Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą ir papildomą skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-645/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su pareiškimu dėl minėtos baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindė tuo, kad kasacine tvarka bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinoma, jog ikiteisminį tyrimą atlikę, taip pat tyrimą organizavę, kontroliavę ir valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai suklastojo šią baudžiamąją bylą, tokiu būdu dangstydami nukentėjusiosios J. M. įvykdytą daiktų ir pinigų vagystę iš jo namų; kad byloje buvo suklastota teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 307/11(04); kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas nusikalstamai piktnaudžiavo. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, išnagrinėjęs šį nuteistojo pareiškimą ir nenustatęs baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnyje, 2015 m. kovo 4 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių V. K. baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Iš nuteistojo skundo ir papildomo skundo argumentų darytina išvada, kad aptariamu atveju nuteistasis siekia, jog baudžiamoji byla Nr. 1-14-645/2013, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto 2011 m. balandžio 21 d. išvados Nr. G 307/11(04) melagingumo ir netikrumo, nagrinėjusių bylą teisėjų bei atlikusių ikiteisminį tyrimą ir jį kontroliavusių pareigūnų nusikalstamo piktnaudžiavimo.

V. K. skunde ir papildomame skunde tvirtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto 2011 m. balandžio 21 d. išvada Nr. G 307/11(04) suklastota. Baudžiamojo proceso įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, kad baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktą tik tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatytas liudytojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistasis neteikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatytas byloje pateiktų specialisto išvadų melagingumas ir / ar netikrumas. Specialisto išvadų patikimumas įvertintas ir patikrintas baudžiamąją bylą nagrinėjant tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto 2011 m. balandžio 21 d. išvadų Nr. G 307/11(04) patikimumu, o byloje kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą. Iš esmės visos, nuteistojo skunde ir papildomame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Tuo tarpu, įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybė, jog teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie apeliacinės instancijos teismui leistų daryti išvadą, kad nagrinėję bylą teisėjai, ikiteisminį tyrimą atlikę ir jį kontroliavę pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Aukštesnės instancijos teismas nenustatė, kad bylą nagrinėję teisėjai, būtų pažeidę baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nuteistojo skundo ir papildomo skundo turinys leidžia teigti, kad V. K. kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad jam baudžiamojoje byloje buvo priimtas nepalankus teismo baigiamasis aktas. Pabrėžtina, kad atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka, o byloje nėra tokių duomenų. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, V. K. su keliais pareiškimais kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 249 straipsnį dėl policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir kitų valstybės tarnautojų dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2015 m. vasario 26 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant duomenų apie veikas, turinčias nusikaltimų, nustatytų BK 228 ir 249 straipsniuose, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesutiktina ir su nuteistojo V. K. skundo bei papildomo skundo teiginiais, kad skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje nagrinėjusi apygardos teismo teisėja buvo šališka. Nuteistasis nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad apygardos teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų šią bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjusi teisėja pagal BPK 58 straipsnį nebūtų galėjusi nagrinėti bylą. Pastebėtina, kad skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. K. nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjai, nors, nepaisant to, jog skundas buvo nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, tokią teisę turėjo. Įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina apygardos teismo išvadai, kad nuteistojo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies taikymo prasme ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Visos nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjusiems visų instancijų teismams, todėl jos dėl to ir negali būti pripažintinos naujai paaiškėjusioms, nes kitokios aplinkybės (nei nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose) gali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis tik tuo atveju, jeigu jos teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistojo skunde aptartos aplinkybės taip pat neleidžia formuoti išvados, kad šios yra tos, kurios vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog V. K. yra nekaltas arba jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei tą, už kurią jis nuteistas. Kaip minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių, šiuo atveju, nenustatyta.

V. K. skunde ir papildomame skunde prašė skundą nagrinėti rengiant teismo posėdį, išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 64 straipsnio 4 dalies ir 447 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusprendė nuteistojo skundą ir papildomą skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ar skundą nagrinėti rengiant teismo posėdį, ar rašytinio proceso tvarka, ar nuteistąjį pristatyti į teismo posėdį, kai skundas paduotas nesiremiant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais (kaip ir nagrinėjamu atveju, nuteistasis siekia, kad jo teisinė padėtis būtų pagerinta, t. y. iš esmės siekia, jog jis būtų išteisintas) yra skundą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (BPK 441 straipsnio 3 dalis). Todėl šia įstatymo leidėjo suteikta teise, aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismas ir pasinaudojo. Tačiau tai, kad nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, niekaip nereiškia, jog yra pažeidžiamos nuteistojo procesinės teisės.

V. K. papildomame skunde nurodė, kad jam priklauso valstybės garantuojama teisinė pagalba, ir prašė paskirti gynėją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo skundą ir papildomą skundą buvo nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o tokiu atveju teismo posėdis nerengiamas, proceso dalyviai nekviečiami, skundas nagrinėjamas jiems nedalyvaujant, nuteistasis skunde ir papildomame skunde išsamiai ir detaliai išdėstė nesutikimo su apskųsta nutartimi argumentus, nurodytas nuteistojo prašymas netenkintinas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, aptariamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis negali pats gintis ir todėl būtina kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo paskyrimo V. K.. Įstatymų leidėjas nėra imperatyviai nustatęs, kad tokiu atveju nuteistam asmeniui privalu turėti gynėją (BPK 50 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnis 1 dalis, 441 straipsnio 3 dalis).

Papildomame skunde nuteistasis prašo, kad jo skundui nagrinėti būtų sudaryta 3 teisėjų arba 7 teisėjų kolegija. BPK 447 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo nagrinėjamas BPK X dalyje „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismas ir skundų nagrinėjimas“ nustatyta tvarka. BPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiamą nutartį priėmė apylinkės teismas arba apygardos teisme vienas teisėjas, skundą nagrinėja apygardos teismo arba Lietuvos apeliacinio teismo vienas teisėjas; jeigu nutartį apygardos teisme priėmė teisėjų kolegija, skundą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju nuteistojo skundžiamą nutartį priėmė viena apygardos teismo teisėja. Todėl V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties perduoti nagrinėti 3 teisėjų kolegijai nebuvo ir nėra teisinio pagrindo, o galimybės tokio pobūdžio skundų nagrinėjimą perduoti 7 teisėjų kolegijai baudžiamojo proceso įstatymas iš viso nenustato.

V. K. skunde ir papildomame skunde pareikšti prašymai sujungti visas jo 4 baudžiamąsias bylas į vieną bylą ir panaikinti jose priimtus teismo procesinius sprendimus, nušalinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorus, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjų, kurie suklastojo 4 jo baudžiamąsias bylas, veiksmų, taikyti jiems administracinę atsakomybę už šmeižtą ir melą, nėra susiję su nagrinėjamo skundo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Be to, kaip minėta, dėl policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir kitų valstybės tarnautojų, nuteistojo nuomone, neva atliktų nusikalstamų veiksmų buvo pasisakyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2015 m. vasario 26 d. nutarime.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstos apygardos teismo nutarties naikinti nuteistojo skunde ir papildomame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo V. K. skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą ir papildomą skundą atmesti bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.