Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio/nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei Z. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai įstatymų nustatyta tvarka.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ikiteismine tvarka nepavyksta ginčo išspręsti, nes su atsakove nėra galimybės vesti konstruktyvių derybų. Buvo pakankamai laiko išsikraustyti ir sutvarkyti šitą reikalą, tačiau atsakovė piktybiškai vengia išsikraustyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

7. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: jog jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

8. CK 6.612 straipsnyje numatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Nagrinėjamu atveju nuomos, panaudos ar kita sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo, todėl darytina išvada, kad atsakovė ieškovui priklausančiu butu naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Nustačius, jog atsakovė svetimu turtu naudojasi neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, ieškovas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas L. S. varžytinių būdu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33.26 kv. m. ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė Brigita Palavinskienė 2021 m. balandžio 15 d. surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-21-171-4370 nurodydama, kad 2021 m. kovo 17 d. vykusiose varžytinėse pardavė Z. B. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33.26 kv. m. ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), naujam savininkui L. S. už 36 010 Eur. L. S. nuosavybės teisės į minėtą butą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2021 m. gegužės 7 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 23 d. siuntė pretenziją atsakovei dėl išsikraustymo iš ginčo buto bei raktų grąžinimo.

10. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte atsakovė gyvena be teisinio pagrindo, todėl konstatuotinas ieškovo, kaip ginčo turto savininko, teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad atsakovės veiksmai pažeidžia jo teises netrukdomai naudotis ir disponuoti savo nuosavybe – ginčo turtu. Ieškovas, įgydamas turtą tapo jo savininku, todėl turi pagrįstą lūkestį, kad gali nevaržomai įgyvendinti visas savininko teises, t. y. valdyti, naudoti, disponuoti turtu.

11. Atsakovė be jokio teisėto pagrindo neatlygintinai naudojasi privačia nuosavybe, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumą. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės, jog ji ginčo turte gyvena be teisėto pagrindo. Ieškovui įrodžius negatoriniam ieškiniui keliamas sąlygas, t. y. ginčo butas teisėtai priklauso ieškovui bei tai, kad jo teisės yra pažeistos, yra pagrindas ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi ieškovo reikalavimą ją iškeldinti iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas su atsakove buto nuomos ar panaudos sutarties nėra sudarę, į tai, jog ieškovas reikalauja iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos-buto teismine tvarka, taikytina įstatymo analogija numatyta CK 6.612 straipsnyje, ginant savininkų teises nuo pažeidimų nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 280,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis ir 1 180,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

13. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisme patirta 13,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tenkinus ieškinį šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovui L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 1 280,80 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,00 Eur (trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.