- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-240-851/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. gynėjo advokato Eligijaus Karbausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ir nagrinėti skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2023 m. liepos 3 d. rašto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendis buvo pakeistas ir pripažinta, kad yra įrodyta aplinkybė, jog nuteistieji M. M., A. P. ir J. Š. nukentėjusiajam iš viso rankomis ir kojomis sudavė ne daugiau dešimties smūgių. Iš nuteistųjų M. M., A. P. ir J. Š. solidariai priteistos L. B. neturtinės žalos dydis sumažintas iki 18900 Eur. Kita nuosprendžio dalis buvo nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Eligijaus Karbausko kasacinis skundas atmestas.
Šalies argumentai
2. A. P. gynėjas advokatas Eligijus Karbauskas pateikė prokuratūrai 2023 m. kovo 27 d. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-139-487/2021 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Kuzminskas 2023 m. gegužės 3 d. rašte Nr. AP-14986 konstatavo, kad pateiktas pareiškimas bei prie jo pridėtas raštas neatitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl spręsti klausimą dėl galimo baudžiamosios bylos atnaujinimo ar atsisakymo ją atnaujinti nėra teisinio pagrindo.
3. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro A. Kuzmino 2023 m. gegužės 3 d. raštu, nuteistojo A. P. gynėjas advokatas E. Karbauskas 2023 m. birželio 7 d. pateikė skundą, kuriuo prašė skundžiamą raštą panaikinti ir priimti nutarimą dėl A. P. pareiškimo – pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Meška 2023 m. liepos 3 d. raštu konstatavo, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro A. Kuzminsko 2023 m. gegužės 3 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
4. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Meškos 2023 m. liepos 3 d. raštu, nuteistojo A. P. gynėjas advokatas E. Karbauskas pateikė 2023 m. rugpjūčio 14 d. skundą, kuriuo prašė skundžiamą raštą panaikinti ir perduoti A. P. pareiškimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ir nagrinėti skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Meškos 2023 m. liepos 3 d. rašto.
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Eligijus Karbauskas skunde prašo 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Meškos 2023 m. liepos 3 d. raštą panaikinti ir perduoti pareiškimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėti iš naujo.
6.1. Skunde nurodo, kad teismo pozicija atsisakyti priimti skundą, nes jis tariamai nepasirašytas asmens, kuris nurodomas skundo autoriumi, yra neteisėta, nes A. P. gynėjas skundą teismui pateikė elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuris buvo pasirašytas (mobiliu parašu), t. y. jis pasirašytas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti skundo ir jo nenagrinėti. Tuo labiau, kad toje pačioje nutartyje teismas pripažįsta, kad skundas yra pasirašytas.
6.2. Be to, nurodo, kad nors teismas teigia, jog nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų nustatyti nuteistojo A. P. santykį su pareiškimą pasirašiusiu bei skunduose nurodomu advokatu bei įsitikinti, kad šio advokato veiksmai atitinka A. P. valią, tačiau, advokato vertinimu, tai nėra ir negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 446 straipsnio 1 dalį, pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nagrinėjamu atveju advokatas E. Karbauskas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį gynė A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, bei atstovavimą patvirtinantys duomenys (orderiai) yra baudžiamojoje byloje, kurią prašoma atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau siekiant pašalinti bet kokias abejones, advokatas pateikia orderį papildomai. Be to, BPK 446 straipsnyje nenustatyta, kad pareiškimą privalo pasirašyti pats nuteistasis, teisės aktai to nenustato. Todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti skundą, o priešingai, turėjo jį priimti bei išnagrinėti, o nustatęs faktą, kad prokuroras netinkamai vykdė BPK 447 straipsnyje nustatytas pareigas, skundą patenkinti ir perduoti pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėti iš naujo.
6.3. Gynėjas skunde nurodo BPK nuostatas bei teismų praktiką, susijusią su bylos atnaujinimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
6.4. Taip pat pažymi, kad rašte nepagrįstai nurodyta, jog skunduose dėstomos aplinkybės, kurios buvo tirtos ikiteisminio tyrimo metu, tiek analizuotos ir vertintos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu, buvo vertinami ir liudytojo D. G. parodymai, jie buvo gretinami ir analizuojami kartu su kitų liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis ir padarytos atitinkamos išvados. Gynėjas skunde cituoja liudytojo 2020 m. sausio 20 d. apklausos protokole nurodytas aplinkybes bei nurodo, kad D. G. laiške, siųstame pareiškėjo motinai G. P., nurodomos naujos 2018 m. įvykio aplinkybės, kurios skiriasi nuo užfiksuotų 2020 m. sausio 20 d. apklausos protokole, bei teismo posėdžio metu pateiktų parodymų. Pažymi, kad kaip matyti iš pateikto D. G. rašytinio paaiškinimo, A. P. nebuvo įvykio vietoje, kurioje buvo sutrikdyta L. B. sveikata. Įvykio metu A. P. buvo kartu su D. G. automobilyje. Akivaizdu, jog D. G. laiške pateiktos aplinkybės nebuvo vertinamos baudžiamojoje byloje bei įrodo, teismų priimtų nuosprendžio ir nutarčių neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes A. P. yra nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai. Todėl, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, advokato vertinimu, nurodytos aplinkybės turėtų būti pripažintos naujomis, bei yra pagrindas baudžiamajai bylai atnaujinti. Akivaizdu, kad D. G. laiške nurodytos aplinkybės, jog A. P. nedalyvavo įvykyje, kitų asmenų nusikalstamos veikos atlikime, iš esmės patvirtina priimtų nuosprendžių ir nutarčių neteisėtumą, bei paneigia aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimti nuosprendžiai ir nutartys prašomoje atnaujinti baudžiamojoje byloje.
6.5. Be to, nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje rėmėsi pirmine 2019 m. sausio 25 d. liudytojo J. A. apklausa. Apklausos metu liudytojas J. A. nurodė, kad jam išėjus iš pirties, nukentėjusysis jau buvo pargriuvęs ant žemės terasoje, prie pat nukentėjusiojo stovėjo A. P. ir spyrė nukentėjusiajam į galvą. Pažymėtina, jog liudytojas J. A. pirminius, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paneigė, nes jie buvo duoti policijos pareigūnams naudojant psichinę prievartą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šių aplinkybių aplamai nevertino. Tuo tarpu naujai paaiškėjusios aplinkybės paneigia 2019 m. sausio 25 d. liudytojo J. A. apklausoje nurodytas aplinkybes, kuriomis rėmėsi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. P.. Advokato vertinimu, akivaizdu, jog D. G. pateikti paaiškinimai patvirtina nuosprendžio neteisingumą bei nepagrįstumą, paneigia J. A. pirminių parodymų, teiktų ikiteisminio tyrimo įstaigai, bei kurių pagrindu priimtas iš esmės apkaltinamasis nuosprendis, neteisėtumą. Todėl šie paaiškinimai, bei jame nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, turi esminę reikšmę išnagrinėtai bylai, bei yra pakankamas pagrindas ne tik atnaujinti baudžiamąją bylą, tačiau ir priimti A. P. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
6.6. Pažymi, kad prokuroras, gavęs pareiškimą, vadovaujantis BPK 446 straipsnio 4 dalimi, privalėjo jį išnagrinėti, įvertinti pareiškime nurodytas aplinkybes ir motyvus, bei dėl pareiškimo priimti nutarimą, kuriame turėjo būti nurodyta ir BPK 447 straipsnio 2 dalyje nustatyta apskundimo tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek prokuroras Arvydas Kuzminskas, tiek prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška nesilaikė BPK 446 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos tvarkos, t. y. nepriėmė nutarimo. Tiek prokuroras A. Kuzminskas 2023 m. gegužės 3 d. priimdamas raštą Nr. 17.2.-1466, tiek vyriausiasis prokuroro pavaduotojas A. Meška priimdamas 2023 m. liepos 3 d. raštą Nr. 17.2.-2078 netinkamai atliko savo pareigas ir neteisėtais veiksmais nepriėmė nutarimų A. P. pareiškimo/skundo pagrindu, kaip to reikalauja nurodyti įstatymai, o surašydami minėtus raštus, neteisėtais veiksmais suvaržė ir pažeidė ieškovo teises apskųsti prokuroro priimtus nutarimus 446 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Eligijaus Karbausko skundas atmetamas.
7. Teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Meškos 2023 m. liepos 3 d. rašto.
8. Nustatyta, kad nuteistojo gynėjas 2023 m. rugpjūčio 14 d. skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė elektroniniu paštu. Skundas buvo atsiųstas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini).
9. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 91 punktu, procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis Teisėjų tarybos nurodytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos vien elektronine forma. Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 13P-145-(7.1.2) „Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ 1 dalyje nurodytos vien elektronine forma tvarkomos bylos. Šios dalies 1.5 punkte nustatyta, kad vien elektronine forma tvarkomos baudžiamosios bylos apylinkių ir apygardų teismuose pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriose procesinis dokumentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui yra pateiktas 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Šiuo atveju nagrinėta baudžiamoji byla nepriskiriama kategorijai tų bylų, kurios tvarkomos elektronine forma ir yra vedama rašytine forma. Kita vertus, Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 13P-155-(7.1.2) nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų aprašo 14 punkte numatyta, jog faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais gauti procesiniai dokumentai ar jų skaitmeninės kopijos, kuriuose yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, teismo pirmininko įgalioto teismo darbuotojo registruojami ir priskiriami popierinei ar elektroninei bylai. Pažymėta, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tais atvejais, kai elektroniniu paštu pateiktas ir elektroniniu parašu pasirašytas skundas atsiunčiamas iš aiškiai identifikuojamo ir žinomo asmens, kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė savo asmens duomenis ir išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus tuo pačiu elektroniniu paštu, kuriuo ir pateikė skundą teismui, konstatuojama, jog skundas paduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Taigi, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir pateikiama praktika, skundo pateikimas įprastai teismui iki to laiko forma – t. y. elektroniniu paštu, neturi apriboti galimybės asmeniui pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, bei pažymi, kad advokato skundas būtų laikomas pateiktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jeigu būtų atsiųstas iš aiškiai identifikuojamo ir žinomo elektroninio pašto adreso bei pasirašytas elektroniniu parašu. Vadovaujantis informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurią pateiktu pareiškimu ir skundais yra prašoma atnaujinti, teismai procesinius dokumentus advokatui E. Karbauskui siuntė elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, tuo pačiu adresu, iš kurio šiuo atveju buvo atsiųstas skundas Vilniaus apygardos teismui. Visgi, nustatyta ir tai, kad priešingai nei advokatas nurodo teikiamame skunde, skundą Vilniaus apygardos teismui advokatas pateikė nepasirašytą elektroniniu parašu, todėl vien tai, kad jis skundą pateikė iš elektroninio pašto, kuriuo jis naudojosi bylą nagrinėjant teismuose ir į kurį teismai jam siųsdavo procesinius dokumentus, nesudaro pagrindo neabejotinai manyti, jog tokį skundą pateikė E. Karbauskas, todėl apygardos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Be to, advokatas nepagrįstai nurodo, kad pačioje nutartyje teismas pripažįsta, kad skundas yra pasirašytas. Nustatyta, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad advokatas buvo pasirašęs pradinį pareiškimą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (skundžiamos nutarties 9 punktas) bei nurodė, jog vėlesnių skundų, pateiktų Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos teismui, advokatas nepasirašė.
10. Taip pat skunde advokatas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai teigė, kad nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų nustatyti nuteistojo A. P. santykį su pareiškimą pasirašiusiu bei skunduose nurodomu advokatu bei įsitikinti, kad šio advokato veiksmai atitinka A. P. valią, nes, advokato vertinimu, tai nėra ir negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą nagrinėti, kadangi pagal BPK 446 straipsnio 1 dalį, pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Teismas sutinka su skundo argumentu, kad pareiškimą atnaujinti procesą galėjo paduoti tiek nuteistasis, tiek nuteistojo gynėjas, visgi, šiuo atveju pareiškime bei skunduose nurodoma, kad juos paduoda nuteistojo gynėjas advokatas E. Karbauskas. Taigi, paduodamas pareiškimą bei skundus, advokatas turėjo pateikti advokato orderį, pagrindžiantį, jog jis turi įgaliojimus ginti nuteistąjį procese dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, tačiau jo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad teismui ir prokurorams nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų nustatyti nuteistojo A. P. santykį su pareiškimą pasirašiusiu bei skunduose nurodomu advokatu. Be to, šios išvados nekeičia ir tai, jog advokatas E. Karbauskas gynė nuteistąjį A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teismuose, kadangi tai, jog advokatas turėjo įgaliojimus nuteistąjį ginti ankstesnėse proceso stadijose, nesudaro pagrindo išvadai, kad advokatas turi įgaliojimus ginti nuteistąjį ir procese dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo. Teikdamas pareiškimą dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo (o vėliau ir skundus), advokatas turėjo pateikti dokumentą, patvirtinantį, jog jis turi įgaliojimus ginti nuteistąjį procese dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo bei turi įgaliojimus pateikti šiuos procesinius dokumentus kaip nuteistojo gynėjas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi).
11. Be to, advokatas skunde neapgrįstai nurodo, kad prokurorai netinkamai atliko savo pareigas ir neteisėtais veiksmais dėl A. P. pareiškimo ir skundo surašė raštus, o ne nutarimus, ir taip neteisėtais veiksmais suvaržė ir pažeidė jo teises apskųsti prokuroro priimtus nutarimus BPK 446 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad gavęs pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prokuroras privalo nagrinėti tik BPK 446 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių pateiktus pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. BPK 446 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis asmenų sąrašas, kurie gali paduoti pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kitiems asmenims įstatymo leidėjas nenumato teisės kreiptis į prokurorą su tokio turinio pareiškimais, todėl jie neturi būti nagrinėjami BPK 446 straipsnio nustatyta tvarka. Atitinkamai dėl jų neturi būti priimamas ir BPK 446 straipsnio 4 dalyje numatytas procesinis sprendimas – nutarimas. Kaip jau minėta prieš tai, nagrinėjamu atveju advokatas E. Karbauskas pateikdamas pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis turi įgaliojimus ginti nuteistąjį A. P.. Atsižvelgiant į tai, kaip tinkamai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju prokurorai, nustatę, kad pateiktas pareiškimas bei skundas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų – t. y. nustatę, jog nėra duomenų, pagrindžiančių, kad šiuos procesinius dokumentus pateikė asmuo, turintis teisę juos pateikti, pagrįstai nesprendė klausimo dėl proceso pradėjimo ar nepradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei nepriėmė BPK 446 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyto nutarimo.
12. Nustačius, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti advokato E. Karbausko skundą, dėl kitų advokato skunde nurodytų argumentų, susijusių su bylos atnaujinimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepasisakytina.
13. Taip pat dar kartą išaiškintina, jog atsisakymas priimti pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių neatima teisės iš naujo pateikti pareiškimą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuris atitiktų BPK nustatytus reikalavimus (vadovaujantis BPK 446 straipsnio 1 dalimi).
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartį naikinti ar keisti nuteistojo A. P. gynėjo advokato Eligijaus Karbausko skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti A. P. gynėjo advokato Eligijaus Karbausko skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.