Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. J. skundą, paduotą privataus kaltinimo tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. birželio 6 d. gautas pareiškėjo V. J. skundas, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą prieš S. K. ir pripažinti jį padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pareiškėją V. J. pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu bei priteisti jam 3000 eurų neturtinę žalą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti V. J. skundą. Nutartis motyvuojama tuo, kad pareiškėjo nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas ir informacija nelaikytina šmeižiančios informacijos paskleidimu, todėl konstatuojama, kad nurodoma kaltinamo asmens veika nepatenka į BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tad neatitinka veikos, kuri nagrinėtina privataus kaltinimo tvarka pagal privataus kaltinimo pareikšimą, požymių.Pareiškėjas V. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį. Prašo ją panaikinti bei dėl skundo priimti naują sprendimą – V. J. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo.Skunde teigdama, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas nurodo, kad jo privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai yra akivaizdžiai teisingi bei nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, nusikalstama veika yra akivaizdžiai padaryta. Nurodo, kad S. K. veiksmai atitinka šmeižimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Tvirtina, kad šio asmens atsakomybės nepašalina aplinkybė, kad veiką padarė būdamas policijos pareigūnu. Nurodo, kad S. K. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista tretiesiems asmenims, kadangi ją sužinojo sveikatos centro darbuotojai, nukentėjusiojo šeimos nariai bei artimieji, teisėsaugos darbuotojai. Skundo autorius tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad privataus kaltinimo procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai yra padaryta veikia, atitinkanti nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Teigia, kad teismas neteisėtai užkirto kelią privataus kaltinimo proceso nutraukimui ir bylos medžiagos perdavimui prokurorui pagal BPK 409 straipsnio 5 dalį, taip pažeidė jo teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ir teisę kreiptis į teismą.

V. J. skundas netenkintinas.

BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina tai, kad BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir, kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.Iš skundo turinio matyti, kad V. J. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodoma, kad jis apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo.BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę, ir to siekia.BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. J. skundą pripažinti pareigūną S. K. kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareiškimo turinio pareigūno S. K. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad policijos pareigūno S. K. tiesiogiai žodžiu pateikta informacija (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojai R. B., kuri šią informaciją užfiksavo medicininiuose dokumentuose, negali būti laikoma šmeižimu. Skunde nurodytą informaciją pareigūnas S. K. pateikė ligoninės priimamojo gydytojai, siekiant, kad V. J. būtų perduotas specialistų žinion. Kuomet informacija yra skiriama ne plačiai visuomenės daliai, siekiant paskleisti informaciją apie asmenį, bet pateikiamos aplinkybės specialistui, vykdant savo tarnybines pareigas, ši informacija niekaip negali būti laikoma asmens šmeižimu. Be to, duomenys apie paciento būklę yra konfidencialūs, todėl tokia informacija nėra laikoma paskleista tretiesiems asmenims, kaip niekinanti ir žeminanti asmenį, pakertanti pasitikėjimą juo. Pažymėtina ir tai, kad iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad V. J. kaltina S. K., kuris yra policijos pareigūnas. V. J. nurodytos aplinkybės įvyko S. K. atliekant savo tarnybines pareigas. Todėl S. K. kaip pareigūno, vykdančio savo tarnybines funkcijas, veiksmai, jei pasitvirtintų privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės, galėtų būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba, pagal BK 228 straipsnį, bet ne kaip šmeižimas (BK 154 straipsnis). Nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnyje, nepatenka tarp BPK 407 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti pradėtas privataus kaltinimo procesas. Skunde pareiškėjas V. J. nurodo ir tai, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 409 straipsnio 5 dalies nuostatas, jo pilietinę teisę kreiptis į teismą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 409 straipsnio 5 dalies nuostatos nurodo, jog paaiškėjus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas – privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas teisme nėra pradėtas, kadangi dar prieš pradedant procesą nustatyta aplinkybė, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurios procesas privataus kaltinimo tvarka, negali būti pradėtas. Atsižvelgdamas į visą, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti V. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.