Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), susituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. 2022 m. sausio 22 d., apie 14.50 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, kilusio konflikto tarp jo ir jo sutuoktinės L. N. metu, tyčia savo sutuoktinei L. N. spyrė vieną kartą į kairę koją bei kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę ausį ir taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei L. N. fizinį skausmą.

V. N. 2022 m. lapkričio 27 d., apie 14.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia savo sutuoktinei L. N. delnu sudavė du smūgius į dešinę ausį ir taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei L. N. fizinį skausmą.

V. N. 2022 m. lapkričio 27 d., apie 14.50 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia medsraigčiu sugadino (apibraižė) N. J. priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam N. J. 1200 eurų turtinę žalą.

V. N., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Dėl sutuoktinei L. N. 2022 m. sausio 22 d. sukelto fizinio skausmo parodė, kad su žmona L. N. santuokoje gyvena 17 metų, turi du nepilnamečius vaikus. 2022 m. sausio 21 d. žmona pasakė, jog važiuoja į (duomenys neskelbtini) miestą pas savo brolį ir grįš tą patį vakarą, tačiau į namus negrįžo, į jo telefono skambučius neatsakė, o SMS žinutėmis informavo, jog į namus negrįš, neaiškindama jokių aplinkybių. 2022 m. sausio 22 d. jis dirbo miške ir į namus grįžo apie 15 val. Žmona jau buvo namuose. Tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir vieną kartą sėdinčiai žmonai įspyrė. Pataikė kažkur į koją, tikėtina į blauzdą. Po to delnu sudavė vieną smūgį žmonai į veidą. Kiek matė, pataikė lygtais į skruostą, tačiau neneigia, jog galėjo pataikyti ir į ausį. Kai į kambarį įėjo sūnus K., konfliktas tarp jo ir žmonos baigėsi. Tada žmona išėjo pas savo giminaitę. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Prieš žmoną fizinį smurtą panaudojo pirmą kartą. Kas liečia dėl grasinimų žmoną nušauti, užmušti ar kitaip jai pakenkti, tai gali pasakyti, jog nei jis turi ginklą, nei turi realių ketinimų tai padaryti. Neneigia, jog eilinio konflikto metu galėjo išsakyti tokius žodžius, tačiau tai realiai savo grasinimų nebūtų įvykdęs. Tiesiog, tai buvo tik neapgalvoti žodžiai, spontaniškai išsprūdę konflikto metu. Dėl šių išsakytų) žodžių žmona tikrai neturėjo realaus pagrindo manyti, kad jis šiuos savo grasinimus gali įvykdyti, nes per tiek laiko ji puikiai jį pažįsta ir tikrai žino, jog nieko panašaus padaryti negalėtų. Dėl įvykusio konflikto su žmona ir dėl suduotų smūgių jis nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 57-59). Dėl sutuoktinei L. N. 2022 m. lapkričio 27 d. sukelto fizinio skausmo ir svetimo turto sugadinimo parodė, kad 2022 m. lapkričio 27 d., apie 14.30 val., būdamas girtas, grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Name gyvena su sutuoktine, tačiau atskirai, kadangi vyksta skyrybų procesas. Namų kieme pastebėjo žmonos draugo N. J. automobilį Opel Zafira. Jis ir žmona buvo susitarę, kad į namus nesives savo kitų antrų pusių, todėl pamatęs N. J. automobilį, jis supyko. Įėjus į namus, virtuvėje tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis rankos delnu sudavė lygtai du smūgius žmonai į skruostą, bet kur tiksliai pataikė, nepamena. Sudavęs smūgius, jis iš karto nuėjo į ūkinį pastatą, iš ten pasiėmė medvarštį ir, nuėjęs prie N. J. automobilio Opel Zafira, medvarščiu subraižė automobilio šonus bei galinį bagažinės dangtį. Subraižęs automobilį, medvarštį numetė ir nuėjo ūkinį pastatą miegoti. Po to, kai tyrėja pranešė apie N. J. padarytą 1200 eurų žalą, jis šią žalą N. J. visiškai atlygino. Su N. J. nebuvo galimybės susitikti, tačiau šio atsiprašo dėl savo tokio poelgio. Dėl padarytų nusikalstamų veikų, tokio savo elgesio labai gailisi. Alkoholis turėjo įtakos tokiam jo poelgiui, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs (1 t., b. l. 57-60, 2 t., b. l . 5-7, 29-32).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. N. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai:

Dėl 2022 m. sausio 22 d. šeimos nariui sukelto fizinio skausmo

Nukentėjusioji L. N. parodė, kad su vyru V. N. santuokoje gyvena 17 metų, turi 2 bendrus nepilnamečius vaikus. 2022 m. sausio 21 d. ji išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą pas brolį, o namo grįžo 2022 m. sausio 22 d., apie 13.00 val. Vyro namuose nebuvo. Kieme pastebėjo ant žemės išmėtytus maisto produktus, rūbus. Apie 14.50 val., tikslaus laiko nežino, grįžęs namo, jos sutuoktinis pradėjo agresyviai elgtis, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Ji tuo metu buvo svetainės kambaryje, sėdėjo ant minkšto kampo. Įėjęs į svetainės kambarį, vyras garsiai šaukė, ją įžeidinėjo ir priėjęs prie jos, dešine koja spyrė jai į kairę koją ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį jai į kairės pusės ausį. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Po įvykusio konflikto vyras iš namų išėjo ir išvažiavo automobiliu. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Ji didelių sužalojimų nepatyrė, medikų pagalbos jai nereikia ir į medicinos ekspertus nesikreips, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Civilio ieškinio vyrui nereikš, tik prašo policijos, kad šiuo metu jai padėtų, nes tokio vyro elgesio ji bijo, jaučiasi nesaugi. Vėliau V. N. dėl savo poelgio jos atsiprašė, pripažino, kad netinkamai pasielgė. Ji šiam atleido, nori su vyru susitaikyti (1 t., b. l. 2, 37-38).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 3).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją L. N., kaklo srityje matomas nežymus paraudimas. Daugiau akivaizdžių smurto požymių nesimato (1 t., b. l. 30-34)

Dėl 2022 m. lapkričio 27 d. šeimos nariui sukelto fizinio skausmo

Nukentėjusioji L. N. parodė, kad su savo vyru V. N. gyvena kartu 18 metų. Šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, tačiau dar gyvena tame pačiame name. 2022 m. lapkričio 27 d., apie 14:00 val., su draugo N. J. automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo į namus. Vyro namuose nebuvo. Netrukus vyras grįžo ir atrodo, kad buvo neblaivus, nes nuo šio sklido alkoholio kvapas. Tuo metu ji buvo virtuvėje prie spintelės. Vyras jai pasakė, kad jos draugo automobilio neliktų kieme. Ji šiam pasakė, kad greitai išvažiuos. Tada vyras delnu du kartus trenkė jai į dešinę ausį. Nuo suduotų smūgių jai skauda, medikų pagalba nereikalinga. Taip pat nurodė, kad sutuoktinis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Dėl vyro smurto į policijos pareigūnus ji kreipėsi pirmą kartą pavasarį. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Iki atvykstant policijos pareigūnams vyras iš namų pasišalino. Civilinio ieškinio nereikš, kadangi jokia žala jai nepadaryta (1 t., b. l. 158-165, 180-181).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios L. N. dešinės pusės ausį, jokių išorinių paraudimų ar sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 170-174).

Dėl 2022 m. lapkričio 27 d. svetimo turto sugadinimo

Nukentėjusysis N. J. parodė, kad savo automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestelį pas draugę L. N. Jis liko (duomenys neskelbtini) miestelyje, o draugė su jo automobiliu išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jam paskambino L. ir pasakė, kad šios vyras su kažkokiu aštriu daiktu apibraižė kairės pusės automobilio abu sparnus ir abi dureles. Jis L. paprašė, kad iškviestų policiją dėl apgadinto automobilio. Tada L. pasakė, kad turi būti būtinai automobilio savininkas. Tada jis atvažiavo pas L. į namus. Apie 18:00 val. į namus grįžęs neblaivus L. vyras N. N., pasišnekėjo su L. ir išėjo. Netrukus jis nuėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad jo automobilis yra visas apibraižytas. Buvo sugadinti dešinės pusės abu sparnai, priekinis kapotas, abi durelės, bagažinės dagtis. Dėl automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubraižymų jam padaryta 1200 eurų turtinė žala. V. N. padarytą žalą jam atlygino visiškai, todėl jis V. N. jokių pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 123-132, 135-136).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis Opel Zafyra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Apžiūrint šį automobilį, pastebėti šie apgadinimai (apibraižymai): variklio dangtis, kairės pusės sparnas, kairės pusės vairuotojo durelės, kairės pusės galinės keleivio durelės, galinis kairės pusės sparnas, bagažinės dangtis, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės keleivio galinės durelės, dešinės pusės priekinės keleivio durelės, dešinės pusės priekinis sparnas (1 t., b. l. 104-115).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir bausmių skyrimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis V. N. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – sutuoktinei L. N. fizinį skausmą ir tuo padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis V. N. tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam N. J. priklausantį turtą – automobilį ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis V. N. teisiamas pirmą kartą, padarytos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmes atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 195-197), nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nukentėjusiajai L. N. turtinė žala nepadaryta, nukentėjusiajam N. J. nusikaltimu padaryta turtinė žala atlyginta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. N. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusieji L. N. ir N. J. civilinių ieškinių byloje nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 22 d. padarytas nusikaltimas) – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. lapkričio 27 d. padarytas nusikaltimas) – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti V. N. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 22 d., 16.53 val. iki 2022 m. sausio 24 d., 10.20 val. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kol bus pradėtas bausmės vykdymas nuteistajam V. N. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. N., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus.

Nuteistasis V. N., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Nuteistajam V. N. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.