Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018, suinteresuoti asmenys daugiabučių namų savininkų bendrija „Spindulys“, valstybės įmonė Registrų centras, A. E., V. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, juo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7661-1025/2019, kuria panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis atnaujintoje civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018 ir palikti galioti teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išnagrinėjo pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl juridinio asmens statuso atšaukimo ir 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018 atšaukė juridinio asmens DNSB „Spindulys“ teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“. Pareiškėja V. K. 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018, juo prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje ir atnaujinus procesą, netenkinti pareiškėjo A. E. pareiškimo dėl juridinio asmens statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. liepos 10 d. nutartimi atnaujino procesą ir panaikino teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį bei atmetė pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl juridinio asmens statuso atšaukimo. 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, juo pareiškė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį, kuria panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis atnaujintoje civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018 ir palikti galioti teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria teismas atšaukė juridinio asmens DNSB „Spindulys“ teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki prašymo išnagrinėjimo laikinai neskelbti viešajame Juridinių asmenų registre įrašo „inicijuojamas likvidavimas“ bei neatlikti su šiuo įrašu susijusių teisinių veiksmų.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir VĮ Registras centras įpareigotas laikinai neskelbti įrašo „inicijuojamas likvidavimas“ viešajame Juridinių asmenų registre ir neatlikti su šiuo įrašu susijusių teisinių veiksmų iki teisme bus išnagrinėtas D. Š. pareiškimas dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018 atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar prašyme nurodytų aplinkybių pakanka šių priemonių taikymui.

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: 1) prašymą teikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018); 2) prašymą teikiantis asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš anksčiau minėtų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Pažymėtina, kad procesinė pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

14. Atskirajame skunde apeliantė, be kita ko, nurodė, kad šioje byloje pareikštas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra tikėtinai pagrįstas, todėl tai sudarė pagrindą teismui atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantės nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartis buvo priimta tinkamai taikant CK 2.70 straipsnio 4 dalį, to neginčija ir pats pareiškėjas. Be to, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo sustabdyti bylą, nors tam nebuvo jokio pagrindo, nes šioje byloje pats teismas turėjo galimybę nustatyti, ar A. E. buvo tinkamas subjektas prašyti atšaukti juridinio asmens likvidavimą pagal CK 2.70 straipsnio 4 dalį.

15. Susipažinus su pareiškėjo pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo ir jame nurodytomis aplinkybėmis matyti, kad pareiškėjas teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė proceso atnaujinimo pagrindą, kuriuo yra grindžiamas jo reikalavimas atnaujinti bylos procesą, taip pat nurodė faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybes, kuriomis pareiškėjas motyvuoja šioje byloje pareikštą prašymą. Dėl to galima padaryti išvadą, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareiškėjo reikalavimą vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir tuo pagrindu atsisakyti taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus anksčiau aptartą šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia prašymo pagrįstumo klausimo, netiria bei nevertina ginčo šalių faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodytos aplinkybės apie Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties pagrįstumą galės būti įvertintos tik iš esmės išnagrinėjus pareiškėjo prašymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje pareiškėjo pareikštas reikalavimas galėjo būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu ir tai nesudarė teismui savarankiško pagrindo atsisakyti taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

16. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tikėtinas pareiškimo pagrįstumas šiuo atveju savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja kita CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti. Atskirajame skunde apeliantė teigė, kad pareiškėjas neįrodė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl teismas nepagrįstai patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

17. Susipažinus su pareiškėjo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad jame pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių bei nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kuriomis būtų grindžiama būsimo teismo procesinio sprendimo nevykdymo ar jo vykdymo pasunkėjimo grėsmė. Taigi akivaizdu, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą (CPK 178 straipsnis). Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad būsimo teismo spendimo nevykdymo grėsmę teismas motyvavo šiuo metu esančia faktine situacija, dėl kurios nėra galimybės priimti sprendimo dėl bendrijos reorganizavimo skaidymo į mažesnes bendrijas būdu, kol nėra registruotas juridinio asmens statusas „reorganizuojamas“, o tam padaryti yra reikalingas teismo sprendimas panaikinti (atšaukti) įrašą „inicijuojamas likvidavimas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paminėtos pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės savaime nei patvirtina, nei paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtinai procesinio pobūdžio priemonė, kuri skirta užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, tačiau šis proceso teisės institutas nėra skirtas ginčui iš esmės išnagrinėti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl juridinio asmens DNSB „Spindulys“ teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ panaikinimo. Byloje nėra jokių faktinio pobūdžio duomenų, leidžiančių manyti, kad net ir priėmus pareiškėjui palankų teismo procesinį sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta atšaukti juridinio asmens DNSB „Spindulys“ teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“, jo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti negalimas, juolab, kad minėtas juridinio asmens statusas „inicijuojamas likvidavimas“ yra tik sudėtinė įstatyme numatytos likvidavimo procedūros dalis, tačiau savaime nereiškia šio juridinio asmens likvidavimo fakto.

18. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais ir tuo aspektu, kad šiuo atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su byloje pareikštu reikalavimu ir kilusio ginčo esme. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, bet negali sutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti išimtines laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimas nėra prevencinio pobūdžio, jo siekiamas materialinis teisinis rezultatas yra Juridinių asmenų registre esančio juridinio asmens DNSB „Spindulys“ teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimas. Vadinasi, skundžiama nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis įpareigojus VĮ Registrų centrą neskelbti DNSB „Spindulys“ teisinį statusą nustatančio įrašo „inicijuojamas likvidavimas“ iš esmės jau bylos nagrinėjimo metu yra patenkinamas pareiškėjo siekiamas materialinis teisinis rezultatas.

19. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Apeliantė prašo priteisti iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įrodymus apie už atskirąjį skundą sumokėtą 38 Eur dydžio žyminį mokestį. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai apie apeliantės patirtas 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą (t. b. l. 81-82). Kadangi patenkinus atskirąjį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį klausimas yra išsprendžiamas iš esmės, t. y. pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmetamas, darytina išvada, kad šis procesinis klausimas yra išspręstas apeliantės naudai. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui V. K. iš pareiškėjo D. Š. priteistina 159 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo D. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. K. iš pareiškėjo D. Š. 159 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutarties kopiją nusiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.