Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys: D. Š., V. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę D. Š. iš tėvų D. Š. ir V. Š., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

12. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

13. CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 3 dalį bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 5 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

14. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (Aprašo 4 punktas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019 m. rugsėjo 6 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK KP SNTV 3-iame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK (duomenys neskelbtini) dėl D. Š. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių nusikaltimų padarymu įtariamas D. Š. tėvas V. Š. Motina D. Š. apklausta kaip specialioji liudytoja dėl dukrai galimai padaryto (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėja atliko mažametės D. Š. apklausą, kurios metu mergaitė parodė, kad jos atžvilgiu tėvas V. Š. naudojo (duomenys neskelbtini), o apie minėtus veiksmus mergaitė papasakojo motinai D. Š., tačiau pastaroji nesiėmė jokių veiksmų apsaugoti savo dukrą. Prašoma pareiškėjos, siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, rasti galimybę mažametę D. Š. apgyvendinti neutralioje bei saugioje aplinkoje ir užtikrinti, kad mažametei nebūtų daromas psichologinis poveikis iš tėvo V. Š., kuris šiuo metu yra įtariamasis, bei motinos D. Š., kuri šiuo metu apklausta specialiąja liudytoja, ir būtų užtikrinta mažametės D. Š. emocinė ir fizinė gerovė. Pareiškėja pateikė ir 2019 m. rugsėjo 11 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, iš kurios matyti, kad grėsmės D. Š. lygio vertinimo metu buvo nustatyta, jog, stebint vaiko elgesį ir būseną, galima numanyti, kad vaikas patyrė (duomenys neskelbtini) ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini); paaiškėjo papildomų aplinkybių dėl galimo D. Š. (duomenys neskelbtini) iš vaiko atstovų; D. Š. nenori grįžti į namus, jaučiasi nesaugi ir bijo tėvų netinkamo elgesio su ja; vaikas turi negalią, geria vaistus nuo (duomenys neskelbtini), vaikui pritaikyta palengvinta programa; pastebėtas mergaitės (duomenys neskelbtini) elgesys, dėl ko 2019 m. rugsėjo 2 d. vaikas buvo siunčiamas psichologiniam ištyrimui dėl galimo (duomenys neskelbtini); bendradarbiavimas su vaiko atstovais apsunkintas, nepriima teikiamos infomacijos ir nenori jos klausyti, naudoja puolimo ir grasinimo žiniasklaida taktiką; remiantis mobilios komandos informacija, tėvas V. Š. turi priklausomybę alkoholiui; V. Š. 2017 m. gruodžio mėn. yra smurtavęs prieš sutuoktinę D. Š., dėl ko ji buvo apsigyvenusi (duomenys neskelbtini); vaiko ir motinos žodžiais buvo smurto atvejų, kada vyras smurtavo prieš D. Š.; tėvas ir motina neatlieka savo pareigų ir neužtikrina vaikui saugios, tinkamos augti ir vystytis aplinkos, motina nenaudoja savo valdžios apsaugoti vaiką nuo kylančių grėsmių, tėvas galimai tinkamai neatlieka savo pareigų; nauja informacija apie šeimos situaciją parodo, kad motina ir tėvas galimai nesupranta, kad jų netinkamas bendravimas su vaiku daro neigiamą įtaką vaiko raidai. Nustatyti rizikos veiksniai priskirtini vaiko funkcionavimo rizikos veiksniams, rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko atstovais, vaiko atstovų bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais, pagal Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pateiktus kriterijus jie pareiškėjos darbuotojams sudarė pagrindą nustatyti antrąjį grėsmės vaikams lygį ir laikinai paimti vaiką iš jo tėvų. Pareiškėja taip pat pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Nr. ĮS-1177, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. ĮS-1177 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios, pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl vaiko grąžinimo tėvams/vienam iš tėvų Nr. 4VG-368, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštą dėl informacijos pateikimo, pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymą dėl D. Š. psichologinio vertinimo Nr. 4SD-3863, (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S(GS)-059 su priedais (A. M. pranešimu, globos koordinatorės R. P. 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl D. Š., globos koordinatoriaus M. R. 2019 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl A. M.), Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį, kuria leista paimti vaiką D. Š. iš jos tėvų D. Š. ir V. Š., pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 16 d. raštą dėl mobiliosios komandos sudarymo D. ir V. Š. šeimai Nr. 4MK-167, pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. SD-1622 ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. pagalbos planą. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 11 d. raštą dėl informacijos Nr. 2.1-922 su priedais ((duomenys neskelbtini) įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad nuoseklus D. pasakojimas apie galimai patirtos (duomenys neskelbtini) situaciją iš tėvo bei autentiškos, pasakojamą turinį atitinkančios emocinės reakcijos (gėda, baimė, liūdesys) bei aktyvus tėvo temos vengimas leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimai patirtą (duomenys neskelbtini); ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijomis D. Š.).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje išklausęs pareiškėjos atstovę, suinteresuotus asmenis D. Š. ir V. Š., sprendė, kad dėl susiklosčiusios situacijos iškilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl tenkino pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką D. Š. iš jos tėvų D. Š. ir V. Š. išdavimo.

17. Suinteresuotas asmuo V. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad pareiškėjos prašymas paimti D. Š. iš šeimos grįstas nepatvirtintais duomenimis dėl jos sumušimo, teismo posėdyje neapklausta D. Š., kad ji tiksliai įvardintų, kaip atsirado nubrozdinimai ant jos peties, V. Š. ir D. Š. neinformuoti apie prašymą išduoti leidimą paskirti laikinąją globą dukrai D. Š., teismo procesas vyko skubotai, pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie šiuo metu yra neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

18. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido paimti nepilnametį vaiką D. Š. iš jos tėvų D. Š. ir V. Š. Šio pareiškėjos prašymo pagrindas buvo galimas (duomenys neskelbtini) D. Š. atžvilgiu, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtos mėlynės ant D. Š. kūno. Suinteresuotas asmuo V. Š. atskirajame skunde teigia, kad nebuvo išsiaiškintos aplinkybės dėl D. Š. sužalojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų paėmimas iš atstovų pagal įstatymą yra neatidėliotino, skubaus pobūdžio priemonė, todėl, spręsdamas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, teismas vertina šiuo konkrečiu metu vaikams kylančias grėsmes ir plačiau nepasisako dėl buvusių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytą atskirojo skundo argumentą, pažymi, kad pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 19 d. pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo, kurį patenkinus 2019 m. spalio 1 d. nutartimi buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką D. Š. iš jos tėvų D. Š. ir V. Š., pagrindas – nepilnamečio vaiko D. Š. galimas (duomenys neskelbtini), dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK (duomenys neskelbtini), šio nusikaltimo padarymu įtariamas D. Š. tėvas V. Š. Taigi suinteresuoto asmens V. Š. atskirajame skunde dėstomos aplinkybės dėl nesiaiškinimo, kaip atsirado sumušimai ant D. Š. kūno, nėra aktualios, kadangi ne šiomis aplinkybėmis buvo grindžiamas pareiškėjos prašymas ir ne dėl jų jis buvo pirmosios instancijos teismo patenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Suinteresuotas asmuo V. Š. atskirajame skunde taip pat teigia, jog teismo posėdyje neapklausta D. Š., kad ji tiksliai įvardintų, kaip atsirado nubrozdinimai ant jos peties. Kaip minėta, aplinkybės dėl D. Š. sumušimų nagrinėjamoje byloje nebuvo vertintos, todėl nepilnamečio vaiko apklausa teismo posėdyje dėl šių aplinkybių tikslaus įvardijimo neturėjo būti vykdoma.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nepilnametė D. Š. nebuvo išklausyta teismo posėdyje, tačiau tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad D. Š. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2019 m. rugsėjo 24 d. D. Š. atlikta teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, todėl nepilnamečio vaiko D. Š. nuomonės išklausymas, aiškinimasis dėl jos paėmimo iš tėvų teismo posėdžio metu neatitiktų vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą neapklausti nepilnamečio vaiko teismo posėdyje, kadangi vaikas 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo apklaustas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. – (duomenys neskelbtini) psichologės. Tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai, tiek psichologei vaikais papasakojo apie jos atžvilgiu tėvo V. Š. naudotą (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad su pareiškėjos prašymu susijusios aplinkybės jau buvo išsiaiškintos su nepilnamete D. Š., pakartotinis jų aiškinimasis, atsižvelgiant į mažametį vaiką traumuojantį tokių apklausų poveikį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų mažamečio vaikų interesų, todėl D. Š. apklausa 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje nebuvo vykdoma pagrįstai.

21. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta suinteresuoto asmens V. Š. atskirojo skundo argumentą dėl jo ir D. Š. neinformavimo apie pareiškėjos prašymą, nesudarant galimybės pasiruošti gynybai. Iš pareiškėjos prie 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo pridėtų priedų matyti, kad pareiškėjos prašymo kopijos 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo išsiųstos suinteresuotiems asmenims D. Š. ir V. Š. Be to, suinteresuoti asmenys D. Š. ir V. Š. dalyvavo 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje, tokiu būdu suinteresuotiems asmenims buvo užtikrintos procesinės garantijos, kurių reikalauja tokios kategorijos bylų pobūdis, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė CPK 133 straipsnyje nustatytą suinteresuotų asmenų informavimo apie teismo posėdį pareigą, suinteresuotiems asmenims suteikė galimybę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę teismui pateikti įrodymus ir duoti paaiškinimus, todėl su šiomis aplinkybėmis susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta šios nutarties 13 punkte, CPK 582 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. Dėl to aplinkybė, kad pareiškėjos prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2019 m. rugsėjo 19 d., o procesinis sprendimas dėl šio prašymo buvo priimtas 2019 m. spalio 1 d., t. y. per aštuonias darbo dienas, nesudaro pagrindo spręsti, kad teisminis procesas, kaip teigia suinteresuotas asmuo V. Š., buvo skubotas, kadangi itin trumpas (dešimties darbo dienų) tokių bylų išnagrinėjimo terminas yra įtvirtintas teisiniame reguliavime.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens V. Š. atskirojo skundo argumentu, kad nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie šiuo metu yra neįrodyti. Pažymėtina, kad, kaip minėta nutarties 15 punkte, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodyta, jog Kauno apskrities VPK KP SNTV 3-iame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK (duomenys neskelbtini) dėl D. Š. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių nusikaltimų padarymu įtariamas D. Š. tėvas V. Š. 2019 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėja atliko mažametės D. Š. apklausą, kurios metu mergaitė parodė, kad jos atžvilgiu tėvas V. Š. naudojo (duomenys neskelbtini), o apie minėtus veiksmus mergaitė papasakojo motinai D. Š., tačiau pastaroji nesiėmė jokių veiksmų apsaugoti savo dukrą. Prašoma pareiškėjos, siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, rasti galimybę mažametę D. Š. apgyvendinti neutralioje bei saugioje aplinkoje ir užtikrinti, kad mažametei nebūtų daromas psichologinis poveikis iš tėvo V. Š., kuris šiuo metu yra įtariamasis, bei motinos D. Š., kuri šiuo metu apklausta specialiąja liudytoja, ir būtų užtikrinta mažametės D. Š. emocinė ir fizinė gerovė. (duomenys neskelbtini) psichologės ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijose D. Š. pirmu punktu nurodyta užtikrinti fizinį ir emocinį saugumą mergaitės gyvenamojoje aplinkoje, ribojant sąveikas su galimai (duomenys neskelbtini) asmeniu. Suinteresuotas asmuo V. Š. nepateikė įrodymų, kad yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, taip pat duomenų, kad jo atžvilgiu nebetaikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti su D. Š., suinteresuoti asmenys gali užtikrinti dukros fizinį ir emocinį saugumą savo gyvenamojoje aplinkoje. Tebesant pareikštiems įtarimams, kad suinteresuotas asmuo V. Š. (duomenys neskelbtini) mažametę D. Š., pastarosios motina D. Š. apie tai žinojo, tačiau nesiėmė veiksmų dukrai apsaugoti, teismo posėdyje teigė, kad dukra meluoja ir apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, ir apie jos pranešimą motinai, suinteresuoti asmenys gali daryti psichologinį poveikį dukrai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko tėvams nevykdant atstovų pareigų, neužtikrinant vaikui saugios, tinkamos augti ir vystytis aplinkos, vaiko motinai nepanaudojant savo valdžios apsaugoti vaiką nuo kylančių grėsmių, esant duomenų apie galimą (duomenys neskelbtini) prieš nepilnametį vaiką, nepilnametė pagrįstai buvo paimta iš įstatyminių atstovų.

23. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai tėvų valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju tėvai kelia realų pavojų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl buvo pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, suinteresuotas asmuo V. Š. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.