Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1592-866/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
e2S-1592-866/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03761-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Pareiškėjas
M. Ž.
Suinteresuotas asmuo
V. J., AB „SEB bankas“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1592-866/2018Proceso Nr. 2-52-3-03761-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. Ž. skundą dėl Vilniaus reginio apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje V. J., AB „SEB bankas“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. J. kreipės į teismą prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjas yra individualios įmonės V. J. leidyklos „Strofa“ savininkas, nuo 2010 iki 2019 metų įmonės veikla sustabdyta. Siekiant gauti apyvartinių lėšų buvo paimtos paskolos iš fizinių asmenų N. Ž., V. Ž. bei G. G.. Nepavykus verslo projektams įmonė patyrė nuostolių. Kreditoriai savo reikalavimą perleido kitam asmeniui, kuris kreipėsi dėl 37 141, 04 Eur skolos išieškojimo.

2014 m. kovo 21 d. pareiškėjas paėmė vartojimo kreditą iš AB SEB bankas – 2 896, 20 Eur. Negrąžinto kredito suma yra 1 213, 87 Eur. 2017 m. vasario 15 d. pareiškėjas paėmė kreditą iš AB SEB bankas – 1 000 Eur. Likusi įsiskolinimo suma sudaro 955, 24 Eur. Taip pat pareiškėjas turi 44, 59 Eur įsiskolinimą AB SEB bankui pagal kredito kortelę, pareiškėjo įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2016 metus dėl gyventojų pajamų mokesčio sudaro 727, 50 Eur, įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui nesumokėjus privalomojo socialinio draudimo įmokos už 2016 metus ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudaro 755, 04 Eur. Už vykdomųjų dokumentų priverstinį vykdymą antstoliui Dariui Stakeliūnui pareiškėjas skolingas 2 352, 57 Eur vykdymo išlaidų, UAB „FF lizingas“ pareiškėjas skolingas 4 856, 69 Eur sumą.

IĮ V. J. leidykla „Strofa“ 2000 m. rugpjūčio 7 d. faktoringo sutarties pagrindu iš kreditoriaus UAB „FF lizingas“ gavo kreditą. Dėl nuostolingo verslo kreditas nebuvo grąžintas ir įsipareigojimą perėmė pareiškėjas, likusi įsiskonimo suma sudaro 4 856, 69 Eur. Pareiškėjas vykdo individualią veiklą, jo pajamos už 2017 metus sudarė 3 380, 64 Eur sumą. Pareiškėjas yra susituokęs ir yra sudaręs priešvedybinę sutartį. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo ir registruotojo kilnojamojo turto. Pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą 400 Eur suma.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo M. Ž. su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad skolininko būklė neatitinka nemokumo būklės, skolininkas yra pajėgus ir gali vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, skolininkas nei laikotarpyje iki siekimo iškelti bankroto bylą nebuvo atidus ir rūpestingas, nesiėmė jokių priemonių siekdamas susitarti su kreditoriumi ar sumažinti savo įsipareigojimus. Mano, kad vienintelė priežastis dėl ko skolininkas siekia, kad jo atžvilgiu būtų iškelta bankroto byla – didelis įsipareigojimas kreditoriui M. Ž.. Mano, kad skolininkas siekia išvengti prievolių ir kreditoriaus atžvilgiu elgiasi nesąžiningai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjui V. J. iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui paskirtas UAB „Toplit“. Patvirtinta 100 Eur administravimo išlaidų sąmata, 350 Eur būtinosioms išlaidoms.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra skolingas šia sumas: M. Ž. 29 712, 83 Eur skolos, 7 428, 21 Eur palūkanų, 5 proc. palūkanų, 193 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „FF lizingas“ sudaro 4 856, 69 Eur, AB SEB bankui skolingas 2 169, 11 Eur, skola VMI sudaro 279, 38 Eur, skola VSDFV biudžetui sudaro 755, 04 Eur, atidėtos skolos suma 457, 76 Eur. Pareiškėjas nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto neturi, yra registravęs jam priklausančios individualios įmonės veiklos sustabdymą. Pareiškėjo pajamos nepastovios, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 . rugpjūčio 25 d. pareiškėjas gavo 3 797, 50 Eur pajamų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra nemokus FABĮ prasme.

Kitų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu kreditorius M. Ž. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. skolininkui V. J. bankroto bylą ir priimti naują sprendimą – atmesti skolininko prašymą iškelti bankroto bylą. Pripažinti skolininko 2015 m. lapkričio 30 d. sandorį. Mano, kad skolininkas sąmoningai siekia bankrutuoti, kad galėtų išvengti prievolių vykdymo. Pažymi, kad jis nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriumi. Teigia, kad skolininkas imdamas paskolas nuslėpė tikrąją finansinę būklę nuo kreditorių. Kreditoriaus skaičiavimu skolininko pajamos per mėnesį sudaro 900 Eur. Pažymi, kad automobilio pardavimo sandoris sudarytas 2015 m. lapkričio 30 d. mano, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, nes jis sudarytas praėjus dviems savaimės po sužinojimo apie kreditorinio reikalavimo perleidimą. Teigia, kad skolininko būklė neatitinka nemokumo FABĮ prasme. Mano, kad skolininkas gali būti pajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Skolininkas yra nesąžiningas. Nėra jokių aplinkybių, kurios nulėmė skolininko nemokumą. Mano, kad prašymas iškelti bankroto bylą yra akivaizdus siekis nevykdyti skolinių reikalavimų. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodo, kad bankrutuojančio fizinio asmens veiksmai patvirtina, jog jis tyčia siekia išvengti atsiskaitymo su bankrutuojančiu asmeniu. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojantis asmuo V. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Mano, kad ji pagrįsta. Nesutinka, kad automobilio pirkimo pardavimo sandoris, sudarytas 2015 m. lapkričio 30 d. yra neteisėtas, nes bankrutuojančiam asmeniui nebuvo uždrausta sudarinėti tokius sandorius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl pagrindų iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės jis laikytinas mokiu. FABĮ nustato, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Pagal pareiškėjo nurodytus duomenis jo įsiskolinimas kreditoriams sudaro: 37 695, 52 Eur kreditoriui M. Ž., 2 702, 51 Eur kreditoriui AB SEB bankas, įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai – 272, 50 Eur, įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui – 755, 04 Eur, įsiskolinimas antstoliui Dariui Stakeliūnui – 2 352, 57 Eur, įsiskolinimas UAB „FF lizingas“ – 4 856, 69 Eur. Bendra įsiskolinimo kreditoriams suma sudaro 48 634, 83 Eur, taigi ženkliai viršija FABĮ nustatyta 25 MMA sumą. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos sudaro 422, 58 Eur per mėnesį. Registruotino kilnojamojo turto bei nekilnojamojo turo pareiškėjas neturi. Taigi vertinant, pareiškėjo gaunamas pajamas ir įsiskolinimo dydį, matyti, jog pareiškėjas šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti turimų prievolių ir atitinka nemokumo būklę FABĮ prasme.

Apeliantas, grįsdamas skundą, teigia, kad pareiškėjas inicijuodamas fizinio asmens bankroto procesą, siekia išvengti prievolių kreditoriams vykdymo ir dėl šios priežasties laikytinas nesąžiningu. Apeliantas taip pat nurodo, kad skolininkas 2015 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sandoriu pardavė transporto priemonę. Be to, pareiškėjas nurodo, kad siekiančio bankrutuoti asmens finansinė būklė nuo įsiskolinimo susidarymo ženkliai nepasikeitė, t. y. neatsirado priežasčių inicijuoti bankroto procesą.

Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas.

Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Viena vertus, apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškovo nesąžiningumo lakoniškos ir deklaratyvios. Kita vertus, detaliau vertinant nemokumo būklės susidarymo aplinkybes, matyti, jog ieškovo nemokumas susidarė dėl ekonominių sunkumų jo individualioje įmonėje. Be kita ko, pareiškėjas lėšas skolinosi 2006 – 2007 metais ūkinei komercinei veiklai vykdyti, tikėdamasis, jog jo individualios įmonės veikla bus efektyvi. Pažymėtina, kad bankrutuojančio asmens V. J. leidyklos „Sofra“ veikla sustabdyta tik 2010 metais, t. y. ženkliai vėliau nei buvo pasiskolinta lėšų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal turimus duomenis negalima daryti išvados, jog siekiantis bankrutuoti asmuo sąmoningai blogino savo finansinę būklę, skolinos neapskaičiuotai ir betiksliai. Pareiškėjo nurodomas automobilio perleidimo sandoris, sudarytas 2015 metais, nenulėmė siekiančio bankrutuoti fizinio asmens finansinės būklės ir savaime nelaikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu. Taigi, apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti siekiančio bankrutuoti asmens veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nulėmė bankrutuojančio fizinio asmens finansinę būklę, todėl negalima konstatuoti ieškovo nesąžiningumo FABĮ prasme.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

apelianto suinteresuoto asmens M. Ž. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį, kuria V. J. iškelta bankroto byla palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė