Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-09-08 · Civilinė byla Nr. e2-26928-433/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-08
Bylos Nr.
e2-26928-433/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38479-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
UAB „Valeksa“
Atsakovas
AB „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-26928-433/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38479-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.5.9.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieškovo atstovei R. Ž.,atsakovo atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Valeksa“ ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl žalos atlyginimo be pagrindo gavus lėšas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-07 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1252-622/2010, iškėlė bankroto bylą UAB „Nerijos būstas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. UAB „Nerijos būstas“ 2012-05-04 buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. 2010-05-27 raštu Nr. SR-24228 AB „Swedbank“ sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduotų 43,73 kv. m. ploto dalį įkeisto buto su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), su sąlygą, kad ne mažesnė kaip 100 proc. visos pardavimo kainos dalis, į kurią neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnė nei 100 530 EUR suma, iš šios sumos išskaičiavus 17 487,25 EUR sumą, būtų pervesta į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą. 2010-05-27 raštu Nr.SR-24230 atsakovas sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduotų 48,94 kv. m. dydžio dalį įkeisto buto su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), su sąlygą, kad ne mažesnė kaip 100 proc. visos pardavimo kainos dalis, į kurią neįskaičiuojamas PVM, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnė nei 119 680 EUR suma, iš šios sumos išskaičiavus 28 962 EUR sumą, būtų pervesta į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą. Atsakovui įkeistas turtas 2010-09-01 buvo parduotas, ir BUAB „Nerijos būstas“ banko administratorius, atsižvelgdamas į tuo metu aktualias LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir jų teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, atsakovui pervedė 559 000 Lt (161 897,59 EUR). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama priteisiti iš UAB „Valeksa“ 50 196,60 Lt (14 537,94 EUR), atsiradusios dėl 42 955 Lt (12 440,63 EUR) nepriemokos už 2010 m. rugsėjo mėn. ir 7 241,60 Lt (2097,31 EUR) delspinigių bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. VMI prie LR FM nurodė, kad dėl netinkamai paskirstytų BUAB „Nerijos būstas“ lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, valstybė negavo dalies savo pajamų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-24 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš UAB „Valeksa“ VMI prie LR FM 50 196,60 Lt (14 537,94 EUR) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas galioti. Vykdydama teismo sprendimus, UAB „Valeksa“ sumokėjo žalą, atsiradusią dėl PVM nepriemokos – 14 788,57 EUR ir 237,95 EUR bylinėjimosi išlaidų. UAB „Valeksa“ kreipėsi į AB „Swedbank“, prašydama atlyginti žalą, atsiradusią dėl PVM nepriemokos už BUAB „Nerijos būstas“ nekilnojamojo turto 2010 m. rugsėjo mėn. pardavimą bei bylinėjimosi išlaidas, viso 15 026,52 EUR. Atsakovas atsisakė ieškovui atlyginti patirtą žalą. Ieškinyje nurodoma, kad bendrovė BUAB „Nerijos būstas“, turėjusi sumokėti pridėtinės vertės mokestį, yra pasibaigusi. UAB „Valeksa“, parduodant BUAB „Nerijos būstas“ turtą, pardavimo teisiniuose santykiuose nedalyvavo. Atsakovas AB „Swedbank“, kaip hipotekos turėtojas, iš turto pardavimo sandorio gavo turtinę naudą, tai yra praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl prašo, vadovaujantis LR CK 6.237 str., priteisti 15 026,52 EUR nepagrįstai gautas lėšas ir palūkanas, nes UAB „Valeksa“ savo turto sąskaita sumokėjo mokesčius valstybei, nors nebuvo sandorio dalyvis. Ieškinyje nurodoma, kad tiek galiojantys teisės aktai, tiek suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika nustato privilegijuotą kreditoriaus, kurio reikalavimai užtikrinti skolininko turto hipoteka, padėtį kitų kreditorių atžvilgiu; tiek galiojančių teisės aktų nuostatos, tiek suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika reikalauja, kad visos skolininko įplaukos, gautos realizavus hipoteka apsunkintą (įkeistą) turtą, neviršijančios atitinkamo privilegijuoto kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio, būtų pervestos būtent šiam privilegijuotam kreditoriui, nenustatydamos jokių išimčių iš šios taisyklės; minėtas finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas (pirmiausia tenkinant privilegijuoto kreditoriaus finansinius reikalavimus) yra imperatyvus skolininko bankroto administratoriui, todėl nei įmonė, nei bankroto administratorius, vykdydami imperatyvius teisės aktų reikalavimus, neatliko jokių neteisėtų ar nepagrįstų veiksmų, kuriais būtų pažeistas ieškovo ir (ar) viešasis interesas. Ieškovas nurodo, kad tiek galiojančių teisės aktų normų, tiek suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos nustatyta aiški finansinių reikalavimų, kylančių iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės po bankroto bylos iškėlimo atsiradusių (einamųjų) prievolių vykdymo tvarką - negalimas įvykdyti ir (ar) neįvykdytas prievoles tenkinant tuo pačiu eiliškumu ir tvarka, kaip iki bankroto atsiradusius finansinius reikalavimus. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo teisiniame santykyje pardavėjas buvo BUAB „Nerijos būstas“, naudos gavėjas hipotekos turėtojas atsakovas AB „Swedbank“, tačiau pridėtinės vertės mokestis priteistas iš ieškovo, o tai reiškia, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo sutaupė PVM dydžio pinigų sumą. Prašo priteisti iš atsakovo 15 026,52 EUR žalos nepagrįstai gavus lėšas atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 14 788,57 EUR sumos laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1252-622/2010 UAB „Nerijos būstas“ iškėlė bankroto bylą ir BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 1252-622/2010 patvirtino 2 797 190,82 EUR (9 658 140,56 litų) „Swedbank“, AB kreditorinius reikalavimus UAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje. „Swedbank“, AB 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. SR-24228 sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ parduotų „Swedbank“, AB įkeistą nekilnojamąjį turtą - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) dalį su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 100 proc. turto pardavimo kainos, į kurią neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 100 530 EUR, iš šios sumos išskaičiavus jau sumokėtą 17 487,25 EUR kainą, turto pirkėjas sumokėtų BUAB „Nerijos būstas“. Remiantis minėtu raštu turto pirkėjas į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą už turtą privalėjo pervesti ne mažiau kaip 83 042,75 EUR, neįskaičiuojant PVM. „Swedbank“, AB 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. SR-24230 sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ parduotų „Swedbank“, AB įkeistą nekilnojamąjį turtą - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) dalį su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 100 proc. turto pardavimo kainos, į kurią neįskaičiuojamas PVM, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 119 680 EUR, iš šios sumos išskaičiavus jau sumokėtą 28 962 EUR kainą, turto pirkėjas sumokėtų BUAB „Nerijos būstas“. Remiantis minėtu raštu turto pirkėjas į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą už turtą privalėjo pervesti ne mažiau kaip 83 042,75 EUR, neįskaičiuojant PVM. BUAB „Nerijos būstas“ nuosavybės teise priklausantis, aukščiau nurodytas „Swedbank“, AB įkeistas turtas 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo parduotas už 266 450,41 EUR (920 000 litų), iš kurių dalis jau buvo sumokėta iki bankroto bylos BUAB „Nerijos būstas“ iškėlimo. BUAB „Nerijos būstas“ iš dalies tenkindamas kreditorinius reikalavimus 2011 m. sausio 13 d. „Swedbank“, AB pervedė 161 897,59 EUR (559 000 litus), o 58 103,57 EUR (200 620 litų) paliko mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-520-622/2011 atsižvelgdamas į tai, kad pardavus „Swedbank“, AB įkeistą turtą hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB buvo pervesta tik dalis gautų lėšų, t. y. 161 897,59 EUR (559 000 litai), pervestų lėšų suma, 161 897,59 EUR (559 000 litų) suma sumažino „Swedbank“, AB kreditorinius reikalavimus BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-639-535/2014 patenkino VMI prie LR Finansų ministerijos ieškinį ir iš UAB „Valeksa“ kaip žalos atlyginimą priteisė BUAB „Nerijos būstas“ už „Swedbank“, AB įkeisto turto pardavimą gautas lėšas nesumokėtus mokesčius - 14 537,94 EUR (50 196,60 litų), bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-212- 661/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 vasario 24 d. nutartį paliko nepakeistą. „Swedbank“, AB duomenimis UAB „Valeksa“ įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-639-535/2014. CPK 42 str. nustato, kad tik ieškovas turi teisę nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, taip apibrėžiant ginčo ribas, bei CPK nustatyta tvarka pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida - nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013). Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N r. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 547/2013).“ Kaip matyti iš Ieškovo ieškinio, Ieškovas nurodė ieškinio faktinį pagrindą, suformulavo ieškinio teisinį pagrindą - CK 6.237 straipsnis ir nurodė ieškinio dalyką - priteisti 15 026,52 eurų žalos nepagrįstai gavus lėšas atlyginimo, bei ieškinio 16 punkte nurodė, kad „(...) atsakovas nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose su BUAB „Nerijos būstas“, tačiau be teisinio pagrindo disponuoja lėšų suma, kurią yra įgijęs ieškovės UAB „Valeksa“ sąskaita (t. y. ieškovė atlygino VMI prie LR FM padarytą žalą sumokėdama nurodytas PVM sumas). Dėl to yra pagrindas taikyti nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas.“ Iš aukščiau nurodytų aplinkybės atsakovas supranta, kad šioje byloje ieškovas savo reikalavimų teisiniu pagrindu nurodė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą - kaip minėta ieškinio 16 punkte ieškovas nurodo, kad ginčui išspręsti reikalinga taikyti nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas. Kaip minėta, ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko nurodymas yra išimtinė ieškovo teisė ir teismas nagrinėdamas bylą neturi teisės išeiti už ieškinio ribų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 5 punkte nurodyta, kad teismas neturi teisės išeiti už pareikštų ieškininių reikalavimų ribų. Pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus turi teisę tik ieškovas. Ši ieškovo teisė realizuojama raštu pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti. Kadangi ieškinyje nurodytos teisės normos, susijusios išimtinai su nepagrįsto praturtėjimo institutu, be to, šioje byloje nėra viešojo intereso, todėl tiek atsakovas rengia atsiliepimą neišeidamas už ieškinio ribų, tiek teismas nagrinėdamas bylą išeiti už jų neturi teisinio pagrindo ir turėtų ginčą nagrinėti remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normos. Dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą instituto taikymo ir aiškinimo CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.237 straipsnis nustato ir CK XX skyriaus normų taikymo prielaidas. Pirma, asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Aplinkybę, kad atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo turi įrodyti ieškovas. Kadangi daikto ar pinigų gavimas tokiu atveju negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (nes jo nėra), asmuo privalo grąžinti gautus pinigus ar daiktą. Turtas, kurio įgijimą galima pagrįsti teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), įgytas teisėtai ir jo negalima išreikalauti. Ieškovas privalo įrodyti, kad perduodamas turtą suklydo arba kad šis perduotas dėl prieš jį pavartotos prievartos ar apgaulės. Turto, kurį ieškovas atsakovui perdavė savanoriškai, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, negalima išreikalauti. CK XX skyriaus normos gali būti taikomos tik tokiais atvejais, kai įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Jeigu įgytą turtą galima išreikalauti kitokiais pagrindais, pavyzdžiui taikant nuostolių atlyginimo institutą, restituciją, įpareigojant įvykdyti prievolė natūra ir panašiai, CK XX skyriaus normos netaikomos. Taigi, nepagrįsto praturtėjimo institutui būdingas subsidiarumas - jis taikomas tik kai kiti civilinės gynybos būdai negalimi arba neduoda teisinio rezultato. Atsakovas ieškovo sąskaita neįgijo jokio turto Kaip minėta, CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Taigi, ieškovu dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo gali būti tik asmuo, kurio sąskaita nepagrįstai buvo įgytas turtas, t.y. asmuo kuris turėjo įgyti turtą vietoje asmens, nepagrįstai jį įgijusio. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, atsakovas nei iš ieškovo, nei iš kitų asmenų nėra gavęs turto ir/ar piniginių lėšų, kurios priklauso, ir/ar kurias turėjo įgyti ieškovas. Nors BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje buvo patvirtinti 2 797 190,82 EUR (9 658 140,56 litų) dydžio atsakovo kreditoriniai reikalavimai, tačiau visos skolos BUAB „Nerijos būstas“ negrąžino ir likvidavus BUAB „Nerijos būstas“ liko nepadengta 523 249,38 EUR (1 806 675,46 litų) atsakovo kreditorinių reikalavimų. Nors ieškovas ir teigia, kad atsakovas be teisinio pagrindo ieškovo sąskaita įgijo kažkokią sumos dalį iš 161 897,59 EUR (559 000 litų) sumos, kuri atsakovui buvo pervesta pardavus BUAB „Nerijos būstas“ atsakovui įkeistą turtą, tačiau, kaip matyti iš teismui pateikiamo BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitos išrašo, 161 897,59 EUR (559 000 litus) atsakovui pervedė ne ieškovas, o BUAB „Nerijos būstas“. Kadangi 161 897,59 EUR (559 000 litus) atsakovui pervedė ne ieškovas, o BUAB „Nerijos būstas“, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas iš ieškovo ar ieškovo sąskaita gavo per daug lėšų kreditorinio reikalavimo dengimui. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nėra tinkamas ieškovas reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovui pareikšti. Kadangi šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, todėl turto įgijimą ir turto įgijimo pagrindo nebuvimą, remiantis CK 6.237 straipsniu bei CK komentaru, turi įrodyti ieškovas, todėl pastarajam to neįrodžius, ieškinys turi būti atmestas. Pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad „Swedbank“, AB įgijo ginčo sumą, t.y. 15 026,52 EUR. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, BUAB „Nerijos būstas“ atsakovui įkeistą turtą pardavė už 220 001,16 EUR (759 620 litų). Iš minėtos sumos 161 897,59 EUR (559 000 litus) BUAB „Nerijos būstas“ pervedė atsakovui kreditorinių reikalavimų dengimui, o 58 103,57 EUR (200 620 litų) pasiliko mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms. Kadangi BUAB „Nerijos būstas“ iš atsakovui parduoto turto kainos 58 103,57 eurus (200 620 litų) pasiliko mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms, todėl šioje sumoje ir buvo 15 026,52 EUR mokesčių, kuriuos BUAB „Nerijos būstas“ turėjo sumokėti, bet nesumokėjo iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas iš viso įgijo ieškovo nurodomą 15 026,52 eurų sumą, nes ji liko BUAB „Nerijos būstas“ disponavime ir turėjo būti panaudota įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad BUAB „Nerijos būstas“ nuosavybės teise priklausiusio atsakovui įkeisto ginčo turto kaina Nekilnojamojo daikto dalies pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta įskaitant pridėtinės vertės mokestį (žr. 2010 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo daikto dalies pirkimo - pardavimo sutarties 4.1 punktą bei 2010 m. liepos 29 d. Nekilnojamojo daikto dalies pirkimo - pardavimo sutarties 4.1 punktą). Taigi, akivaizdu, kad skolininkui BUAB „Nerijos būstas“ atsakovui sumokėjus 161 897,59 EUR (559 000 litus), o 58 103,57 EUR (200 620 litų) pasilikus mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms, 58 103,57 EUR (200 620 litų) sumoje buvo ir ginčo 15 026,52 EUR suma, skirta PVM sumokėti. CK 1.136 straipsnis nustato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Civilinės teisės ir pareigos taip pat atsiranda iš CK ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių. CK 1.63 straipsnis nustato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Atsakovas 161 897,59 EUR (559 000 litus) iš BUAB „Nerijos būstas“ gavo sandorio - 2011 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymo pagrindu, todėl ieškovas neturi jokio pagrindo teigti, kad atsakovas 161 897,59 EUR (559 000 litus) gavo be jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į CK 6.237 straipsnio 1 dalies reikalavimus ieškovas privalo ne tik įrodyti, kad: i) atsakovas gavo ginčo 15 026,52 EUR sumą, ii) kad atsakovas ginčo 15 026,52 EUR sumą gavo be teisinio pagrindo, ir iii) kad atsakovas ginčo 15 026,52 EUR sumą gavo ieškovo sąskaita, t.y. kad ginčo suma turėjo būti skirta ieškovui. Ieškovas neįrodinėja, kad teikdamas BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratoriaus paslaugas negavo dalies atlyginimo ir kad 52 026,52 EUR suma, kurią tariamai gavo atsakovas, turėjo būti sumokėta ieškovui už kokias nors paslaugas. Kaip matyti iš BUAB „Nerijos būstas“ 2012 m. sausio 31 d. paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto, ieškovui už BUAB „Nerijos būstas“ buvo priskaičiuotas 171 655,03 EUR (592 690,49 litų) atlyginimas ir jis visas išmokėtas, o tai įrodo, kad atsakovas jokių lėšų BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje negavo ieškovo sąskaita. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas 15 026,52 EUR gavo be teisinio pagrindo ieškovo sąskaita. CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad 161 897,59 EUR (559 000 litus), kurių sumoje tariamai buvo ginčo 15 026,52 EUR, atsakovas gavo sandorio pagrindu, t.y. 2011 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymu dengiant atsakovo kreditorinius reikalavimus BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje todėl teigti, kad ieškovas įrodė CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad ieškovas yra verslininkas (CK 6.38 straipsnis), kurio veikla yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administravimas. Atkreipia dėmesį, kad būtent ieškovas, administruodamas BUAB „Nerijos būstas“ 2011 m. sausio 13 d. inicijavo mokėjimo nurodymą, kuriuo, dengiant atsakovo kreditorinius reikalavimus BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje atsakovui buvo pervesti 161 897,59 EUR (559 000 litus), todėl ieškovas neturi teisėto pagrindo teigti, kad atsakovui gavus 161 897,59 EUR (559 000 litus) BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybe bei argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1252-622/2010 UAB „Nerijos būstas“ iškėlė bankroto bylą ir BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 1252-622/2010 patvirtino 2 797 190,82 EUR (9 658 140,56 litų) AB „Swedbank“ kreditorinius reikalavimus UAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje. AB „Swedbank“ 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. SR-24228 sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ parduotų AB „Swedbank“ įkeistą nekilnojamąjį turtą - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) dalį su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 100 proc. turto pardavimo kainos, į kurią neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 100 530 EUR, iš šios sumos išskaičiavus jau sumokėtą 17 487,25 EUR kainą, turto pirkėjas sumokėtų BUAB „Nerijos būstas“. AB „Swedbank“ 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. SR-24230 sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ parduotų AB „Swedbank“ įkeistą nekilnojamąjį turtą - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) dalį su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 100 proc. turto pardavimo kainos, į kurią neįskaičiuojamas PVM, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 119 680 EUR, iš šios sumos išskaičiavus jau sumokėtą 28 962 EUR kainą, turto pirkėjas sumokėtų BUAB „Nerijos būstas“. BUAB „Nerijos būstas“ nuosavybės teise priklausantis, aukščiau nurodytas AB „Swedbank“ įkeistas turtas 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo parduotas už 266 450,41 EUR (920 000 litų), iš kurių dalis jau buvo sumokėta iki bankroto bylos BUAB „Nerijos būstas“ iškėlimo.

Iš rašytinių įrodymų, o būtent, aukščiau minėtų nekilnojamųjų daiktų – butų dalių 2010-07-21 pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad nekilnojamojo turto dalių pardavėjas - UAB „Nerijos būstas“, pirkėjai du fiziniai asmenys. Vienoje sutartyje nurodyta parduodamo nekilnojamojo turto (patalpų) pardavimo kaina – 420 000 Lt (121 640,40 EUR) įskaitant PVM, kitoje sutartyje - nurodyta pardavimo kaina – 500 000 Lt (144 810,00 EUR) įskaitant PVM. BUAB „Nerijos būstas“ iš dalies tenkindamas kreditorinius reikalavimus 2011 m. sausio 13 d. AB „Swedbank“ pervedė 161 897,59 EUR (559 000 litus), o 58 103,57 EUR (200 620 litų) paliko mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-520-622/2011 atsižvelgdamas į tai, kad pardavus AB „Swedbank“ įkeistą turtą hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ buvo pervesta tik dalis gautų lėšų, t. y. 161 897,59 EUR (559 000 litai), pervestų lėšų suma, 161 897,59 EUR (559 000 litų) suma sumažino AB „Swedbank“ kreditorinius reikalavimus BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-639-535/2014 patenkino ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškinį ir iš atsakovo UAB „Valeksa“ kaip žalos atlyginimą priteisė VMI prie LR FM BUAB „Nerijos būstas“ už AB „Swedbank“ įkeisto turto pardavimą gautas lėšas nesumokėtus mokesčius - 12 440,63 EUR (42955,00 Lt), 2097,31 EUR (7241,60 Lt) delspinigių bei 237,95 EUR bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-212- 661/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. UAB „Valeksa“ įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-639-535/2014.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ieškovas teigia, kad 15026,52 EUR dydžio sumą atsakovas gavo be jokio pagrindo ir, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo dėl to UAB „Valeksa“ nuostolių sąskaita.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimumo tuo atveju, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, teismas konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad šiuo atveju negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto nuostatos, nes AB „Swedbank“ buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditoriumi, lėšos už paduotą nekilnojamąjį turtą BUAB „Nerijos būstas“ buvo pervestos AB „Swedbank“ esant teisiniam pagrindui, jokių lėšų iš UAB „Valeksa“ AB „Swedbank“ nebuvo gavęs. Be to, atsakovas mano, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja kokie nors teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių ar kitų teisinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį ar kitais pagrindais tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį ar kitais pagrindais neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ar kitų teisinių santykių ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Teismas konstatuoja, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti.

Tačiau, pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – CK 6.248 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog skolininko kaltė, kaip viena civilinės atsakomybės sąlygų, preziumuojama, taigi tam, kad asmeniui nebūtų taikoma civilinė atsakomybė, jis turi šią prezumpciją paneigti, t. y. įrodyti, jog žala padaryta ne dėl jo kaltės. Kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti tas, kas prašo atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį reiškia ne dėl žalos atlyginimo, bet nuostolių, patirtų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, priteisimo (bankrutavusios bendrovės, kurios bankroto administratoriumi buvo ieškovas, sumokėtos atsakovui sumos grąžinimo).

Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: t. y., pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų: antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

Taigi, teismas, vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Byloje nustatyta, ir tai teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovo atstovas, kad AB „Swedbank“ buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditorius. Šią aplinkybę patvirtina ir faktai, jog Klaipėdos apygardos teismas iškeltoje UAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje patvirtino AB „Swedbank“ kreditorinius reikalavimus. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad buvo teisinis pagrindas atsakovui gauti iš BUAB „Nerijos būstas“ jam pervestas lėšas. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas buvo BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-24 sprendimu patenkinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Valeksa“ dėl žalos atlyginimo, bei Vilniaus apygardos teismas, 2015-01-29 nutartimi palikęs aukščiau minėtą apylinkės teismo sprendimą galioti, konstatavo, kad UAB „Valeksa“ nerūpestingai atlikusi BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratoriaus funkcijas, padarė žalą valstybei. Teismas konstatavo visas sąlygas UAB „Valeksa“ atsakomybei atsirasti. Rašytiniai įrodymai rodo, kad sutartyse, išrašant PVM sąskaitas faktūras, buvo išskirtas pridėtinės vertės mokestis, kurį ieškovas, vykdydamas bankroto administratoriaus funkcijas, nesumokėjo į valstybės biudžetą. Nesumokėtas PVM į valstybės biudžetą priteistas iš ieškovo, kaip žalos atlyginimas. Jis yra ieškovo sumokėtas. Priteisti iš atsakovo ieškovui 15 026,52 EUR pinigų sumą ir palūkanas nėra jokio teisinio pagrindo, nes atsakovas negali dalytis su ieškovu deliktine atsakomybe, atsakovas nebuvo delikte bendraatsakovu, piniginių lėšų ieškovo sąskaita nesutaupė. Iš sutarčių, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad bankui sumokėjus 161 897,59 EUR, 58 103,57 EUR atiteko BUAB „Nerijos būstas“, kurio administratorius buvo ieškovas. Jeigu bankroto administratorius nesumokėjo valstybei privalomojo mokesčio, o pinigus panaudojo kitoms reikmėms, tai atsakovas, kaip kreditorius, hipotekos turėtojas negali būti vertinamas kaip sutaupęs pinigus ieškovo sąskaita.

Teismas visiškai sutinka su atsakovo argumentais, kad jokių lėšų iš UAB „Valeksa“ jis nėra gavęs. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimu iš UAB „Valeksa“ priteistiems 2097,31 EUR (7241,60 Lt) delspinigiams bei 237,95 EUR bylinėjimosi išlaidoms ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas (nepagrįstas praturtėjimas bei nepagrįstas turto gavimas) iš viso šiuo atveju negali būti taikomas.

Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, pareikštas netinkama atsakovui, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Valstybei iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas