Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-26 · Civilinė byla Nr. e2S-2232-565/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
e2S-2232-565/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02721-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
UAB „Tomadas“
Atsakovas
J. A.
Trečiasis asmuo
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2232-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02721-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui J. A. dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. A., antstolis Dalius Traigys,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinys atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

2. Ieškovė UAB „Tomadas“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama: pratęsti ieškovei terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo paduoti, nustatant papildomą 14 dienų terminą, reikalingą bylai reikšmingų rašytinių įrodymų surinkimui iš trečiųjų asmenų; išduoti liudijimą apie teisę gauti šiuos rašytinius įrodymus: 1) iš trečiojo asmens A. A. – telefono numerį(-ius), priklausiusius A. A. nuo (duomenys neskelbtini) (motinos T. A. mirties) iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (kuomet palikimą priėmė trečiasis asmuo A. A.); 2) duomenis iš ryšio paslaugų teikėjų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „TELE2“ bei Telia Lietuva, AB, o konkrečiai – susirašinėjimą trumposiomis SMS žinutėmis tarp numerių (duomenys neskelbtini) (kuriuo, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, naudojasi atsakovas J. N.) bei trečiajam asmeniui A. A. priklausančio numerio(-ių) (kurį ieškovė ryšio paslaugų teikėjams nurodys gavęs duomenis iš trečiojo asmens A. A.) nuo (duomenys neskelbtini) (motinos T. A. mirties) iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (kuomet palikimą priėmė trečiasis asmuo A. A.); 3) duomenis iš laisvės atėmimo įstaigų – (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjas – (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (į kurį (duomenys neskelbtini) atsakovas J. A. konvojuotas iš (duomenys neskelbtini)), o taip pat – (duomenys neskelbtini), apie tai, ar atsakovą J. A. nuo (duomenys neskelbtini) (motinos T. A. mirties) iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (kuomet palikimą priėmė trečiasis asmuo A. A.) nurodytose laisvės atėmimo vietose lankė trečiasis asmuo A. A. (įskaitant tai, ar atsakovo J. A. vardu nuo trečiojo asmens A. A. buvo gaunama pašto korespondencija).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovės UAB „Tomadas“ prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

3.1. ieškovė nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl ji negalėjo surašyti apeliacinio skundo iki prašymo pateikimo ir dar nesuėjus apeliacinio skundo pateikimo terminui;

3.2. teismo procesas vyksta rungtyniškumo principu, kas lemia, jog įrodinėti ieškinio pagrįstumą ieškovė turi byloje pateiktų įrodymų apimtyje iki bylą pradedant nagrinėti iš esmės. Po sprendimo paskelbimo teismas neatlieka procesinių veiksmų byloje, susijusių su įrodymų rinkimu pagal šalių prašymus. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Ieškovė UAB „Tomadas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės UAB „Tomadas“ prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo paduoti bei išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. prašymą dėl termino pratęsimo ieškovė pateikė nesuėjus apeliacinio skundo padavimo terminui. Ieškovė turi didelį kiekį aktyvių teisminių procesų, todėl žmogiškųjų resursų stoka lemia tai, jog nėra galimybės procesinius dokumentus parengti teismui iš karto po ieškovei nepalankaus teismo sprendimo paskelbimo. Ieškovė, įvertinusi sprendimo motyvus, pasitarusi su advokatu, nusprendė sprendimą skųsti apeliacine tvarka bei pateikė prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui pateikti papildomam 14 dienų terminui, per kurį ieškovė tikėjosi surinkti iš trečiųjų asmenų papildomus rašytinius įrodymus;

4.2. ieškovė civilinėje byloje siekė, kad teismas atsakovo palikimo, atsiradusio po atsakovo motinos T. A. mirties, atsisakymą (nepriėmimą) pripažintų negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, kad, nepriimdamas palikimo, atsakovas iš esmės neteko tam tikro turto, todėl toks atsakovo neveikimas (palikimo nepriėmimas) pažeidė atsakovo kreditorių (taip pat ir ieškovės) teises ir teisėtus interesus, tačiau pareikštą ieškinį atmetė remiantis argumentu, jog atsakovas specialiai niekaip negalėjo atsisakyti ar priimti palikimo, nes tada, kai atsakovo brolis (trečiasis asmuo A. A.) priėmė palikimą, atsakovas buvo laikomas įkalinimo įstaigoje, apie motinos mirtį nežinojo, laidotuvėse nedalyvavo, su broliu nebendravo (išskyrus SMS). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas po motinos mirties nepriėmęs patikimo nebuvo nesąžiningas;

4.3. tiek atsakovui, tiek ir trečiajam asmeniui įrodinėjant menką tarpusavio bendravimą (išskyrus SMS), lėmusį tariamą atsakovo nežinojimą apie motinos mirtį ir teisę įgyvendinti su palikimo priėmimu susijusius veiksmus, apeliaciniam skundui parengti yra reikalingi papildomi rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų bylos nagrinėjimo metu ieškovės įrodinėtas aplinkybes, tai yra, kad atsakovas ne tik buvo informuotas apie motinos mirtį, tačiau dėl savo turtinės padėties (įskaitant net 22 vykdomąsias bylas) savo brolio – trečiojo asmens, buvo įtikintas nepriimti palikimo, tokiu būdu paveldėtiną turtą išlaikant trečiojo asmens rankose bei apsunkinant išieškojimą iš atsakovui tenkančios paveldėtino turto dalies;

4.4. bylos nagrinėjimo metu nustačius atsakovo ir trečiojo asmens bendravimą telefonu, ieškovė siekia, jog kartu su apeliaciniu skundu į bylos medžiagą būtų pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovo ir trečiojo asmens A. A. susirašinėjimas SMS žinutėmis nuo (duomenys neskelbtini) (motinos T. A. mirties) iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (kuomet palikimą priėmė trečiasis asmuo A. A.), patvirtinantis, jog trečiasis asmuo atsakovą ne tik informavo apie motinos mirtį, tačiau taip pat įtakojo atsisakyti/nepriimti patikimo trečiojo asmens naudai su tikslu apsunkinti išieškojimą iš paveldėto turto. Be to, apeliaciniam skundui parengti yra reikalingi duomenys iš laisvės atėmimo įstaigų, kuriose bausmę nuo (duomenys neskelbtini) (motinos T. A. mirties) iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (kuomet palikimą priėmė trečiasis asmuo A. A.) atliko atsakovas, o konkrečiai – laisvės atėmimo įstaigų pateikta informacija, ar konkrečiu nurodytu laikotarpiu atsakovą bausmės atlikimo vietose lankė trečiasis asmuo – atsakovo brolis A. A.;

4.5. net atsisakius tenkinti ieškovės procesinį prašymą išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškovės procesinį prašymą dėl termino pratęsimo, tokiu būdu suteikiant galimybę ieškovei pačiai mėginti surinkti apeliaciniam skundui parengti reikalingus papildomus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas dėl asmens teisės į apeliaciją ir nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę teikti apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo A. A. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pusę sumos skiriant A. A.. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1. CPK normos nenumato galimybės teismui pratęsti įstatyme nustatytus procesinius terminus, gali būti sprendžiamas tik tokių terminų atnaujinimo klausimas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Prašydama pratęsti įstatyme nustatytą terminą, ieškovė CPK 77 straipsnio norma siekė pasinaudoti ne pagal šios normos paskirtį;

5.2. CPK normos įpareigoja šalis pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kuriu jie negali pateikti teismui, o ne teikti selektyvią dalį įrodymų, nepagrįstai tikintis, kad jos užteks palankaus teismo sprendimo priėmimui. Skundžiama nutartis nepažeidžia ieškovės teisės į teisingą teismą. Ieškovė pati buvo aplaidi, nevykdė savo įrodinėjimo pareigos laiku, todėl turi prisiimti dėl to kylančius neigiamus padarinius;

5.3. skundo teiginiai, jog trečiasis asmuo A. A. bendravo su atsakovu po motinos mirties SMS trumposiomis žinutėmis, apskritai yra nelogiški, kadangi pataisos namuose asmeninių mobiliųjų telefonų laikymas ir naudojimas yra griežtai draudžiamas. A. A. bendravo su atsakovu trumposiomis žinutėmis tik nuo tada, kai atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę ir išėjo į laisvę, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), jau pasibaigus T. A. palikimo priėmimo terminui.

5.4. ieškovės veiksmai, kuriais ji likus dvejoms dienoms iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos prašo pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą ir išreikalauti papildomus dokumentus, kurie galėjo būti išreikalauti anksčiau, yra akivaizdus teismo sprendimo įsiteisėjimo vilkinimas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Trečiojo asmens A. A. turtinė padėtis yra sudėtinga (jis dirba pagal darbo sutartį, gauna mažesnes negu vidutinio dydžio pajamas, t. y. 690 – 755 Eur „į rankas“, su sutuoktine išlaiko 2 nepilnamečius vaikus), todėl dėl ieškovės nepagrįstų ir nesąžiningų procesinių prašymų / skundų trečiasis asmuo patiria papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

7. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinys atmestas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta įstatymo nuostata, jog sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu. Ieškovė UAB „Tomadas“ 2021 m. birželio 15 d., tai yra nepasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, pateikė prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo paduoti, nustatant papildomą 14 dienų terminą, reikalingą bylai reikšmingų rašytinių įrodymų surinkimui iš trečiųjų asmenų, bei išduoti liudijimą, suteikiantį teisę gauti ieškovės prašyme nurodytus įrodymus. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovės UAB „Tomadas“ prašymų pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą 14 dienų ir duoti leidimus rinkti įrodymus netenkino.

9. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės UAB „Tomadas“ prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo paduoti bei liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo.

10. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovės prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas ne dėl teismo paskirto procesinio termino, o dėl procesinio termino, nustatyto įstatyme (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės teismui pratęsti įstatyme nustatytus procesinius terminus, gali būti sprendžiamas tik tokių terminų atnaujinimo klausimas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CPK 307 straipsnio 2 dalis). Taigi, prašydama pratęsti įstatyme nustatytą terminą, apeliantė CPK 77 straipsnio norma siekė pasinaudoti ne pagal šios normos paskirtį.

11. Pažymėtina, jog CPK normos (CPK 77 straipsnis) tiesiogiai neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria teismas atsisako pratęsti paskirtą procesinį terminą. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje nenumatyta, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta pratęsti procesinį terminą, yra skundžiama atskiruoju skundu. Tokia teismo nutartis taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kadangi neatimamos ir nesuvaržomos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės prašyti atnaujinti praleistą terminą (CPK 78, 307 straipsniai). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-845-464/2018).

12. CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimą, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartis, kuriomis atsisakyta ar nutarta išreikalauti prašomus įrodymus arba išduoti liudijimą, suteikiantį tokią teisę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nutartis, priimta įrodymų rinkimo klausimu, niekaip negali užkirsti kelio tolesnei bylos eigai (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-377-943/2015, 2018 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018).

13. Atsižvelgiant į tai, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti, o taip pat atsisakyta išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir tokios nutarties apskundimas tiesiogiai nenumatytas CPK, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis yra neskundžiama, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama, nekeičia CPK normų turinio.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis procesas pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

15. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės veiksmai (prašymas pratęsti apeliacinio skundo pateikimo terminą bei išduoti teismo liudijimą, o taip pat ir atskirojo skundo teikimas) vertintini kaip proceso vilkinimas, todėl trečiasis asmuo prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, pusę sumos skiriant trečiajam asmeniui A. A..

16. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

17. Apeliacinis teismas, įvertinęs faktines apeliantės procesinio elgesio aplinkybes, neturi teisinio pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantė turi teisę teikti procesinius prašymus teismui. Atskirojo skundo pateikimas dėl neskundžiamos nutarties taip pat nevertinamas kaip tyčinis ar sąmoningas proceso vilkinimas ar piktnaudžiavimas proceso teisės normų suteiktomis teisėmis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje klaidingai pažymėjo apie apeliantės galimybę nutartį apskųsti atskiruoju skundu. Nenustačius, kad apeliantė reikšdama prašymą dėl termino pratęsimo bei teismo liudijimo išdavimo, sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties.

Netenkinti trečiojo asmens A. A. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei UAB „Tomadas“ skyrimo.

Teisėja Rūta Burdulienė