- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-06
- Bylos Nr.
- I-1317-95/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00185-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos
dalyvaujant pareiškėjui G. K.
atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgal. atstovei Valdonei Rudenkienei, Valstybinės medicininio audito inspekcijos įgal. atstovui Vismantui Matului,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti solidariai iš LR sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VMAI) 4 000 Lt kaip neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą.
Patikslintame skunde (b. l. 27–30) pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-29-789/2008 2008 m. kovo 13 d. priimtas sprendimas pareiškėjo naudai. Šis sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) priėmus 2009 m. sausio 29 d. nutartį Nr. A442-145/2009. Atsakovo atstovo bei trečiojo asmens veiksmus teismas pripažino neteisėtais. Minėtame teismo sprendime aiškiai pabrėžta, kad viešojo administravimo subjektas nevisiškai tinkamai vykdė jam įstatymo pavestas pareigas. VMAI ir LR sveikatos apsaugos ministerijos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu yra darantys žalą, pakankamai intensyvūs, ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir turi būti įvertinti pinigais. Pareiškėjo nuomone, nenormalu, kai institucijos griežtai nevykdo įstatymų, kai specializuota institucija medicininio audito atlikimą pareiškėjui sprendė ilgiau nei metus, kai LR SAM pavaldi VMAI nevykdė steigėjo nurodymo nedelsiant atlikti medicininį auditą, kai specializuota institucija – pats steigėjas LR SAM nevykdė pareigos valdyti vastybinį medicininį auditą. Dėl viešojo administravimo subjektų netinkamo administravimo pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą bei nepatogumų, susijusių tiek su laiko gaišinimu, tiek su fiziniu skausmu, paciento teisių neįgyvendinimu, sveikatos pablogėjimu.
Pareiškėjo nuomone, jo skundo nagrinėjimas tęsėsi nepagrįstai ilgai, tai yra keletą metų. Per visą šį laiką asmuo buvo priverstas praleisti daug laiko važinėdamas į skirtingas institucijas, pakartotinai kreiptis į tuos pačius ar kitus subjektus. Tai jam sukėlė daug nepatogumų bei išgyvenimų. Taip pat institucijos griežtai nesilaikė „vieno langelio“ principo, įtvirtinto LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. Pareiškėjas nurodė, kad, atsakydami į asmens skundą, viešojo administravimo subjektai nebuvo visiškai objektyvūs, jų atsakymai buvo šališki, neatspindintys realių aplinkybių. Viešojo administravimo subjektai neištyrė visų svarbių aplinkybių, tai yra neišsiaiškino, kur ir kaip pareiškėjas gydėsi, tokiu būdu sprendimai buvo daromi neatsižvelgiant į aplinkybių visumą, nagrinėjant tik atskirą situacijos fragmentą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija vengia vykdyti teismo sprendimą – neįvykdė jo nei per 15 dienų (LR ABTĮ 97 str.), ir perdavė klausimą spręsti netinkamam vykdytojui. LR sveikatos apsaugos ministerija 2007 m. vasario 12 d. įpareigojo Valstybinę medicininio audito inspekciją nedelsiant atlikti pareiškėjo prašomą tyrimą pagal kompetenciją, o atsakymas buvo gautas tik 2007 m. balandžio 19 d., tai yra praėjus dviems mėnesiams. Pareiškėjas ilgą laiką neturėjo ir iki šiol neturi galimybės gauti teisingą, pagrįstą bei nešališką atsakymą ir apginti savo, kaip paciento, teisių. Kitas aspektas, kuriuo minėtų institucijų veiksmai buvo netikslūs bei pažeidė asmens teises į tinkamą viešąjį administravimą, yra tai, kad vietoj to, kad tam tikra konkreti institucija iš karto atsakytų į jai užduotus klausimus, asmuo turėjo laukti, kol jo prašymas bus persiųstas kitai institucijai, kuri nėra įgaliota spręsti šiuos klausimus. Tai patvirtina Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2006 m. kovo 30 d. raštas Nr. 4R-395-149D, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad jo prašymai ir skundai buvo persiųsti LR odontologų rūmams. O LR SAM neatliko savo pareigos kontroliuoti valstybinio medicininio audito atlikimą.
Nurodė, kad iš atsakovų gauti atsakymai tam tikrais atvejais net prieštaravo vieni kitiems, todėl neįmanoma buvo rasti vieno teisingo atsakymo. 2004 m. birželio 10 d. VMAI pateikė pareiškėjui atsakymą dėl jo skundo Nr. 4R-643-265-2D, kuriame nurodė, kad pareiškėjo sveikatai žalos padarymo faktą pagrindžia VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojų išvados. Tos pačios institucijos 2007 m. balandžio 19 d. atsakyme dėl patikslinto skundo Nr. 4R-677-210K pareiškiama, kad kontrolės metu nebuvo nustatyta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų ir trūkumų. Šie dokumentai prieštarauja vieni kitiems.
Pareiškėjo nuomone, atsakovų teiginiai, kad VMAI, atlikdama asmens sveikatos piežiūros paslaugų kokybės kontrolę, neturi įgaliojimų apžiūrėti pareiškėjo burnos būklės, rodo jų pareigūnų nekompetentingumą. VMAI nuostatai suteikia inspekcijos pareigūnams teises – reikalauti, kad pacientui būtų atlikti papildomi tyrimai; kviesti dalyvauti reikalingus specialistus, ekspertus valstybinima mediciniam auditui atlikti. Atsakovai neįvykdė ir nesistengia įvykdyti savo pareigų.
Pareiškėjas nurodė, kad, siekdamas iš pradžių įgyvendinti savo teisę į tinkamą viešąjį administravimą, o vėliau gindamas pažeistas teises teisme, išeikvojo daug laiko. Tai kelionės pas atsakovus, į teismą, į paštą, taip pat pasiruošimas bylos nagrinėjimui pirmoje bei apeliacinėje instancijose. Šiuo atveju valdžios institucijos ne tik nepadėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti asmeniui paciento teisių, bet ir nepagrįstai apsunkino šių teisių įgyvendinimą. Asmuo buvo priverstas 20 kartų važinėti pas atsakovą, trečiuosius asmenis, į paštą, į teismą. Pateikiant asmeniui neteisingus, nepagrįstus ar ne iki galo išnagrinėtus atsakymus, viešojo administravimo subjektai atėmė iš asmens galimybę toliau veikti, ginti savo, kaip paciento teises.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2003 m. sausio 17 d. pareiškėjo ambulatorinėje kortelėje padarytas įrašas, kuriame nurodyta, kad asmens gydymo kokybė yra nepatenkinama, įrašytas siūlymas dantį šalinti dėl to, kad prognozė yra bloga. Iki šiol, tai yra kol nėra audito šiuo klausimu, pareiškėjas kenčia dėl nesveiko danties. Asmeniui nėra šalinamas dantis tol, kol nepadaromas teisingas, pagrįstas auditas, kurio neįmanoma būtų padaryti, jei dantis būtų pašalintas ir negalima atliktai kito pobūdžio atstatomojo gydymo. Pareiškėjas jaučia fizinį skausmą.
Pareiškėjas yra socialiai remtinas asmuo, tai yra daugiau pažeidžiama asmenų grupė. Jis labiau išgyvena dėl neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, asmeniui yra sudėtingiau ginti savo teises ir dėl materialinių sunkumų. Taip pat būtina atsižvelgti į pareiškėjo amžių – 50 metų. Asmeniui labiau kenkia ilgos procedūros ir stresas, susijęs su teisminiais nagrinėjimais.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, tačiau prašė bylą sustabdyti, nes dar nėra įvykdytas 2008-03-13 teismo sprendimas, o vykdomąjį raštą jis iš teismo pasiėmė tik šiandien. Skaito, kad nuo sprendimo įvykdymo priklausys jo skunde keliamų reikalavimų pagrįstumas.
Atsiliepimas
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad nesutinka su patikslintu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53–55). Paaiškino, kad VMAI 2006 m. kovo 21 d. gavo pareiškėjo G. K. 2006-03-21 prašymą dėl jam teiktų odontologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. VMAI pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė Lietuvos Respublikos odontologų rūmams. LR odontologų rūmai 2006-04-12 rašte Nr. 06/01-82 pažymėjo, kad pareiškėjui nurodyto danties gydymas buvo atliktas 1998 m. balandžio 30 d., o LR odontologų rūmai savo veiklą pradėjo tik 2004-07-01 ir tada, kai pareiškėjui buvo teiktos odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, LR odontologų rūmai nevykdė savo narių (odontologų) veiklos kontrolės. Vadovaujantis pareiškėjo G. K. pakartotiniu 2006-04-28 prašymu, VMAI VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filiale atliko pareiškėjui 1998-04-30–1998-05-22 teiktų odontologinio profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir VMAI 2007-04-19 raštu Nr. 4R-677-210K pateikė kontrolės išvadas. Pareiškėjas 2006-03-21 prašyme (pakartotinis prašymas 2006-04-28) prašė įvertinti VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo gydytojos V. S. 36 danties gydymo kokybę. VMAI tyrimo metu nustatė, kad paciento ambulatorinėje kortelėje 1998-04-30 ir 2002-11-29 pažymėtos paciento G. K. dantų formulės yra skirtingos, todėl konstatavo, kad pacientui 1998-05-23–2002-11-28 laikotarpiu buvo gydyti dantys. VMAI nenustatė ir paciento ambulatorinėje kortelėje nerado duomenų, kad pacientui G. K. gydytoja odontologė V. S. 1998-04-30 - 1998-05-22 taisė 36 danties šaknų kanalus. Šiuos faktus patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-498-520/2009. Pareiškėjas VMAI veiksmų bei priimtų sprendimų net neskundė teismui, o ginčijo LR sveikatos apsaugos ministerijos sprendimus.
VMAI nurodė, kad iš pareiškėjo 4 reikalavimų 2008-03-13 teismo sprendime buvo patenkintas tik pirmasis reikalavimas, todėl pareiškėjo samprotavimai dėl jo patirtų didelių nepatogumų, praeities ir dabarties išgyvenimų, daug laiko praradimu, neturtinės žalos patyrimu yra nepagrįsti. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiojo asmens veiksmus (VMAI) pripažino neteisėtais visų pirma dėl to, kad VMAI, kaip buvo minėta, nebuvo atsakovu nagrinėtoje administracinėje byloje ir VMAI veiksmai bei priimti sprendimai nebuvo skųsti teismui. Pareiškėjas bylinėjosi su LR sveikatos apsaugos ministerija. Atmestini, kaip nepagrįsti, ir kiti pareiškėjo kaltinimai, kad VMAI direktoriaus 2006-04-06 įsakymu patvirtinta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūra yra neteisėta, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pasiūlė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šio norminio teisės akto ištyrimo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį pareiškėjo prašymą atmetė. Atmestinas kaltinimas dėl VMAI sprendimų nešališkumo, pareiškėjo grindžiamas tuo, kad gydytoja odontologė V. S., kuri pareiškėjui teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra „žinomo mokslininko našlė, todėl VMAI vengė duoti aiškų atsakymą į pareiškėjo skundus ir tokiu būdu buvo bandoma padėti gydytojai išvengti atsakomybės“, kadangi jis neturi jokio realaus pagrindo, o grįstas pareiškėjo samprotavimais. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad „dėl institucijų nekompetentingų veiksmų susiklostė situacija, kad asmeniui nėra šalinamas dantis tol, kol nepadaromas teisingas, pagrįstas auditas, kurio neįmanoma būtų padaryti, jei dantis būtų pašalintas, negalima atlikti ir kito pobūdžio atstatomojo gydymo“, kadangi VMAI, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, neturi įgaliojimų apžiūrėti pareiškėjo burnos būklės. Apžiūrėti pareiškėjo burnos būklę ir pagal tai spręsti apie pareiškėjui teiktas paslaugas turi įgaliojimą Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, tačiau jie atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl suėjusio senaties termino. Pareiškėjas G. K., tyčia nesikreipdamas dėl minėto danties gydymo ir taip blogindamas jo būklę, pažeidžia Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 str. įtvirtintą paciento pareigą elgtis atsakingai bei suponuoja paciento kaltę savo neveikimu prisidėjus prie pareiškėjo minimo sveikatos pablogėjimo. Žalos atlyginio sąlygų pareiškėjas neįrodė, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Teismo posėdyje VMAI įgal. atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad pagal pareiškėjo keliamus reikalavimus jie negali būti atsakovais, nes 2008-03-13 teismo sprendimas, kurio pagrindu reiškiamas skundas ir kuris, kaip nurodo pareiškėjas išspręstas jo naudai, jokių pažeidimų ar įpareigojimų inspekcijos atžvilgiu nepriėmė, nes ji minėtoje byloje net nebuvo atsakove, o tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kiti skunde nurodyti kaltinimai nepagrįsti jokiais įrodymais, kad neturtinė žala pareiškėjui atsirado dėl VMAI neteisėtų veksmų. Prašo skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad nesutinka su patikslintu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59–61). Paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant atsiranda civilinė atsakomybė, buvimo. 2007 m. liepos 20 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo gautas pareiškėjo skundas dėl VMAI medicininio audito pateiktų išvadų. Sveikatos apsaugos ministerija savo 2007 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 4-(10.10-22-1)1798 paaiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerija asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės funkciją teisės aktais yra delegavusi Valstybinio medicininio audito inspekcijai. Pažymėjo, kad nesutikdamas su VMAI išvadomis pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą. Paaiškino, kad dalį savo argumentų dėl neturtinės žalos buvimo pareiškėjas sieja su apeliaciniu procesu. Pareiškėjas pats inicijavo pirmos instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, tačiau jo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi.
Patikslintame skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovų įgaliojimų neturėjimas apžiūrėti pareiškėjo burnos rodo pareigūnų nekompetentingumą. Sveikatos priežiūros veikla yra licencijuojama. Nei VMAI, nei pati Sveikatos apsaugos ministerija nėra sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, todėl neturi įgaliojimų apžiūrėti pareiškėjo burnos būklės bei atlikti kitų veiksmų, kuriuos pagal kompetenciją atlieka tik licencijuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2008 m. kovo 13 d. sprendime Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmai buvo pripažinti neteisėti. LR SAM nesutinka su tokiu pareiškėjo teiginiu, kadangi minėtame sprendime nėra įvardinta, kad Sveikatos apsaugos ministerijos elgėsi neteisėtai.
Nepagrįsta ir tai, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimus sieja su jo nuomone Sveikatos apsaugos ministerijos pareiga parengti ir patvirtinti valstybinio medicininio audito normas bei su Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūros neteisėtumu, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi tokius pareiškėjo reikalavimus atmetė.
Pažymėjo, kad vykdydant teismo sprendimą 2009 m. birželio 1 d. raštu Nr. 4-(4.8-141)-1397 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas dėl medicininio audito tinkamumo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo LR SAM įgal. atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad pareiškėjas jau eilę metų skundžia įvairius veiksmus, tačiau jo skundai būna nepagrįsti, darbuotojai nežino, kaip įtikti pareiškėjui, jis pats vilkina bylų nagrinėjimus, pats skundė 2008-03-13 teismo sprendimą, o dabar kaltina, kad dėl ilgo bylos proceso jis patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2006-03-21 Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 20/03/2006, kuriame prašė atsakyti į papildomus klausimus dėl 2004-06-10 VMAI rašto Nr. 4R-643-265-2D (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 24). 2006-03-22 VMAI raštu Nr. 4R-371-149D šį pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė Lietuvos Respublikos odontologų rūmams (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 26) ir informavo pareiškėją apie persiuntimą (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 25). 2006-04-12 LR odontologų rūmai raštu Nr. 06/01-82 atsakė į G. K. prašymą ir nurodė, kad Odontologų rūmai savo veiklą pradėjo vykdyti tik 2004-07-01, ir tuomet, kai pareiškėjui buvo suteiktos odontologinės paslaugos, Odontologų rūmai dar nevykdė savo narių (odontologų) veiklos kontrolės funkcijos (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 27). Šiame rašte Odontologų rūmai nurodė, kad pareiškėjo gydymo laikotarpiu jam reikėjo kreiptis į Lietuvos Stomatologų sąjungą; Odontologų rūmai neturi įgaliojimų ir techninių galimybių nagrinėti skundų dėl įvykių pareiškėjo minimu laikotarpiu. 2006-04-28 Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 28/04/006, kuriame prašė atsakyti į jo 2006-03-22 rašte pateiktus klausimus, kurie pagal VMAI nuostatus priskirtini VMAI kompetencijai (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 28).
2007-02-12 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija raštu „Dėl pareiškėjo G. K. skundo tyrimo“ Nr. 10-(4.8-14)-412 prašė VMAI atlikti pareiškėjo G. K. prašomą tyrimą pagal kompetenciją pagal jo 2006-04-28 prašymą (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 10). VMAI atliko tyrimą pagal 2006-04-28 G. K. prašymą; 2007-03-20 VMAI surašė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės aktą Nr. 3A-59-210K (b. l. 29–32); 2007-04-19 VMAI surašė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-67-210K (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 33–34); 2007-04-19 VMAI priėmė sprendimą „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ Nr. 4A-66-210K, nurodė, kad kontrolės metu asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams bei kokybės vadybos sistemos trūkumų nenustatyta (3.1 p.) (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t.,b. l. 35). 2007-04-19 VMAI pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 4R-677-210K, kuriame nurodė, kad kontrolės metu nebuvo nustatyta asmens sveikatos priežiūros teikimo pažeidimų ir trūkumų, informavo apie galimybę nustatyti žalos dydį ir apie sprendimo dėl išnagrinėto skundo apskundimo tvarką (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 36–37). 2007-05-22 ir 2007-05-25 G. K. kreipėsi į VMAI direktorę dėl 2007-04-19 VMAI išvados Nr. 4R-677-210K peržiūrėjimo ir papildymo (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 38–40). 2007-06-07 Valstybinio medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė G. K. atsakymą Nr. 4R-1193-275D, kuriame nurodė, kad pagal ambulatorinėje kortelėje esančius duomenis VMAI negali nustatyti, kas pareiškėjui taisė 36 danties šaknų kanalus; nurodė, kad VMAI įgaliojimus veikti gavo 1998-03-23 pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 154 patvirtintus VMAI nuostatus, todėl 1995 m. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei tais metais darytų įrašų vertinti neturi įgaliojimų; pareiškėjo prašymas pripažįstamas kartotiniu ir paliekamas nenagrinėtas (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 47–48).
2007-07-20 pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl medicininio audito išvadų (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 41–42). 2007-07-24 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyrius raštu Nr. 4-(7.4-17)-1707 informavo pareiškėją, kad apie pateikto skundo išnagrinėjimą jis bus informuotas iki 2007-08-20 (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 11). 2007-08-08 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į G. K. 2007-07-20 skundą, rašte Nr. 4-(10.10-22-1)-1798 nurodė, kad VMAI Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu pareiškėjo skundo pagrindu atliko 1998-04-30–1998-05-22 VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filiale pareiškėjui teiktų odontologinio profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2007-04-19 raštu Nr. 4R-677-210K informavo G. K. apie atlikto tyrimo rezultatus (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 7). Rašte nurodė, kad pareiškėjui 1995 m. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės VMAI neturi įgaliojimų vertinti, kadangi sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kontroliuojanti institucija įgaliojimus veikti gavo pagal 1998-03-23 pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 154 patvirtintus VMAI nuostatus; Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija bei VMAI neturi įgaliojimų vertinti tų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų, kurios buvo teiktos prieš įsteigiant šias institucijas; šiuos klausimus reikia spręsti bendrosios civilinės teisenos tvarka teisme; asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Sveikatos apsaugos ministerija teisės aktais yra delegavusi VMAI, kuri šia funkciją atliko. Rašte taip pat nurodė, kad klausimus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas, VMAI išvados gali būti apskųstos Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2007-10-09 Sveikatos apsaugos ministerija rašte Nr. 4-(10.10-22-1)-2184 G. K. nurodė, kad į analogišką skundą Sveikatos apsaugos ministerija jam atsakė 2007-08-08 raštu Nr. 4-(10.10-22-1)-179 ir pakartotinai jo prašymas nebus nagrinėjamas (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 101).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. sprendimu panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 4-(10.10-22-l)-1798 ta apimtimi, kuria nuspręsta, kad 1995 m. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neturi vertinti ir įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją iš esmės išnagrinėti skundą ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar valstybinis medicininis auditas buvo atliktas tinkamai; kitų pareiškėjo reikalavimų teismas netenkino (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 131–138).
Pareiškėjas apskundė minėtą sprendimą, apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą ir panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. spalio 9 d. sprendimą Nr.4-(10.10-22-1)-2184, įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją parengti ir patvirtinti valstybinio medicininio audito atlikimo normas, ištirti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. balandžio 6 d. įsakymu patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūros KSP-01 teisėtumą (prijungta administracinė byla Nr. I-29-789/2008, I t., b. l. 142–144). 2009-01-29 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-145/2009 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš LR sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4 000 Lt kaip neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui yra padaryta ir turtinė žala, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius LR sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtus veiksmus (aktus), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas savo neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad, jo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-29-789/2008 2008 m. kovo 13 d. priimtas sprendimas pareiškėjo naudai, kuriame nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas nevisiškai tinkamai vykdė jam įstatymo pavestas pareigas. Pažymėtina, kad iš 4 pareiškėjo reikalavimų: 1) panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos 2007-08-08 sprendimą Nr. 4-(10.10-22-l)-1798; 2) įpareigoti LR SAM nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2007-07-20 skundą Nr. 5-1168; 3) įpareigoti LR SAM parengti ir patvirtinti valstybinio medicininio audito atlikimo normas; 4) ištirti VMAI direktoriaus 2006-04-06 įsakymu patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūros KSP-01 teisėtumą, patenkintas tik vienas (pirmasis) reikalavimas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl LR sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų pareiškėjas prarado daug laiko, patyrė ilgalaikius, nevienkartinius išgyvenimus, emocijas, nepatogumus, tai sudarė kliūtis pareiškėjui įgyvendinti savo, kaip paciento, teises, pakenkta pareiškėjo sveikatai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas VMAI sprendimų, priimtų atlikus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę, neskundė. Pareiškėjo nurodytame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-29-789/2008 nebuvo nustatyti jokie neteisėti VMAI veiksmai. Teismo manymu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl VMAI veiksmų nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas, patraukęs VMAI šioje byloje atsakovu, taip ir negalėjo nurodyti, kokie šios institucijos neteisėti veiksmai pakenkė jo sveikatai. Tai, kad pareiškėjas visuose teismo posėdžiuose prašė stabdyti bylos nagrinėjimą iki LR SAM įvykdys 2008-03-13 teismo sprendimą , ir tada paaiškės VMAI neteisėti veiksmai – yra ne kas kita kaip noras vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde konstatavo, kad neturtinė žala jau yra atsiradusi dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl jo pareiga buvo pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Pareiškėjo argumentai, kad vykdant teismo sprendimą dar paaiškės atsakovo ar atsakovų kai kurie neteisėti veiksmai – nėra pagrindas stabdyti bylą, todėl šis prašymas buvo atmestas.
Pareiškėjas savo skunde vienu iš argumentu nurodo ir tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2007-08-08 sprendimo Nr. I-29-789/2008, kuriuo buvo nuspręsta, kad 1995 m. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės VMAI neturi vertinti, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-29-789/2008 panaikino šį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą ir įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją iš esmės išnagrinėti skundą ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar valstybinis medicininis auditas buvo atliktas tinkamai.
Vien fakto, jog teismas įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją dar kartą išnagrinėti dalį pareiškėjo skundo, nepakanka civilinės atsakomybės sąlygoms atsirasti.
Atmestini, kaip nepagrįsti, ir tie pareiškėjo argumentai, kad VMAI direktoriaus 2006-04-06 įsakymu patvirtinta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūra yra neteisėta, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu 2008-03-13 pasiūlė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šio norminio teisės akto ištyrimo, o 2009-01-29 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-145/2009 šį pareiškėjo prašymą atmetė.
Pareiškėjas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija vengia vykdyti teismo sprendimą. 2009-06-22 pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 66–69) pareiškėjas nurodė, kad LR sveikatos apsaugos ministerijos 2009-06-01 sprendimas rodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija sąmoningai nevykdo teismo sprendimo ir valdymo tvarkos – pareigos valdyti valstybinį medicininį auditą. Pareiškėjas nurodė, kad 2008-03-13 dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo jis kreipėsi su skundu į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri, jo nuomone, nepagrįstai iš dalies nutraukė bylą. Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o ne dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-03-13 sprendimo vykdymo ar Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos veiksmų. Be to, vykdant teismo sprendimą 2009 m. birželio 1 d. raštu Nr. 4-(4.8-141)-1397 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas dėl medicininio audito tinkamumo (b. l. 62).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nenustačius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,
n usprendė:
pareiškėjo G. K. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.