- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- II-1210-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01412-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pareiškėjas
- A. G.
dalyvaujant skundo pareiškėjui A. G.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. gegužės 17 d., apie 16.05 val. (duomenys neskelbtini) aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), susidūrė „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“ v. n. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą rado apgadintus automobilius ir minėtų automobilių vairuotojus. Automobilių vairuotojų parodymai kardinaliai prieštarauja, pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų nėra, kiti įrodymai nenustatyti, nesant galimybei nustatyti eismo įvykio kaltininko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Skundo pareiškėjas A. G. nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną prašo panaikinti (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą Institucijai.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog nutarime nepagrįstai ir klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas „persirikiuodamas sustojo skersai trečios ir antros juostos“, nes pareiškėjas nesustojo skersai trečios ir antros juostos, o po persirikiavimo tik nedidelė dalis pareiškėjo automobilio kėbulo galinės dalies liko trečioje kelio juostoje (kuria važiavo Mercedes-Benz). A. G. važiavo (duomenys neskelbtini) pl. trečia eismo juosta. Pareiškėjui važiuojant pagal kelio ženklus ir ženklinimą reikėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą. Pareiškėjas persirikiavo iš trečios juostos į antrą juostą, bet dėl priekyje buvusios spūsties jo automobilis netilpo tik į antrą kelio juostą, automobilis stovėjo ne lygiagrečiai su kelio juostomis, nedidelė dalis automobilio kėbulo galinės dalies liko trečioje kelio juostoje. Nuotraukos patvirtina, jog jau po eismo įvykio, kurio metu automobilis Mercedes-Benz kliudė automobilį Volvo, tik nedidelė automobilio Volvo dalis buvo trečioje eismo juostoje. Atitinkamai jos patvirtina, jog iki eismo įvykio dar mažesnė automobilio Volvo dalis buvo trečioje juostoje (eismo įvykio metu Mercedes-Benz patempė Volvo galinę dalį į kairę pusę, t. y. vilko su savimi). Nuotraukose matomas purvas ant asfalto patvirtina vietą, kurioje stovėjo automobilis Volvo prieš eismo įvykį. Pareiškėjui persirikiavus į antrą eismo juostą ir sustojus jį per kairę pusę lenkė kiti automobiliai, kurie sankryžoje suko į kairę pusę. Važiuojantys trečia juosta nekliudydami pralenkė pareiškėją apie penki automobiliai (tame tarpe sunkvežimis su puspriekabe), tačiau lenkdamas G. J., vairuojantis automobilį Mercedes-Benz, v. n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu neįsitikino, kad nekliudys kito automobilio. G. J. vairuoto automobilio, Mercedes- Benz priekinės ašies plotis yra apie 215 cm, o galinės ašies plotis yra apie 225 cm, ko galimai G. J. neįvertino, dėl to prasilenkė pro pareiškėjo automobilį priekine ašimi, tačiau atsitrenkė į jį galine ašimi.
G. J. iškėlė gynybinę poziciją, jog pareiškėjo automobilis pariedėjo atgal, tokia pozicija nepagrįsta, nes eismo įvykio metu pareiškėjas, net nepradėjo važiuoti į priekį, nes važiuojantiems tiesiai vis dar degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, o prieš pareiškėją buvo kitų automobilių. Neįrodyta, kad eismo įvykio vietoje ant kelio buvo tokių nelygumų, dėl kurių pareiškėjo automobilis galėjo pariedėti atgal. Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą ir yra įgudęs tinkamai stovėti reguliuojamoje sankryžoje. Tai patvirtina ne tik logiška prezumpcija, tačiau ir aplinkybė, kad asmens G. J. vairuojamam automobiliui kliudžius pareiškėjo vairuojamą automobili jis buvo patemptas į kairę pusę (trečią eismo juostą), tačiau nepariedėjo į priekį, nors nuo tokio smūgio galėjo, jeigu pareiškėjas nebūtų laikęs nuspaudęs stabdžio pedalo.
Institucija nepagrįstai nusprendė, jog nėra galimybės nustatyti eismo įvykio kaltininko. Institucija visiškai nepagrįstai tokią išvadą siejo su tokiomis aplinkybėmis, jog vairuotojų parodymai kardinaliai prieštarauja, pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, nėra, įvykio vieta nefilmuojama. Šiuo atveju institucija nesiėmė visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti administracinio nusižengimo aplinkybių ir net tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų. Pavyzdžiui, pareigūnas, kuriam trūko duomenų tinkamam veikos aplinkybių ištyrimui, neatliko nei vieno ANK 593 straipsnio 1 dalies procesinio veiksmo, kurių esmė yra gauti reikiamų duomenų. Institucija tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų (eismo įvykio situacijos plano, eismo dalyvių paaiškinimų, tarnybinių pranešimų, nuotraukų), dėl ko teisingai neišsprendė veikos aplinkybių. Nutarime nepagrįstai nurodyta, jog nėra pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų. A. G. automobiliu Volvo važiavo kartu su sugyventine A. K., kuri matė visas eismo įvykio aplinkybes, tačiau Institucijos pareigūnų nebuvo apklausta, jos paaiškinimai neįvertinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą nepateikta.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Skundo pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad Įvykis įvyko 2024 m. gegužės 17 d., (duomenys neskelbtini) plente, neprivažiavus (duomenys neskelbtini) g., kai prasideda lėtėjimo juosta. Buvo šilta, vasara, šviesus paros metas, matomumas buvo geras. Iš trečios eismo juostos manevravo į antrą eismo juostą ir ne visai tilpo. Lėtėjo, kada greičiau važiuoji yra lengviau persirikiuoti, bandė persirikiuoti ir vienas automobilis neužleido, vėliau kitas užleido ir važiavo, kiek buvo galima. Kiek orientuojasi jis buvo ant ribos, juostos krašto per sprindį išlindęs. stovėjo prie šviesoforo. Laukė, kada signalas leis važiuoti ir jo automobilį užkabino. Po įvykio automobilis ant važiavimo juostos tikrai skersai stovėjo, jis taip nesustotų važiuojamojoje juostoje, nebūtų lindęs. Jo automobilis „Volvo“ sveria pusantros tonos. Sunkvežimis tiesiog jį vilko, ratai žviegė. Ne tokioje pozicijoje buvo įvažiavęs, kada jį užleido ir kaip stovėjo po autoįvykio. Jam tada galinį bamperį nulaužė, tai smėlis liko metro atstumu. Po įvykio mašinos trajektorija pasikeitė, labai lengvai jį pastūmė toliau. Kontakto su sunkvežimiu nematė, nematė, kaip jis artėja. Ne vienas automobilis jį stovintį apvažiavo per trečiąją eismo juostą. Kitiems automobiliams nesudarė kliūties, niekas neišreiškė pasipiktinimų, nebuvo nei signalų, nei gestų. Neskaičiavo, kiek pro jį sunkvežimių pravažiavo, bet su puspriekabe didelis sunkvežimis pravažiavo, bet sunkvežimis, kuris kontaktavo buvo mažesnis ir netilpo. Policiją į įvykio vietą iškvietė „Mercedes“ automobilio vairuotojas, nes turėjo su savimi telefoną. Jis policijos pareigūnų nekvietė. Sunkvežimio vairuotojas sakė, kad jo automobilio nematė, iš kur jis atsirado. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai uždavė klausimus, po to įvykio vietoje atliko matavimus. Tikriausiai policijos pareigūnai matavimo darbus atliko schemai užpildyti, nematė, kaip nupiešta. Po kontakto liko stovėti pirmoje ir trečioje juostose. Važiavo kartu su sugyventine. Nežino, kodėl policijos pareigūnai neapklausė sugyventinės įvykio vietoje. Įvykio metu policijos pareigūnams buvo žinoma, kad jo sugyventinė yra įvykio liudytoja. Niekas nebuvo priėjęs, daugiau liudytojų nebuvo. Kontakto metu, kai jo automobilį tempė nežino, kaip jis sureagavo, gal kažkoks dvigubas smūgis, gal priekiniu ratu sunkvežimis jį kabino pravažiuodamas, nes stabdį stipriai laikė. Kada jį suko girdėjo žviegimą ir vos neatsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Prieš sunkvežimio galinį ratą ant sparno (plastmasė) matėsi žymės, nes jis jį vežė ir tempė už gelžgalio. Už to užsikabino ir jį vilko, nes pro ratą, pro tas visas plastmases praslydo bamperio kampas.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytoja buvo apklausta įvykio vietoje, buvo išklausyti visų eismo dalyvių paaiškinimai ir liudytojos. Tai užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kamerose ir nebuvo jie esminiai ar tikslūs, kaip suprato pati nėra vairuotoja, atkartodavo, ką pasakė automobilio vairuotojas. Liudytojos parodymai užfiksuoti vaizdo įraše, procesinis dokumentas nebuvo pildomas. Administracinio nusižengimo teisenos buvo pradėtos abiejų eismo dalyvių atžvilgiu, tačiau atlikus tyrimo veiksmus nebuvo nustatytas konkretus asmuo, kurio veiksmai ir nulėmė eismo įvykio kylimą. Kadangi institucija neturi galimybės preziumuoti, daryti prielaidas skiriant nuobaudas ir priimant tokio pobūdžio nutarimus, tai ir buvo priimti sprendimai vadovaujanti in dubio pro reo principu ir buvo nutrauktos administracinių nusižengimų teisenos abiejų dalyvių atžvilgiu. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ir nei priešingai nurodome skunde buvo išklausyti eismo įvykių dalyviai bei kartu vykusi liudytoja. Kadangi įvykio metu nesustojo aplinkinių transporto priemonių vairuotojai, tai dėlto ir nebuvo nustatyta liudytojų, kurie iš tikrųjų galėtų duoti nešališkus ir reikšmingus parodymus, kurie padėtų bylą išspręsti teisingai. Dėl įvykio kylimo, eismo įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nustatė, jog sunkvežimis automobilį „Volvo“ kliudė galine dalimi, galiniu bamperiu ir jau pravažiavęs praktiškai visą „Volvo“ automobilį, o ta vieta, kuria buvo kliudytas „Volvo“ automobilis, ji nėra platesnė negu kitas automobilio sunkiasvorio konstrukcijos. Tai reiškia galima daryti prielaidą, kad būtent „Volvo“ automobilis pariedėjo link sunkiasvorės transporto priemonės, bet prielaidomis nutarimų negrindžiame, todėl pareiškėjas nebuvo nubaustas, kuris skundžia teisenos nutraukimą. Kadangi eismo įvykis kilo transporto priemonėms judant labai lėtai, kontaktuojant mažu plotu, tai papildomų tyrimo veiksmų institucija atlikti negalėjo.
IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Motyvuojamoji dalis
A. G. skundas tenkinamas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 565¹ straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucija skundžiamame nutarime konstatavo, kad nėra objektyvių kaltinančių įrodymų, todėl G. J. veikoje nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju policija tiesiog konstatavo, jog abiejų galimo eismo įvykio dalyvių versijos dėl jo aplinkybių skiriasi ir nepavyko nustatyti neginčijamų įrodymų, kad automobilis „Volvo“ buvo apgadintas sunkvežimiu „Mercedes“. Bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija turi ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas platus tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, sąrašas.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjo skundo argumentus, pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, Pareiškėjo ir Institucijos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, o pats tyrimas buvo formalus ir neišsamus.
Institucijos nutarime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų apie įvykį. Visgi, byloje nustatyta, kad įvykio metu kartu su A. G. buvo jo sugyventinė A. K. Ji betarpiškai dalyvavo eismo įvykyje, kaip Volvo automobilio keleivė, tačiau institucijos pareigūnų apie įvykio aplinkybes nebuvo apklausta, jos paaiškinimai nevertinti.
ANK 581 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. ANK nuostatos ir bendrieji įrodinėjimo standartai nenumato sąlygos, jog įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų parodymai yra neobjektyvus ar mažiau reikšmingi tais atvejais, kai juos su viena iš proceso šalių sieja artimas ryšys. Asmenų santykiai su proceso dalyviu negali būti kliūtis juos apklausti liudytojais, jeigu jiems žinomos kokios nors byloje nustatinėjamos aplinkybės. Būtent dėl to, ANK 581 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, o ANK 582 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė asmeniui atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.
Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ir Institucija priimdama nutarimą preziumavo, kad liudytoja nepateiks objektyvių parodymų, todėl net fiksuoti jos paaiškinimai, ji nebuvo apklausta apie įvykį, nurodant, kad įvykio liudytojų nėra. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnai A. K. paaiškinimus išklausė įvykio vietoje, tačiau nuspręsta, kad jos paaiškinimai nėra esminiai ar tikslūs, kadangi ji nėra vairuotoja ir atkartodavo, ką pasakė A. G., todėl procesinis dokumentas nebuvo pildomas. Anot Institucijos atstovo, šios aplinkybės užfiksuotos pareigūnų BODY kamerų vaizdo įraše. Peržiūrėjus byloje pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, kad vienas iš pareigūnų teiraujasi keleivės, ką ši galinti papasakoti ir suteikia jai galimybę pasisakyti, tačiau iš karto informuoja, kad jos parodymai nieko nereiškia, nes ji negali būti nešališka liudytoja (vaizdo įrašo laikas 16:38:09-16:38:16). Priešingai, nei teigė Institucijos atstovas, A. K. vaizdo įraše nurodė, kad turi daugiametę vairuotojos patirtį ir bando išdėstyti savo poziciją dėl įvykio aplinkybių. Jos nurodomos aplinkybės dalyje sutampa su A. G., tačiau tai nėra pagrindas nevertinti jos pateikiamų paaiškinimų.
Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nėra aišku kaip sunkvežimio priekis pravažiavo pro Volvo automobilį jo nekliudęs, bet galinė dalis minėtą automobilį kliudė. Padaroma prielaida, kad Volvo automobilis pariedėjo atgal. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes dėl automobilių kontakto vietos nebuvo atliekami jokie veiksmai. Be to, Institucija nesiėmė jokių veiksmų siekdama patvirtinti arba paneigti A. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę dėl sunkvežimio priekinės ir galinės dalies pločio skirtumų (priekinė sunkvežimio ašis siauresnė už galinę 10 cm ir pravažiuodamas pro Volvo automobilį sunkvežimio vairuotojas to neįvertino.) Institucijos atstovas teisme nurodė, kad sunkvežimis Volvo automobilį kliudė galiniu bamperiu ir jau pravažiavęs praktiškai visą „Volvo“ automobilį, o ta vieta, kuria buvo kliudytas „Volvo“ automobilis, nėra platesnė negu kitos sunkiasvorio automobilio konstrukcijos. Aplinkybė dėl sunkvežimio pločio yra paremta prielaidomis, nes byloje nėra duomenų, kad būtų atlikti kokie nors sunkvežimio pločio matavimai, konstrukcijų išsikišimų analizė. Institucija nutarime konstatavo, kad tarp transporto priemonių buvo kontaktas (atitinka apgadinimų pobūdis ir aukštis), tačiau nesukonkretinta, kuria dalimi sunkvežimis pirmiausia kontaktavo su Volvo automobiliu ir koks pirminio kontakto vietos santykis su bendrais sunkvežimio išmatavimais (ar sunkvežimis turi išsikišusių vietų, kurios galėjo kontaktuoti su Volvo automobiliu ir šių aplinkybių neįvertinęs sunkvežimio vairuotojas galėjo sukelti eismo įvykį).
Teisenos nutraukimą Institucija grindė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių sunkvežimio vairuotojo kaltę, pažeidus Kelių eismo taisyklių nuostatas, nebuvimu, tačiau iš esmės šių įrodymų ir nerinko, nors tokią galimybę turėjo. Taip pat priimdama ginčijamą nutarimą ji rėmėsi in dubio pro reo principu, tačiau teismas pažymi, kad šiuo principu priimant procesinius sprendimus galima vadovautis tik tuomet, kai abejonės ir neaiškumai objektyviai negali būti pašalinti. O nagrinėjamu atveju taip nėra.
Išvada, kad nėra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
A. G. skundą tenkinti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.