G.), kurio atžvilgiu pradėjo administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 426 straipsnį. R. A. S. pasiūlė pradėti KPS KPB vyriausiesiems patruliams M. B. ir D. P. tarnybinius patikrinimus dėl galimai nevykdytų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47 punkto ir Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 6.3 punkto reikalavimų. Utenos AVPK viršininko pareigas atliekantis viršininko pavaduotojas S. N. 2017 m. rugsėjo 19 d. rezoliucija pavedė Utenos AVPK Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. M. atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą, o 2017 m. rugsėjo 21 d. vykdyti pavedimą buvo perduota Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiajam tyrėjui T. M.

Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo M. B. procedūra buvo pradėta subjekto, turinčią teisę pradėti tokią procedūrą, ir nepažeidžiant Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyto termino.

Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir, tinkamai įgyvendintų teisę į gynybą, tarp jų – galėtų pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises.

M. B. 2017 m. spalio 2 buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 29 d. parengtas Pranešimas Nr. 89-PR1-40 dėl tarnybinio nusižengimo. Šiuo pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kadangi gavus pranešimą ROIK Nr. 0117000488084, jog Utenoje, Paupio g. 1, yra įvykęs techninis eismo įvykis, o kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos, 2017 m. rugsėjo 1 d. gavęs informaciją apie pasišalinusią transporto priemonę ir atvykęs į eismo įvykio vietą, būdamas Kelių policijos būrio pareigūnas bei turėdamas pareigą tirti kelių eismo taisyklių pažeidimus, nefiksavo minėto įvykio, įvykio vietoje neapsiklausė liudininkų (pranešėjos), nenustatė įvykio koordinačių, nesudarė įvykio schemos, neaprašė transporto priemonės apgadinimų, nesurašė tarnybinio pranešimo apie eismo įvykį, neišdavė transporto priemonės savininkui (valdytojui) pažymos apie eismo įvykį, būdamas policijos ekipažo vyresniuoju netinkamai organizavo ekipažo darbą. Pareiškėjui buvo pranešta, kad tokiais veiksmais galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 10 straipsnio 9 dalies 3 punktą (originale - 9 straipsnio 3 dalis), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 63.2 punktą, 63.4-63.7 punktus ir 67 punktą, Utenos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 89-V-759 patvirtinto Utenos AVPK KPS KPB vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.3 ir 7.10 punktus bei nurodė išvardintų teisės normų turinį.

Be to, M. B. 2017 m. spalio 11 d. buvo įteiktas tą pačią dieną parengtas Pranešimas Nr. 89-PR1-41 dėl tarnybinio nusižengimo. Šiuo pranešimu pareiškėjas buvo papildomai informuotas, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes 2017 m. rugsėjo 4 d. telefonu gavęs S. Š. pranešimą apie asmenį (pažeidėją), kuris 2017 m. rugsėjo 1d. padarė eismo įvykį (atsitrenkė į kitą automobilį) bei iš jo pasišalino, apie tai nepranešė policijai, priėmė sprendimą pasišalinimo iš įvykio vietos nefiksuoti, be to, toliau galimai tęsdamas savo neteisėtus veiksmus (piktnaudžiavimą), 2017 m. rugsėjo 8 d. telefonu bendraudamas su nukentėjusiąja S. Š., pasiūlė neteisėtą būdą užfiksuoti eismo įvykį, t. y. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nors, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 220 punktu, nebuvo tam sąlygų, o tokiu pareiškėjo pasiūlytu neteisėtu būdu nebūtų atskleistas kelių eismo taisyklių pažeidimas (administracinis nusižengimas). M. B. buvo pranešta, kad tokiais veiksmais pareiškėjas galėjo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 punktą, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalį, 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14 punkto 2 papunktį bei išdėstė minėtų teisės normų turinį.

Išanalizavus pareiškėjui nustatyta tvarka pateiktus pranešimus dėl tarnybinio nusižengimo, daroma išvada, kad jie suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai: juose nurodytas galimai padaryto tarnybinio nusižengimo laikas, atskleista jo esmė – aprašyti įvykiai ir išvardinti konkretūs veiksmai, kurių M. B. neatliko, nors privalėjo atlikti, bei neteisėti veiksmai, kuriuos pareiškėjas atliko, pateiktos teisės aktų, kuriuos galimai pažeidė pareiškėjas, nuostatos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad Utenos AVPK Tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Nustatyta, kad M. B., gavęs pranešimus dėl tarnybinio nusižengimo, 2017 m. spalio 9 d. bei 2017 m. spalio 16 d. pateikė paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas juose nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. nuvykus į eismo įvykio vietą, apie eismo įvykį pranešus S. Š. paaiškino, kad stovėjimo aikštelėje rado nežymiai apgadintą savo automobilį BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus S. Š. pateiktą stebėjimo kamerų vaizdo įrašą, buvo matoma, kad šviesios spalvos automobilis „Opel Zafira“, kuris buvo statomas šalia pranešėjos automobilio, eismo įvykio nesukėlė, tą patvirtino ir S. Š. Pareiškėjui dar kartą paklausus, ar S. Š. tikrai įsitikinusi, kad automobilis apgadintas būtent šioje aikštelėje, pranešėja pasakė, kad negali to garantuoti. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pareiškėjas telefonu užfiksavo vietovę, užfiksavo vietos koordinates, iš visų pusių nufotografavo S. Š. automobilį BMW X5, išmatavo šios transporto priemonės apgadinimo vietą. Įvertinus, kad automobilio BMW X5 apgadinimai mažareikšmiai, pagal įvykio vietoje išaiškintas aplinkybes nebuvo galima nustatyti eismo įvykio sudėties, pati pranešėja nenorėjo, kad būtų įformintas eismo įvykis, S. Š. nebuvo išduota pažyma dėl eismo įvykio. Pareiškėjas S. Š. paaiškino, kad visi eismo įvykiui įforminti reikiami duomenys yra surinkti ir užfiksuoti, todėl, jei atsirastų apgadinimus sukėlęs vairuotojas, kuris nesutiktų pildyti eismo įvykio deklaracijos, ar ji pati norėtų, kad eismo įvykis būtų įformintas, S. Š. gali paskambinti M. B. į asmeninį telefoną. Pareiškėjas 2017 m. spalio 9 d. paaiškinime nurodė, kad tarnybinį pranešimą apie eismo įvykį ketino surašyti vėliau, tačiau pamiršo tai padaryti. Be to, M. B. paaiškino, kad S. Š. jam paskambino 2017 m. rugsėjo 4 d. ir pasakė, kad ji peržiūrėjo visą vaizdo medžiagą ir nustatė, koks automobilis sukėlė eismo įvykį ir apgadino jos automobilį, automobilio valstybinių numerių nenustatė, bet ji pažino automobilio vairuotoją. M. B. pranešė S. Š., kad jam poilsio diena ir kad jai paskambins, kai grįš į darbą. Nurodė, kad į Utenos AVPK nepaskambino, įvertinęs, jog S. Š. jokių tikslių eismo įvykio duomenų nepateikė. Pareiškėjas paaiškino, kad S. Š. jis paskambino 2017 m. rugsėjo 8 d. ir pasakė, kad gali atvykti ir įforminti eismo įvykį, jeigu vairuotojas, apgadinęs jos automobilį nesutinka pildyti eismo įvykio deklaracijos. Nurodė, kad Š. pasakė nenorinti, jog automobilį vairavęs jaunuolis nukentėtų, todėl pareiškėjas jai pasiūlė kartu su tuo jaunuoliu užsipildyti eismo įvykio deklaracijas. Pareiškėjas paaiškino, kad tai buvo geranoriškas pasiūlymas eismo dalyviams tarpusavio susitarimu išspręsti susiklosčiusią situaciją, o ne siekis neužfiksuoti padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. M. B. atkreipė dėmesį į Utenos AVPK susiformavusią praktiką, pagal kurią, tais atvejais, kai atvykus į tokio pobūdžio iškvietimus, yra siekiama ne tik nubausti asmenis, bet, įvertinus visas galimas aplinkybes, kad vairuotojai galėjo ir nepajausti, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, padėti geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją ir surasti automobilio savininkus bei suteikti galimybę eismo įvykio dalyviams užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigtas, 2017 m. spalio 23 d. surašius ir patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą. Išanalizavus tarnybinio patikrinimo medžiagą ir ja remiantis parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą, sprendžiama, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas joje nurodė M. B. padaryto tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes, išanalizavo ir įvertino jas patvirtinančius duomenis bei Utenos AVPK KPS KPB vyriausiųjų patrulių M. B. ir D. P., bei S. Š. paaiškinimus, pateikė M. B. veikų teisinį įvertinimą, suformulavo išvadą dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės.

Utenos AVPK viršininkas, atsižvelgęs į tai, kad M. B. yra profesinės sąjungos narys, 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ prašymu leisti pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad ši profesinė sąjunga būtų nesutikusi pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą.

Utenos AVPK viršininkas 2017 m. lapkričio 14 d. priėmė Įsakymą Nr. 89-TE-426, kuriuo, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu ir atsižvelgęs į Tarnybinio patikrinimo išvadą, paskyrė M. B., Utenos AVPK KPS KPB vyriausiajam patruliui, tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Utenos AVPK viršininkas 2018 m. sausio 22 d. Įsakymu Nr. 89-TE-29 pareiškėjui tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą pakeitė į papeikimą.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog atliekant M. B. tarnybinį patikrinimą, būtų pažeistos procedūrinės taisyklės, įtvirtintos Tvarkos aprašo 7, 23, 25, 26, 32 ir 35 punktuose, nenustatyta.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad M. B., vykdydamas Utenos AVPK KPS KPB vyriausiojo patrulio pareigas ir turėdamas realias galimybes veikti taip, kaip privalėjo pagal vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, 2017 m. rugsėjo 1 d., gavęs pranešimą apie eismo įvykį ir iš jo pasišalinusią transporto priemonę, atvykęs į įvykio vietą, esančią Utenoje, Paupio g. 1, neatliko savo pareigų: nefiksavo eismo įvykio; įvykio vietoje neapklausė liudininkų (pranešėjos); nenustatė įvykio koordinačių; nesudarė įvykio schemos; neaprašė transporto priemonės apgadinimų; nesurašė tarnybinio pranešimo apie eismo įvykį; neišdavė transporto priemonės savininkui (valdytojui) pažymos apie eismo įvykį; be to, M. B., 2017 m. rugsėjo 4 d., gavęs pranešimą apie eismo įvykį ir iš jo pasišalinusią transporto priemonę, turėdamas pareigą, apie tai neinformavo policijos, o 2017 m. rugsėjo 8 d., vykdydamas tarnybines pareigas, tęsė neteisėtus veiksmus ir nefiksuodamas eismo įvykio bei pasiūlydamas S. Š. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, t. y. neteisėtą būdą užfiksuoti eismo įvykį, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad policininkas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Kokius konkrečiai veiksmus turi atlikti pareigūnas, vykdydamas aukščiau nurodytas pareigas, numato Policijos patrulių veiklos instrukcija. Šios instrukcijos 63 ir 67 punktuose detaliai išvardinta, kokius veiksmus privalo atlikti policijos patrulis, atvykęs į eismo įvykio vietą. Pareigybės aprašymo 7.3 punkte nustatyta, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiria administracinius teisės pažeidimus, surašo administracinius teisės pažeidimo protokolus, įformina eismo įvykius, pagal kompetenciją priima sprendimus ir skiria administracines nuobaudas.

Tarnybinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad Utenos AVPK 2017 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val. 05 min. buvo gautas S. Š. pranešimas apie techninį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jos valdomas automobilis BMW X 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o įvykio kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino; tirti įvykio nuvyko policijos pareigūnai M. B. (patrulio vyresnysis) ir D. P.

Išanalizavus tarnybinio patikrinimo ir teismo posėdyje duotus M. B. paaiškinimus, D. P. ir S. Š. paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas, kartu su D. P. atvykęs į įvykio vietą, ją apžiūrėjo, kartu su S. Š. peržiūrėjo dalį stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo, telefonu užfiksavo vietovę ir vietos koordinates bei nufotografavo apgadintą automobilį, išmatavo transporto priemonės apgadinimo vietą. Tačiau pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 1 d. neatliko Pareigybės aprašymo 7.3 punkte bei Policijos patrulių instrukcijos 63.2 ir 63.4-63.7 punktuose bei 67 punkte nurodytų veiksmų. M. B. tokį savo, kaip policijos patrulio, neveikimą, motyvavo tuo, kad, atsižvelgęs į tai, jog automobilio stabdymo žymių nebuvo matyti, iš peržiūrėto vaizdo įrašo nebuvo nustatyta, kad kita transporto priemonė būtų kliudžiusi S. Š. automobilį, S. Š. automobilio apgadinimai buvo mažareikšmiai, be to, S. Š. ėmė abejoti, kurioje vietoje galėjo būti apgadinta jos transporto priemonė, padarė išvadą, kad įvykio vietoje išsiaiškintos aplinkybės neleidžia nustatyti eismo įvykio sudėties.