- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- I1-6931-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01436-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020-05-01 iki 2020-07-01 kalint Šiaulių TI buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas bei higienos normos, todėl patyrė psichologinius išgyvenimus, emocinius bei depresinius sutrikimus. Buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu kamerose, nuteistieji šaipydavosi bei sukeldavo neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, pykčio protrūkius, kadangi atliekant gamtinius reikalus dėl blogo sanitarinių mazgų vėdinimo laikydavosi nemalonus kvapas, nes nėra įrengta atskira oro šalinimo sistema. Sanitariniai mazgai atskirti tik užuolaidėle, nėra įrengta 100 x 142 cm ploto kabinų. Nuo 6.00 val. ryto paimamas minkštasis inventorius, iki 22.00 val. vakaro turėdavo sėdėti ant metalinio gulto, neturėjo galimybės pailsėti. Vakare grąžintas minkštasis inventorius būdavo drėgnas ir pritraukęs pelėsio kvapo.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (34, 37 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (34 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (16-20 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 23, 10, 13 ir 61. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Sienelės aukštis kur kas didesnis, nei 1,5 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Iš pridedamų nuotraukų matosi, kad kamerose Nr. 10 ir 13 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 23 ir 61 – ilga, tvarkinga užuolaida. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, kamerų vėdinimas galimas ir per langus. Nors pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo per mažas, tačiau to niekaip neindividualizuoja ir nesieja su patirtais išgyvenimais, o jokie teisės aktai tardymo izoliatoriuose įrengiamų sanitarinių mazgų ploto nereglamentuoja. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitariniai mazgai yra tinkamo dydžio patogiai jais naudotis.
Atsakovė nurodo, kad pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punkto nuostatas, nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuo 2020-05-25 iki 2020-06-15 nuteistasis M. Š. Šiaulių TI atlikinėjo paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose. Atsižvelgiant į tai, atsakovė veikė vadovaujantis teisės aktais.
Atsakovė pažymėjo, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius išduodamas švarus, atitinkantis visas higienos normas, tai patvirtina pateikiami patikrinimo aktai. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas. Patalynės užvalkalai, esant suimtojo (nuteistojo) prašymui, keičiami kiekvieną savaitę einant į dušą. Minkštasis inventorius, kuris paimamas iš asmenų, atlikinėjančių paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, dienos metu laikomas tam skirtoje specialiai pritaikytoje patalpoje, lentynose. Jokių skundų dėl netinkamos patalynės pareiškėjas Šiaulių TI administracijai pareiškėjas nėra teikęs.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas M. Š. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-05-01 iki 2020-07-01 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančios 2020-07-27 pažymos Nr. 60-20497 (23 b. l.) matyti, kad pareiškėjas M. Š. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020-05-25 iki 2020-06-15, viso 22 dienas, kamerose Nr. 23, 10, 13 ir 61, vienas arba dar su dar 1-2 asmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Į bylą pateiktos ir kamerų Nr. 10, 13, 23 ir 61 fotonuotraukos (27-28 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose Nr. 10 ir 13 atitverti durimis, o kamerose Nr. 23 ir 61 – užuolaidomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto ir kad sanitariniame mazge būtų įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.); tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtose bylose (žr. pvz. 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-3133-662/2019, Nr. A-3219-662/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-551-1062 ir kt.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 23 ir 61 jo privatumas nebuvo tinkamai užtikrintas.
Pareiškėjas nurodo, kad naudojantis sanitariniu mazgu kiti nuteistieji šaipydavosi bei sukeldavo neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, kadangi dėl blogo sanitarinių mazgų vėdinimo laikydavosi nemalonus kvapas. Be to, iš pateiktų nuotraukų matosi, kad kameroje Nr. 23 nėra unitazo, tik skylė grindyse (27 b. l.). Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) buvo laikomas būtent Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-822/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje priduriama, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018). Taigi nagrinėjamu atveju sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 6.00 val. ryto buvo paimamas minkštasis inventorius, iki 22.00 val. vakaro turėdavo sėdėti ant metalinio gulto, o vakare grąžintas inventorius būdavo drėgnas ir pritraukęs pelėsio kvapo.
Į bylą pateiktoje Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. 69-2838 (24 b. l.) nurodyta, kad nuteistasis M. Š. Šiaulių TI nuo 2020-05-25 iki 2020-06-15 atlikinėjo paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galioja nuo 2020-01-22), 23 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus Taisyklių 20.2.1–20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
Iš byloje esančios Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. 60-21165 (25 b. l.) matosi, kad kamerų tipo nuteistiesiems ryte čiužiniai paimami, o vakare atiduodami, dienos metu čiužiniai laikomi tam skirtoje specialioje patalpoje, lentynose, kurios yra vėdinamos ir prižiūrimos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akte Nr. PA-55 pažymėjo, kad operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu patikrinus Šiaulių TI minkštojo inventoriaus sandėlį nustatyta, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje (29 b. l.). Taigi Šiaulių TI pareigūnai, rytą paimdami iš pareiškėjo minkštąjį inventorių, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teiginys dėl minkštojo inventoriaus būklės paneigtas į bylą pateiktais dokumentais, todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.
LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių TI kamerose Nr. 23 ir 61, kuriose buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, buvo laikomas tik 13 dienų, o nemalonų kvapą jautė 22 dienas, kalinimo laikotarpiu nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų nesiskundė (26 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2019-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1008-261/2019, LVAT 2019-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2183-756/2019, LVAT 2019-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4942-968/2019 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.