Tauragės apylinkės teismo nutartis

2025-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-10-607/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-03
Bylos Nr.
II-10-607/2025
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00111-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Pareiškėjas
B. S.
Kategorijos
  • 9.38pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-10-607/2025Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00111-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.10.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 3 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant pareiškėjui B. S., jo atstovui advokatui R. B. (nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijos programą),

vertėjai O. G.,

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S. (nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijos programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimo administracinėje nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-343-2024 (ROIK:24245932819) panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundu pareiškėjas B. S. (toliau – pareiškėjas) prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-343-2024 (ROIK:24245932819) ir administracinę teiseną nagrinėjamoje byloje nutraukti; grąžinti pareiškėjui konfiskuotus 1200 Eur.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu pripažintas padaręs ANK 208 straipsnio 2 dalyje (Kontrabanda), 515 straipsnio 1 dalyje (Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas) ir ES Tar reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i str. 1 d. numatytus administracinius nusižengimus, dėl to jam paskirta 1800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 1200 Eur konfiskavimas.

Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog pažeidė šias teisės aktų nuostatas. Pirma, Muitinės pareigūnas, bendraudamas su pareiškėju, nepasitelkė vertėjo ir nepasiūlė pareiškėjui vertėjo paslaugų. Pareiškėjas yra Kirgizijos pilietis (tai nurodyta Nutarime), jis moka tik savo gimtąją kirgizų kalbą, o rusų kalbos iš esmės nemoka (žino kelias rusiškas frazes). Taigi, pareiškėjas, nesuprasdamas kalbos, tiksliai nesuprato ko iš jo muitinės pareigūnas. Todėl dėl kalbos barjero ir įvyko nesusipratimas. Nutarime nurodyta, jog „Pinigus iš krepšio pats ištraukė, bet vis tiek juos paėmė“, akivaizdu, jog pareiškėjas negalėjo tiksliai suprasti ko iš jo norima, nes jeigu suprastų, t( atveju pareiškėjas iškart nurodytų, jog turi dar 1.200,00 Eur sumą. Nes kitu atveju, jei pareiškėjas norėtų neva nuslėpti grynuosius, tai tokiu atveju kam jam juos ištraukti iš krepšio ir parodyti muitinės pareigūnui. Nagrinėjamu atveju vertėjas nedalyvavo, kai pareiškėjo buvo klausiama žodžiu ar jis tu deklaruojamų pinigų. Taigi, tai yra akivaizdus pareiškėjo teisių pažeidimas b /administracinės procedūros pažeidimas, kadangi migracijos pareigūnas turėjo teisę bendrauti su pareiškėju tik valstybine lietuvių kalba, o kadangi pareiškėjas tokios kalbos nemokėjo, tokiu atveju turėjo būti iškviestas kirgizų kalbos vertėjas.

Antra, Pareiškėjas buvo apklaustas tik žodžiu, nepateikus jam užpildyti deklaracijos jam suprantama kalba. Tad pareiškėjas negalėjo jam suprantama kalba susipažinti su reikalavimais dėl grynųjų pinigų deklaravimu, su grynųjų pinigų deklaravimo deklaracija ir pačiam užpildyti tą deklaraciją. Be to, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė jam suprantama kalba (dalyvaujant vertėjui) pačiam užpildyti grynųjų pinigų deklaravimo deklaraciją, kadangi ją užpildė pats muitinės pareigūnas. Taigi, buvo grubiai pažeista grynųjų pinigų deklaravimo tvarka. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-368 ,Dėl Grynųjų pinigų deklaracijų ir Grynųįų pinigų atskleidimo deklaracijų pateikimo ir muitinio įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - [sakymas) įtvirtinta grynųjų pinigų deklaracijos pildymo tvarka. Iš įsakymo 6-9 punktų matyti, kad grynųjų pinigų deklaravimo deklaraciją užpildo pats pareiškėjas ir ją pateikia muitinės pareigūnui. iš Įsakymo 10 punkto bei Komisijos įgyvendinimo reglamento 2021/776 (kuriuo įgyvendinamas Reglamentas 2018/1672) 1 priedo 1 dalies pildymo instrukcijos (kurioje nurodyta, jog „Forma turi būti užpildyta viena iš valstybės narės, kurioje teikiama deklaracija, kompetentingoms institucijoms priimtinų oficialių ES kalbų“), tokia grynųjų pinigų deklaravimo deklaracija pildoma lietuvių arba anglų kalba, naudojant lietuvių arba anglų kalba išspausdintą formą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nemokėjo nei lietuvių, nei anglų kalbos, todėl pildant šią deklaraciją turėjo būti užtikrintas vertėjo deklaravimas, kad pareiškėjas suprastų deklaracijoje pateiktą informaciją, juolab, kaip minėta, Įsakyme aiškiai nurodyta, jog deklaraciją užpildo ir pasirašo pats pareiškėjas. Klaipėdos teritorinė muitinė pažeidė tiek pareiškėjo teisę gauti vertėją, tiek padarė grubų grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimą. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas nesuprato ko iš jo yra norima, todėl dėl tokių aplinkybių nesugebėjo nurodyti, jog krepšyje turėjo dar 1.200,00 Eur. Juk koks tikslas pareiškėjui sakyti, jog turi tik 90,00 Eur, kai pats iš parodė, jog krepšyje yra dar 1.200,00 Eur (juk Nutarime nurodyta, jog „Pinigus iš krepšio pats ištraukė, bet vis tiek juos paėmė“.

Trečia, pareiškėjui net nebuvo pareigos pildyti tokios grynųjų pinigų deklaravimo deklaracijos, kadangi jis iš viso vežėsi 1.290,00 Eur grynųjų pinigų, tuo tarpu prievolė deklaruoti tokias pajamas atsiranda, kai grynųjų pinigų vertė yra 10.000,00 Eur arba didesnė.

Ketvirta, Klaipėdos teritorinė muitinė nepagrįstai remiasi ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalimi, todėl nepagrįstai konstatavo administracinį nusižengimą pagal šį straipsnį (kartu su ANK 515 straipsnio 1 dalimi). Pareiškėjas nurodo, jog 1.200,00 Eur suma yra skirta asmeniniam naudojimui, t. y. pareiškėjas šiuos pinigus uždirbo dirbdamas Lietuvoje ir juos vežė savo ir savo šeimoms asmeniniams tikslams. Nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas pagal ANK 515 str. 1 d. pažeidė tarptautines sankcijas, numatytas Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje, kadangi pareiškėjas 1.200,00 Eur sumą naudojo asmeniniams tikslams (naudojimui), t. y. išlaikyti save ir savo šeimą iš uždarbio Lietuvoje.

Penkta, atkreiptinas dėmesys, jog Įsakymo 5 punkte ir Reglamento 2018/1672 3 str. 1 - d, įtvirtinta 10.000,00 Eur riba, kai kyla pareiga deklaruoti grynuosius pinigus išvykstant iš ES valstybių, tuo tarpu Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta jokia riba, kada reikia deklaruoti grynuosius pinigus. Tad šioje vietoje atsiranda teisės aktų kolizija. šiuo atveju, viršenybę turi ES teisės aktai, tačiau ir juose atsiranda teisės aktų kolizija tarp Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalies ir Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalies dėl 10.000,00 Eur grynųjų pinigų deklaravimo pareigos. Esant tokiai ES teisės aktų kolizijai, nėra visiškai jokio pagrindo bausti (taikyti administracinio pažeidimo priemones) pareiškėją pagal ANK 515 str. 1 d. teigiant, jog buvo pažeistos tarptautinės sankcijos pagal Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį, kadangi susidaro teisinio netikrumo situacija: vienas ES teisės aktas nustato deklaravimo ribą, o kitas ES teisės tokios ribos nenumato.

Atsiliepimas

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodo, kad B. S. ginčijamu muitinės nutarimu nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 18 d. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, muitiniam tikrinimui pateikė gabenamas prekes ir dokumentus. Minėto piliečio paklausus kiek su savimi gabena grynųjų pinigų, jis žodžiu deklaravo, kad turi 90 Eur. Buvo užpildyta žodinė deklaracija (duomenys neskelbtini). Užfiksavus deklaruotus duomenis ir piliečio dar kartą paklausus ar tikrai daugiau neturi grynųjų pinigų, jis patvirtino, kad neturi. Asmenį atvedus į atskirą tikrinimo patalpą, buvo atliktas detalus jo gabenamų daiktų ir prekių tikrinimas, kurio metu piniginėje rasti deklaruoti 90 Eur. O piliečio rankinėje buvo rasti nedeklaruoti ir nuo muitinės kontrolės slėpti 1 200 Eur. Asmens apžiūros metu grynųjų pinigų ir nedeklaruotų prekių nerasta.

Nedeklaruodamas 1 200 Eur asmuo įvykdė kontrabandą bei pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, numatytas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 (toliau – Reglamentas Nr. 833/2014) 5i straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

B. S. Muitinei deklaruodamas 90 Eur, o kitus – 1 200 Eur slėpdamas, siekiant išvengti muitinės kontrolės, įvykdė kontrabandą.

ANK 515 straipsnio (2023 03 30 įstatymu Nr. XIV-1867 (nuo 2023 04 15) redakcija) 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. O šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalis nurodo, kad draudžiama Rusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje, įskaitant Rusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Rusijoje parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotus banknotus. O šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas: a) į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui.

Akivaizdu, kad asmeniniam naudojimui vykimo metu, buvo skirti 90 Eur, o kiti nepateikti muitinei pinigai buvo gabenami kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad neteisėtai juos išgabenti į Rusiją, apeinant sankcijomis nustatytą draudimą.

Paminėtas teisinis reglamentavimas taip pat reiškia, kad atstovo skunde paminėto 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1672 Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/200, nuostatos netaikomos (išimtinai) dėl į Rusiją vežamų grynųjų pinigų – bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų. Ši išimtis dėl į Rusiją gabenamų grynųjų pinigų reiškia, vykstantis į Rusiją kad fizinis asmuo gali gabenti savo reikmėms grynųjų pinigų – oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų – tiek, kiek jų gali prireikti kelionės metu

ir juos deklaruoti muitinei, sienos kirtimo poste.

Taip pat skunde nurodoma, kad B. S. kaip asmeniui nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo užtikrintos vertėjo paslaugos bei nebuvo suteikta galimybė jam suprantama kalba pačiam užpildyti grynųjų pinigų deklaravimo deklaraciją. Nesutinkame su nurodytomis aplinkybėmis, nes teisė naudotis vertėjo paslaugomis, nėra užtikrinama, jei nėra išreikštas prašymas naudotis jo paslaugomis. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi asmuo bendravo su muitinės pareigūnu jam suprantama rusų kalba, asmuo neišreiškė pageidavimo naudotis vertėjo paslaugomis, nenurodė, kad nesupranta kuo yra kaltinamas ar netinkamai verčiama. Todėl mano, kad tokie paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynimosi pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Nėra jokio pagrindo netikėti muitinės pareigūnų parodymais, 2024-06-18 Tarnybiniame pranešime nurodytomis nusižengimo padarymo aplinkybėmis.

Skunde nurodytas argumentas, kad asmeniui nebuvo suteikta galimybė jam suprantama kalba (dalyvaujant vertėjui) pačiam užpildyti grynųjų pinigų deklaravimo deklaraciją, kadangi ją užpildė pats muitinės pareigūnas ir dėl to buvo grubiai pažeista grynųjų pinigų deklaravimo tvarka yra nepagrįstas.

Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-368 patvirtintu aprašu Dėl grynųjų pinigų deklaracijų ir Grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijų pateikimo ir muitinio įforminimo tvarkos, kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 Eur grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo, o kitus pinigus (iki 10 000 Eur sumos) pakanka deklaruoti žodžiu. Todėl, šiuo atveju grynųjų pinigų deklaravimo tvarka nebuvo pažeista.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Muitinė pagrįstai skyrė administracinio poveikio priemonę – piniginių lėšų 1 200 Eur, gabentų kontrabandos būdu, konfiskavimą.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-343-2024 B. S. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, 515 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1820 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – 1200 Eur konfiskavimas.

2024-09-24 nutarimu B. S. administracinė nuobauda pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, 515 straipsnio 1 dalį, 38 straipsnį paskirta už tai, kad jis 2024 m. birželio 18 d. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, muitiniam tikrinimui pateikė gabenamas prekes ir dokumentus. Minėto piliečio paklausus kiek su savimi gabena grynųjų pinigų, jis žodžiu deklaravo, kad turi 90 Eur. Buvo užpildyta žodinė deklaracija (duomenys neskelbtini). Užfiksavus deklaruotus duomenis ir piliečio dar kartą paklausus ar tikrai daugiau neturi grynųjų pinigų, jis patvirtino, kad neturi. Asmenį atvedus į atskirą tikrinimo patalpą, buvo atliktas detalus jo gabenamų daiktų ir prekių tikrinimas, kurio metu piniginėje rasti deklaruoti 90 Eur. O piliečio rankinėje buvo rasti nedeklaruoti ir nuo muitinės kontrolės slėpti 1 200 Eur. Asmens apžiūros metu grynųjų pinigų ir nedeklaruotų prekių nerasta.

Nedeklaruodamas 1 200 Eur B. S. įvykdė kontrabandą bei pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, numatytas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 (toliau – Reglamentas Nr. 833/2014) 5i straipsnio 1 dalyje.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1 800 iki 4 000 Eur. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

ANK 515 straipsnio (2023-03-30 įstatymu Nr. XIV-1867 (nuo 2023-04-15red. ) 1 dalyje numatyta kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 600 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 6 000 Eur. ANK 515 str.3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1,2dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų , kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Nuo 2023 m. balandžio 15 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra ANK 208 straipsnio 2 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties.

Fizinių asmenų pareigą deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus nustato 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, ir 2021 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 2021/776, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nustatomi tam tikrų formų šablonai ir veiksmingo keitimosi informacija techninės taisyklės. Juose numatyta pareiga užpildyti grynųjų pinigų deklaracijos formą įvežant į ES arba iš jos išvežant 10 000 Eur grynaisiais pinigais (arba lygiaverte suma kitomis valiutomis). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš muitinės uždavinių yra muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas. To paties įstatymo 10 straipsnio 11 punktas numato, jog muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas, t. y. atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad muitinės pareigūno teisė duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus.

Nurodytų teisinių aktų analizė patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, gabenamai piniginių lėšų sumai neviršijant 10 000 Eur, B. S. buvo privaloma gabenamus grynuosius pinigus, vykdant muitinės pareigūno nurodymus, deklaruoti žodžiu.

Nagrinėjamu atveju, pažeidimas yra akivaizdus, pinigai buvo gabenti kontrabandos būdu, nes buvo slepiami pareiškėjo rankinėje. Aplinkybę, jog B. S. nedeklaravo su savimi gabentų 1200 Eur (1 banknotas 200 Eur, 9 banknotai po 100 Eur, 2 banknotai po 50 ) patvirtina 2024-06-18 žodinė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17), kurioje nurodyta, kad B. S. žodžiu deklaravo pinigų kiekį- 90 Eur; 2024-06-18 Asmens apžiūros protokolas (b.l.4), posto vyr. inspektoriaus A. J. tarnybinis pranešimas dėl nedeklaruotų euro banknotų (b.l.14), kuriame nurodyta, kad B. S. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, žodžiu deklaravo, kad gabena 90 Eur; paklausus antrą kartą ar tikrai neturi daugiau deklaruotinų pinigų, pilietis atsakė, kad neturi; žodžiu deklaruoti duomenys suvesti į MDAS, KOMANDOR sistemas; asmenį atvedus į atskirą patikrinimo patalpą, buvo atliktas detalus jo gabenamų daiktų ir prekių tikrinimas, kurio metu piniginėje rasti deklaruoti 90 eurų, o rankinėje buvo rasti nedeklaruoti ir nuo muitinės kontrolės slėpti 1200 Eur; liudytojo M.A. J. duoti parodymai teismo posėdžio metu, kad B. S. paklausus ar turi kažką deklaruoti, jis atsakė, kad turi 90 eurų, parodė piniginę - joje buvo 90 eurų, tada jis užpildė žodinę deklaraciją; po to kilus įtarimui dar kelis kartus paklausė ar dar turi pinigų ir pasakė, kad yra ribojamas pinigų išvežimas, B. S. pasakė, kad daugiau neturi; po to atskiroje patalpoje pradėjus atlikti B. S. daiktų ir prekių patikrinimą, B. S. iš rankinės, kuri buvo ant peties (atskiras užtrauktukas dugne) ištraukė 1.200 eurų, ant žodinės deklaracijos atsisakė pasirašyti, nenurodydamas motyvų; 2024-06-18 Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b.l. 3), iš kurio matosi, kad iš B. S. paimtos piniginės lėšos- 1200 Eur .

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia vertinti, jog pareiškėjas muitinės pareigūnui sąmoningai nutylėjo apie 1200 Eur. Nedeklaruota suma eurais asmens rankinėje buvo rasta atskirai nuo deklaruotų pinigų (piniginėje). B. S. deklaravo tik dalį turėtų grynųjų piniginių lėšų, nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo turėtų 1200 Eur, kurie apžiūros metu rasti jo rankinėje, rodo, kad asmuo suprato teisėtą muitinės pareigūno reikalavimą pateikti visas gabenamas prekes ir pinigus, tačiau tyčia siekė dalį su savimi gabentų pinigų - 1200 Eur nepateikti muitinės kontrolei, už buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Skunde nurodoma, kad B. S. kaip asmeniui nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo užtikrintos vertėjo paslaugos, kad jis nesuprato, ko iš jo nori muitinės pareigūnas bei nebuvo suteikta galimybė jam suprantama kalba pačiam užpildyti grynųjų pinigų deklaravimo deklaraciją. Nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip pareiškėjo pasirinkta gynimosi pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir laikytinos neįrodytomis. Teismas remiasi liudytojo A.M. J. parodymais, kad jis su pareiškėju kalbėjo rusų kalba, moka ją gerai; kad jis suprato, kad B. S. supranta rusų kalbą, atsakė į jo užduodamus klausimus; kad jis viską išvertė, tame tarpe ir žodinę deklaraciją. Teismas remiasi liudytojo R. Š. parodymais, kad jis buvo toje patalpoje, kur buvo rašomas pareiškėjui protokolas; kad jam viskas buvo aiškinama rusų kalba; kad pareiškėjas atsakinėjo rusiškai; pasiaiškinimą pats parašė rusų kalba. Netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiama į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis muitinės pareigūnų nereikalavo pakviesti vertėjo.

Pagal 2024-06-18 Tarnybinį pranešimą ,,Dėl nedeklaruotų euro banknotų“ matyti, kad asmuo žodžiu deklaravo, kad gabena 90 Eur, antrą kartą paklausus, ar daugiau pinigų neturi, atsakė, kad neturi, savo pasiaiškinimą (b.l 15) parašė rusų kalba, dokumentus pasirašė, nenurodydamas, kad nesupranta jų esmės. Tai patvirtina rašytinė bylos medžiaga – 2024-06-18 Tarnybinis pranešimas, žodinė deklaracija, patikrinimo aktas.

Remiantis surinktais įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėjas bendravo su muitinės pareigūnu jam suprantama rusų kalba, jis neišreiškė pageidavimo naudotis vertėjo paslaugomis, nenurodė, kad nesupranta kuo yra kaltinamas ar netinkamai verčiama.

Tai, kad pareiškėjas supranta ir moka rusų kalbą, kalba rusų kalba, įsitikinta teismo posėdžio metu. Skundo nagrinėjimo teisme metu pareiškėjui buvo užtikrintas vertėjo (rusų kalba) dalyvavimas. Pareiškėjas paaiškinimus teismui dėl skundo davė rusų kalba, suprato vertėjos vertimą iš lietuvių kalbos į rusų kalbą.

Skunde nurodytas argumentas, kad asmeniui nebuvo suteikta galimybė jam suprantama kalba (dalyvaujant vertėjui) pačiam užpildyti grynųjų pinigų deklaravimo deklaraciją, kadangi ją užpildė pats muitinės pareigūnas ir dėl to buvo grubiai pažeista grynųjų pinigų deklaravimo tvarka yra nepagrįstas.

Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-368 patvirtintu aprašu Dėl grynųjų pinigų deklaracijų ir Grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijų pateikimo ir muitinio įforminimo tvarkos, kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 Eur grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo, o kitus pinigus (iki 10 000 Eur sumos) pakanka deklaruoti žodžiu. Todėl, šiuo atveju grynųjų pinigų deklaravimo tvarka nebuvo pažeista.

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kuris iš dalies pakeistas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. balandžio 8 d.), 5i straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad draudžiama naudojimui Rusijoje, neįvardijant asmeniniam ar kitokiam naudojimui, išvežti (parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti) euro banknotus, išskyrus vykstančių ar kartu keliaujančių asmenų, jei yra būtina, asmeniniam naudojimui. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad B. S. aptariamu atveju vykstančiam kelionės metu asmeniniam naudojimui buvo skirti 90 eurų, kuriuos jis ir deklaravo muitinės pareigūnams, o kiti pinigai naudojimui Rusijoje buvo gabenami kontrabandos būdu – slepiant, siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad būtų apeitas sankcijomis nustatytas eurų išvežimo draudimas.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad B. S. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn padarius ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir ANK 515 str.1d. numatytus nusižengimus. B. S. kontrabandos būdu gabentų pinigų suma viršija 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (5000/50 – 100 bausmių ir nuobaudų dydžių).

Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas teigia, kad B. S. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą; kad egzistuoja dviejų teisės normų - ES reglamento Nr. 833/2014 5istr.1d. ir ES reglamento (EB) Nr. 2018/1672 3p. kolizija, kurią būtina išspręsti. Tačiau sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo vertinimu, skunde dėstomi argumentai paremti iš esmės subjektyviu, palankiu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. S. susiklosčiusios situacijos vertinimu ir teisės aktų interpretavimu, neatitinka bylos įrodymų visumos.

Skundžiamu Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-343-2024 B. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 2 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – minimalaus dydžio 1 820 eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – piniginių lėšų – 1200 Eur konfiskavimas.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, faktines jo padarymo aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad B. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į aplinkybę, kad B. S. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą. Teismo vertinimu, kad dėl B. S. veiksmų didelė žala valstybės interesams nepadaryta, kadangi šioje byloje kontrabandos dalykas yra grynieji pinigai, jų gabenimas per valstybės sieną negali sukelti žalos Lietuvos ūkio, finansų sistemai. Nagrinėjamu atveju žala pasireiškia tik tuo, kad valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įneštus pinigus ir kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Teismo vertinimu, grynųjų pinigų gabenimas jų nedeklaruojant, pasižymi žymiai mažesniu pavojingumu negu kitos ANK 208 straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nors ir minimalios ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos baudos (1820 Eur) paskyrimas, ir visų žodžiu nedeklaruotų pinigų (1200 Eur) konfiskavimas būtų neproporcinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonė B. S. padarytam administraciniam nusižengimui, sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju paskyrus mažesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta sankcijoje ir konfiskuojant dalį žodžiu nedeklaruotų piniginių lėšų, būtų taikyta proporcinga B. S. padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Teismas, įvertinęs nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad žodžiu nedeklaruotų pinigų, gabentų per valstybės sieną, kiekis nėra didelis, sprendžia, jog B. S. pagal ANK 208 str.2 d. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė bauda nei ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, t.y. 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 300 Eur konfiskavimas.

Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-343-2024 (ROIK:24245932819) pakeistinas dalyje dėl ANK 208 str.2 d. B. S. skiriamos baudos ir administracinio poveikio priemonės-1820 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonės – 1200 Eur konfiskavimo, nurodant, kad B. S. pagal ANK 208 str.2d. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 300 Eur konfiskavimą; vadovaujantis ANK 38 str. 2d. galutinę administracinę nuobaudą B. S. paskirti pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų –500 eurų baudą, ir administracinio poveikio priemonę – piniginių lėšų - 300 Eur konfiskavimą; kitas iš B. S. paimtas pinigines lėšas: 900 Eur (9 banknotai po 100 Eur), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti B. S..

Likusioje dalyje skundas atmestinas, nes neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo B. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-343-2024 (ROIK:24245932819) dalyje dėl ANK 208 str.2 d. B. S. skiriamos baudos ir administracinio poveikio priemonės-1820 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonės – 1200 Eur konfiskavimo, nurodant, kad

B. S. pagal ANK 208 str.2 d. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 300 Eur konfiskavimą; vadovaujantis ANK 38 str. 2d. galutinę administracinę nuobaudą B. S. paskirti pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų –500 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – piniginių lėšų - 300 Eur konfiskavimą; kitas iš B. S. paimtas pinigines lėšas: 900 Eur (9 banknotai po 100 Eur) , nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti B. S..

Likusioje dalyje pareiškėjo B. S. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Daiva Žebelienė