Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. spalio 3 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nuteistajam I. S. paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

I. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš nuteistojo I. S. konfiskuotas 18 x 45 mm kalibro bevamzdis pistoletas „P“ (Nr. XXX).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. S. (toliau – ir I. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

1.1. I. S. 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 14 val. 03 min., vykdamas lengvuoju automobiliu „N“, valstybinis Nr. XXXX, iš R. F. į Lietuvos Respubliką per K. teritorinės muitinės P. kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, automobilio salone ant galinės sėdynės, kuprinėje gabeno tinkamą šaudyti šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (R. F.) „P“ modelio 18 x 45 mm kalibro bevamzdį pistoletą (Nr. XXX), skirtą šaudyti 18 x 45 mm kalibro šoviniais, ir du šovinius, iš kurių vienas šovinys yra pramoninės gamybos 18 x 45 mm kalibro (18 x 45 T) su gumine kulka, skirtas šaudyti iš 18 x 45 mm kalibro bevamzdžių pistoletų, šovinys yra šaudmuo, priskirtas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, tinkamas šaudyti, o kitas šovinys yra pramoninės gamybos 18 x 45 mm kalibro (18 x 45 C3) šviesos ir garso šovinys, skirtas šaudyti iš 18 x 45 mm kalibro bevamzdžių pistoletų, šovinys yra šaudmuo, priskirtas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, tinkamas šaudyti. Taip pat I. S. neturėdamas leidimo automobilio salone, daiktadėžėje ir automobilio bagažinėje, esančios striukės kišenėje gabeno iš viso keturis šovinius, iš kurių trys šoviniai yra pramoninės gamybos 18 x 45 mm kalibro (18 x 45 T) su guminėmis kulkomis, skirti šaudyti iš 18 x 45 mm kalibro bevamzdžių pistoletų, šoviniai yra šaudmenys, priskirti B kategorijos šaunamiesiems ginklams, tinkami šaudyti, o vienas šovinys yra pramoninės gamybos 18 x 45 mm kalibro (18 x 45 C3) šviesos ir garso šovinys, skirtas šaudyti iš 18 x 45 mm kalibro bevamzdžių pistoletų, šovinys yra šaudmuo, priskirtas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, tinkamas šaudyti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. S. gynėjo advokato O. Martinkaus apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad priešingai nei teigiama nuteistojo I. S. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas šaunamojo ginklo ir šaudmenų kontrabandos aplinkybes ir remiantis byloje surinktų įrodymų visuma padarė pagrįstą išvadą, kad I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

7. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-370-677/2015 ir kt.).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio metu I. S. turėjo galiojantį leidimą R. F. valstybėje laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, bei buvo įsigijęs riboto poveikio šaunamąjį ginklą „P“ (1 t., b. l. 58–59). Lietuvos Respublikos policijos įstaigos išduoto leidimo įvežti (išvežti) ginklą ir šaudmenis – I. S. neturėjo. Todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad I. S. teisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ginklą ir šaudmenis, nes į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją ginklą ir šaudmenis I. S. įvežė pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, reglamentuojantį ginklų įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarką.

10. Taip pat nepagrįstas nuteistojo I. S. gynėjo skundo teiginys, kad I. S. nežinojo apie gabenamą ginklą ir šaudmenis, todėl veiką padarė dėl neatsargumo.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti priešingą, nei teigiama skunde, išvadą, t. y., kad I. S. veikdamas tyčia, neturėdamas leidimo, gabeno iš R. F. į Lietuvos Respubliką per K. teritorinės muitinės P. kelio postą šaunamąjį ginklą, bei šovinius. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

12. Nuteistasis I. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme teigė, kad savigynai įsigytą pistoletą „P“ laikė kuprinėje, pasiėmęs minėtą kuprinę į kelionę, nepastebėjo, jog joje yra šaunamasis ginklas, todėl per klaidą įvežė į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją (t. 1, b. l. 159–160; t. 3, b. l. 12–13). Muitinės pareigūnė J. R., pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji atliko I. S. automobilio ir bagažo patikrinimą. Apžiūrint kuprinę, buvusią automobilio salone, ant drabužių, sudėtų kuprinės viduje, viršaus, liudytoja rado ginklą su dviem šoviniais. I. S. paaiškino, kad tai trauminis ginklas ir leidimas šį ginklą nešiotis nereikalingas (t. 3, b. l. 13). Asmens kratos metu, apžiūrėjus I. S. kuprinę, rasti mobiliojo ryšio telefonas, piniginė su pinigais, planšetinis kompiuteris, pistoleto dėklas (t. 2, b. l. 21–34). Apžiūrėjus automobilį, daiktadėžėje ir striukės kišenėje buvo rasti dar keturi šoviniai ir dvi apkabos (t. 1, b. l. 84–105). Iš specialisto išvados matyti, kad rastas ginklas yra B kategorijos šaunamasis ginklas – 18x45 mm kalibro bevamzdys pistoletas; rasti šoviniai yra 18x45 mm kalibro šoviniai skirti šaudyti iš 18x45 mm kalibro bevamzdžių pistoletų. Šoviniai yra šaudmenys, skirti B kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudymui tinkami (t. 1, b. l. 42–44, 139–141).

13. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su byloje nustatyta nuteistojo I. S. kaltės forma – tiesiogine tyčia. Nuteistasis I. S., turėdamas R. F. išduotą leidimą laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, 2006–2016 m. laikotarpiu dirbęs R. F. bausmių vykdymo tarnyboje, turėjęs tarnybinį šaunamąjį ginklą ir žinojęs ginklo laikymo bei naudojimosi juo tvarką, turintis teisinį išsilavinimą (t. 1, b. l. 159–160; t. 3, b. l. 12–13), neabejotinai žinojo ir suprato, kad norint gabenti ginklą iš trečiosios šalies – R. F. į Europos Sąjungos valstybę – Lietuvos Respubliką – privalomas šios šalies atitinkamų institucijų išduodamas leidimas, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad muitinės posto informacinėje lentoje yra pateikta detali informacija apie draudžiamus gabenti daiktus ir medžiagas, taip pat apie daiktus, kuriuos gabenant reikia deklaruoti. Tokia informacija yra skelbiama ir interneto svetainėje.

14. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ir nuteistojo versiją, kad ginklą ir šaudmenis gabeno neatsargiai, nes buvo pamiršęs jų laikymo vietą. Nuteistojo I. S. paaiškinimai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms: ginklas rastas I. S. kuprinėje kartu su kitais daiktais – kosmetine su asmens higienos priemonėmis, akinių dėklu, mobiliojo ryšio telefonu, pinigine su pinigais, planšetiniu kompiuteriu. Ginklą su dviem šoviniais apkaboje liudytoja J. R. rado kuprinės viršuje, ant kitų daiktų. Nelogiška ir atmestina kaip nepagrįsta I. S. versija, kad važiuojant, kuprinėje buvę daiktai buvo sukratyti taip, jog pakeitė buvimo poziciją – iš kuprinės dugno į viršutinę kurpinės dalį. Tokiu atveju, kuprinė turėjo būti apversta ne vieną kartą, purtoma ir t. t., tačiau kuprinėje rasti daiktai buvo sudėti tvarkingai, o jos viršuje padėtas ginklas (t. 2, b. l. 26–27), bei atskirai nuo ginklo pirmame kuprinės skyriuje, įdėtas juodos spalvos medžiaginis dėklas ginklui (t. 2, b. l. 28). Nuteistojo versija, kad jis netikrino kuprinės turinio apie mėnesį laiko ir nežinojo, jog joje yra šaunamasis ginklas, pagrįstai atmesta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad liudytojai J. R. kuprinėje radus ginklą, nuteistasis teigė, jog šiam ginklui gabenti leidimas nereikalingas (t. 3, b. l. 13). Abejoti liudytojos parodymais teismui nėra jokio pagrindo. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą – ginklas buvo gabenamas su apkaboje esančiais dviem šoviniais, gabenami dar keturi šoviniai skirtingose vietose (striukės kišenėje ir automobilio daiktadėžėje), iš nuteistojo I. S. parodymų nustačius, kad jis kerta Lietuvos Respublikos sieną ne pirmą kartą (t. 1, b. l. 159–160) ir neabejotinai žino muitinės procedūras bei šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gabenimo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog I. S. nusikalstamą veiką padarė tyčia – I. S. suvokė šaunamąjį ginklą ir šešis šovinius gabenantis neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei ir taip veikti norėjo. Motyvo nebuvimas ar jo nenustatymas šios kategorijos bylose, esmės, pripažįstant veiką nusikalstama ir jos kvalifikavimui, neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

15. Nuteistojo I. S. gynėjas apeliaciniame skunde paskirtos bausmės neskundžia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgusi į I. S. asmenybės (charakterizuojamas teigiamai, aukštojo išsilavinimo, dirba, praeityje neteistas, turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, kurioje augina nepilnamečius vaikus) ir nusikalstamos veikos pavojingumą (t. y. kad per valstybės sieną gabenti šaunamasis ginklas ir šaudmenys buvo įgyti teisėtai (turint galiojanti leidimą); jokių pavojingų ir realių padarinių dėl šios padarytos nusikalstamos veikos nekilo; taip pat nuteistojo tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams ir kt.) bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, daro išvadą, jog nuteistajam pagrįstai taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir jam paskirta švelnesnė bausmė – bauda, nei numatyta BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje, kuri užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. S. pagrįstai pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, ir keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo I. S. gynėjo advokato O. Martinkaus apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. S. (I. S.) gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį

skundą atmesti.