Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2016 m. spalio 25 d. buvo gautas V. J. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo Kauno apygardos teismo teisėjai D. G. pradėti ikiteismini tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalis, 60 straipsnį, 121 straipsnį, 154 straipsnį, 169 straipsnį, 228 straipsnį, 231 straipsnį, 232 straipsnį, 235 straipsnį, 237 straipsnį, 249 straipsnį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nurodydamas, kad skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė savo išvadas grindė turėtais ir jos įvertintais duomenimis, todėl jos nelaikytinos nusikalstamomis veikomis, pažymėjo, jog aplinkybė, kad teisėja priėmė pareiškimą netenkinantį sprendimą, nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika.

Pastarąjį nutarimą pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė nurodydamas, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti pagrįstai, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pasisakyta, jog prokuroro nutarimas priimtas įvertinus pateiktų duomenų visumą, padarytos teisingos bei motyvuotos išvados.

Pareiškėjo manymu, Kauno apygardos teismo teisėjos veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymi, jog teisėja savo nutartyje melavo, slėpė akivaizdų S. K. nusikaltimą, kad Kauno rajono G. P. nuovadoje V. J. buvo areštinėje. V. J. nuomone, Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas nenustatė, kad Kauno apygardos teismo teisėja veikė nusikalstamai. Pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo kitų V. J. generaliniam prokurorui nurodytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog teisėjos D.Giačaitės veikoje yra visi įstatyme numatyti nusikalstamų pagal BK 228 straipsnį, 229 straipsnį, 121 straipsnį, 231 straipsnį, 249 straipsnį požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Susipažinus su V. J. skundu bei teismui pateikta medžiaga konstatuotina, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas. Ikiteisminio tyrimo paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir jis negali būti naudojamas kaip priemonė priversti teisinių santykių šalis priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog skunde nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos yra pagrįstos pareiškėjo subjektyviais samprotavimais ir įsitikinimais, kas nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal minėtus baudžiamojo kodekso straipsnius kilti.

Savo skunde Vilniaus apygardos teismui V. J. nurodo, kad Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė neatliko jai įstatymu pavestų funkcijų, akivaizdžiai veikė nusikalstamai, išgalvotu pagrindu dengė Garliavoje ir Kaune rusų kolonisto S. L. organizuotą nusikalstamą susivienijimą, nurodė, jog šio susivienijimo narys S. K. nėra joks policijos pareigūnas ir, kad pastarasis šmeižė jį (V. J.).

Teisėjas negali būti persekiojamas už tai, kad atlikdamas įstatymu jam pavestas funkcijas, priėmė sprendimą, kuriuo atsisakoma patenkinti pareiškėjo skundą. Byloje nėra duomenų, kad teisėja jai pavestas funkcijas atliko netinkamai. Konkrečiose bylose priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas nusikalstamomis veikomis, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo skunde nėra nurodyta nusikalstamų veikų požymių. Nors pareiškėjas savo skunde teigia, kad teisėja slėpė S. L. organizuotą nusikalstamą susivienijimą, tačiau jokių argumentų įstatymo nustatytais pagrindais patvirtinančių pareiškėjo manymą dėl šių konkrečių teisėjos veiksmų pastarasis nenurodė. Pareiškėjo skunde deklaratyvus baudžiamojo kodekso straipsnių išdėstymas, pagal kuriuos jo manymu, apygardos teismo teisėjai turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodant, jog teisėja priėmė melagingą nutartį, pareiškėjo diskriminavimą, sunkaus nusikaltimo slėpimą, trukdymą teismo veiklai ir t.t., nesudaro pagrindo laikyti, kad teisėjos veiksmuose yra nusikalstamų veikų sudėtis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras padarė pagrįstą išvadą, jog teisėja priimdama skundžiamą nutartį savo išvadas grindė byloje esančiais jos įvertintais duomenimis. Tuo tarpu pareiškėjas, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, jokių objektyvių duomenų, aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nenurodė. Konstatuotina, kad ankstesniais Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimais padarytos teisingos išvados, jog pareiškėjas remiasi tik subjektyviu situacijos vertinimu, o ne konkrečiais objektyviais duomenimis, tačiau tai jokiu būdu negali būti pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti. Pažymėtina, kad nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti grindžiamas prielaidomis, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyviais samprotavimais, toks tyrimas gali būti pradėtas tik turint patikimus faktinius duomenis, priešingu atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Vilniaus miesto apylinkės teisėjo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodyti skundų atmetimo motyvai dėl esminių byloje esančių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama. Tai, kad pateikti skundai bei byloje surinktos medžiagos duomenys buvo įvertinti ne taip, kaip to pageidauja pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teisėsaugos institucijas veikiant savo kompetencijos ribose tinkamai išnagrinėti visus piliečių pateiktus pareiškimus apie galimas nusikalstamas veikas, nepriklausomai nuo to, ar jie pateikiami siekiant, kad būtų išaiškintos nusikalstamos veikos, ar kitais tikslais, tačiau šiuo konkrečiu atveju nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šioje byloje, akivaizdu, kad to pasiekta nebus, todėl, priešingai nei mano skundą pateikęs asmuo, tolimesnis proceso tęsimas baudžiamojo proceso tikslų atžvilgiu taptų beprasmiu, reikštų, nereikalingą lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą. Todėl paaiškėjus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, šioje konkrečioje byloje ir buvo priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Įvertinus visa tai kas išdėstyta, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstai. Skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. J. skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.