Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2035-295/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
1-2035-295/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00617-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2035-295/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00617-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.;1.2.14.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,gynėjui advokato padėjėjui Audriui Pėstininkui,

ekspertui I. G.

specialistei O. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, sudaužė automobilį, kurio metu buvo padaryti automobilio „VW Phaeton“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai, t.y. buvo apgadintas variklio dangtis, priekiniai žibintai, priekinius sparnus jungianti priekinio skydo viršutinė sija, radiatorius, apie šį įvykį niekam nepranešęs, 2011-02-26, važiuodamas automobiliu VW PHAETON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesuspėjęs sustabdyti 15:05 val. atsitrenkė į A. P. vairuojamą automobilį BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir jis pranešė draudimo bendrovei apie 2011-02-26 15:05 val. autoįvykį, nurodydamas, kad visi automobilio VW PHAETON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai atsirado susidūrimo su automobiliu BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu, siekdamas gauti 14 482,88 Lt draudimo išmoką.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis J. M. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis J. M. savo kaltės jam inkriminuojamu nusikaltimu nepripažino ir teigė, jog automobilį VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2010 m. rugsėjo mėnesį, ir iš karto jį apdraudė transporto priemonių (kasko) draudimu draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale (toliau – ir draudimo bendrovė „Compensa“), kuris pasiūlė kaltinamajam J. M. geriausias draudimo sąlygas. Be to, automobilis taip pat buvo draustas ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. 2011 m. vasario 26 d., apie 14 val., kaltinamajam J. M. vairuojant automobilį VW Phaeton ir nespėjus laiku jo sustabdyti, įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį BMW 325, kurį vairavo A. P.. Eismo įvykio metu buvo smarkiai apgadinti abu automobiliai, jam priklausančio automobilio VW Phaeton buvo sudaužytos priekinės detalės, o būtent: įlenktas automobilio variklio dangtis, sudaužyti žibintai, priekinės grotelės, priekiniai sparnai, sulaužytas priekinis bamperis, be to, iš radiatoriaus išbėgo aušinimo skystis, todėl automobilis negalėjo savarankiškai važiuoti ir buvo nuvežtas į autoservisą, o apie įvykį jis pranešė draudimo bendrovei „Compensa“. Draudimo bendrovės ekspertas apžiūrėjo automobilį, pasižymėjo visus sugadinimus ir juos nufotografavo. Įvertinęs automobilio sugadinimus, draudimo bendrovės ekspertas pranešė, kad draudimo bendrovė gali išmokėti apie 20 000 litų draudimo išmoką, tačiau toks draudimo bendrovės pasiūlymas kaltinamojo J. M. netenkino, kadangi automobilio sugadinimai buvo dideli, todėl jis nutarė kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie įvertintų automobilio remonto išlaidas. Tyrimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė išvadą, jog apgadinto automobilio „VW Phaeton“ remontas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonomiškai netikslingas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertai paskaičiavo, kad jo automobilio rinkos vertė prieš apgadinimą sudarė 34 936 Lt su PVM, o po apgadinimo kaina sudarė tik 9479 Lt su PVM, todėl kaltinamojo teigimu, iš draudimo bendrovės jis turėjo gauti apie 25 000 litų draudimo išmoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitą kaltinamasis J. M. pateikė draudimo bendrovės „Compensa“ ekspertui, kuris susipažinęs su ekspertų išvada pranešė, kad J. M. turi pateikti prašymą draudimo išmokai, ką kaltinamasis ir padarė. Vėliau draudimo bendrovės ekspertas jam elektroniniu būdu pranešė, kad draudimo išmokos suma yra patvirtinta ir artimiausiu metu bus pervesta į kaltinamojo nurodytą banko sąskaitą, tačiau pinigų kaltinamasis J. M. taip ir nesulaukė, o vėliau sužinojo, kad dėl eismo įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kad kaltinamasis J. M. po eismo įvykio kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų įvertinti eismo įvykio metu automobiliui VW Phaeton padaryti sugadinimai, patvirtinama baudžiamojoje byloje esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaita (T.1., b.l. 21-42) ir šią ataskaitą pagrindžiančiomis turto vertintojų pateiktomis automobilio VW Phaeton fotonuotraukomis, padarytomis po eismo įvykio (T.2., b.l. 90-106).

Liudytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – V. Č. patvirtino, kad automobilis VW Phaeton, 2011 metų žiemą, po eismo įvykio buvo atvežtas remontuoti į jo vadovaujamos bendrovės autoserviso teritoriją, tačiau remontuojamas nebuvo, kadangi su automobilio savininku jie nesutarė dėl remonto kainos. Kokiu būdu automobilis buvo atgabentas į autoservisą, liudytojas V. Č. pasakyti negalėjo, kadangi nematė, tačiau iš autoserviso teritorijos jis buvo išvežtas autovežiu. Be to, liudytojas V. Č. patvirtino, kad automobilio VW Phaeton priekis buvo smarkiai apgadintas.

Liudytojas A. P., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011 m. vasario 26 d., apie 14-15 val., jam priklausančiu automobiliu BMV 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis iš Galgių gyvenvietės važiavo namo link Saulėtekio alėjos, Vilniuje, kai jam pristabdžius prie žiedinės sankryžos, į jo vairuojamo aautomobilio galą atsitrenkė automobilis VW Phaeton, kurio valstybinio numerio liudytojas A. P. neprisimena. Smūgis buvo stiprus, todėl abu automobiliai buvo smarkiai apgadinti. Jam priklausančio automobilio BMW buvo išdaužtas galinis žibintas, sudaužytas bamperis, įlenkta bagažinė ir neveikė elektros prietaisai, o kiek prisimena, automobilio VW Phaeton buvo sudaužytas priekinis bamperis, sugadinti priekiniai žibintai ir grotelės, variklio dangtis buvo pasikėlęs. Kadangi VW Phaeton vairuotojas pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, jie užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskyrė, nekviesdami policijos pareigūnų. Liudytojo A. P. teigimu, jam priklausantį automobilį jis buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, todėl po kelių dienų pranešė draudimo bendrovei apie eismo įvykį, o automobilį nuvarė į automobilių servisą, esantį netoli „Siemens arenos“, kuriame įvertinus automobilio remonto darbus, buvo nustatyta, kad automobilio remontas kainuos apie 10 000 - 10 500 litų. AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas buvo nuvykęs į minėtą servisą, kur apžiūrėjo ir nufotografavo liudytojui A. P. priklausantį automobilį. Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamojo J. M. iki įvykio jis nepažinojo, o eismo įvykio metu jį matė vieną ir paskutinį kartą. Liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad pildant eismo įvykio deklaraciją ir braižant eismo įvykio schemą, atstumas tarp įvykyje dalyvavusių automobilių, taip pat kiti matmenys ir duomenys buvo nurodomi „iš akies“, tiksliai nematuojant.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. pateikė kompiuterinę laikmeną (T.1., b.l. 118) su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti jam priklausančio automobilio BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai, padaryti 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykio metu, kurios buvo apžiūrėtos ir fotonuotraukų kopijos pridėtos prie bylos (T.1., b.l. 119-147).

Kad liudytojui A. P. priklausantis automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ ir po eismo įvykio draudimo bendrovės ekspertų buvo apžiūrėtas, patvirtinama byloje esančia AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais dokumentais ir fotonuotraukomis (T.2., b.l. 43-88).

AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo pateiktais dokumentais (T.2., b.l. 130-151) patvirtinama, kad kaltinamajam J. M. priklausantis automobilis VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo draustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu šioje bendrovėje, o AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo raštu (T.3., b.l. 120) patvirtinama, kad ši draudimo bendrovė 2012-11-06 išmokėjo liudytojui A. P. 9744 litų dydžio draudimo išmoką už 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykio metu apgadintą jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis dirba žalos skyriaus ekspertu draudimo bendrovėje „Compensa“ ir administruoja žalas, kurių dydis neviršija 10 000 litų. Jeigu draudimo išmoka gali viršyti šią sumą, visi žalos dokumentai perduodami draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo direktoriui I. P. (toliau – ir direktorius I. P.), kuris ir priima sprendimą dėl draudimo išmokos. 2011 metų gegužės mėnesį liudytojui V. V. pateko byla, kurioje buvo nukentėjęs automobilis VW Phaeton. Iš pradžių ši byla buvo atiduota žalos dydžiui patvirtinti, tačiau vėliau direktoriaus I. P. nurodymu buvo grąžinta papildomai tirti, nes nebuvo duomenų apie kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio BMW sugadinimus. Gavus informaciją apie automobilio BMW sugadinimus, buvo nuspręsta, kad automobilio VW Phaeton sugadinimai yra žymiai didesni nei galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, todėl buvo nuspręsta atlikti autotechninę ekspertizę, pavedant ją padaryti specialistei O. L., kurią liudytojas V. V. gerai pažinojo, nes turi aukštąjį - automobilių transporto specialisto – išsilavinimą. Nors tuo metu draudimo bendrovėje „Compensa“ buvo trys žalų skyriaus ekspertai, tačiau pagal nustatytą procedūrą visus nurodymus dėl žalos atlyginimo duodavo direktorius I. P.. Liudytojo V. V. teigimu, jam buvo žinoma, kad kaltinamasis J. M. ir direktorius I. P. yra kaimynai, kurių santykiai nėra geri, tačiau jis nemano, kad ši aplinkybė galėjo turėti įtakos draudimo bendrovės „Compensa“ priimamiems sprendimams.

Liudytoja A. S.-K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba draudimo bendrovėje „Compensa“, kurioje kaltinamasis J. M. buvo apdraudęs jam priklausantį automobilį VW Phaeton transporto priemonių (kasko) draudimu. 2011 metais įvykus eismo įvykiui, jis kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos gavimo. Kadangi įvykio aplinkybės kėlė abejones, buvo priimtas sprendimas kreiptis į specialistę O. L., kad ji atliktų eismo įvykio ekspertizę. Kodėl buvo nuspręsta ekspertizę pavesti atlikti specialistei O. L., liudytoja A. S.-K. paaiškinti negalėjo. O. L. išvadose buvo nurodyta, kad tokie sugadinimai, kuriuos nurodė J. M., eismo įvykio metu automobiliui VW Phaeton negalėjo būti padaryti, o automobilių padėtis po eismo įvykio taip pat kėlė abejonių, todėl buvo nuspręsta kreiptis į prokuratūrą dėl galimo sukčiavimo, inscenizuojant eismo įvykį. Liudytojos A. S.-K. teigimu, sprendimą atsisakyti mokėti J. M. draudimo išmoką ir kreiptis dėl sukčiavimo į prokuratūrą, priėmė direktorius I. P., nes tik jis gali priimti tokius sprendimus. Be to, liudytoja A. S.-K. paaiškino, kad vyksta civilinis teisinis ginčas dėl draudimo išmokos J. M., dėl kurio jau yra priimtas teismo sprendimas, netenkinantis draudimo bendrovės „Compensa“, tačiau šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka.

Ši liudytojos A. S.-K. nurodyta aplinkybė patvirtinama byloje esančiu (T.4., b.l. 5-9) neįsiteisėjusiu 2014-03-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo J. M. naudai buvo priteista 4412 litų 36 centų draudimo išmoka dėl 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykio.

Liudytojas - draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo direktorius - I. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iki 2011 metų rudens jis pats asmeniškai priimdavo sprendimus dėl visų draudimo išmokų, kurių suma viršijo 10 000 litų. Taip buvo ir su byla, kurioje prašymą dėl draudimo išmokos pateikė kaltinamasis J. M.. Susipažinus su J. M. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir išanalizavus abiem transporto priemonėms padarytus sugadinimus, buvo nustatyta, kad vienas automobilis sugadintas nepataisomai, o kitam padaryti nežymūs sugadinimai, todėl buvo nuspręsta kreiptis į specialistus, kurie patvirtino, kad automobilių sugadinimai negalėjo atsirasti nurodyto eismo įvykio metu. Specialistų išvados pagrindu buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl galimo sukčiavimo, tačiau šį sprendimą priėmė ne liudytojas I. P., o jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai – teisininkai ir žalų ekspertai. Duodamas parodymus teisme, liudytojas I. P. pripažino, kad kaltinamasis J. M. yra jo kaimynas, su kuriuo asmeniniai santykiai nėra geri, tačiau teigė, kad ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos žalos administravimo bylai ir priimamiems sprendimams.

Iš baudžiamojoje byloje esančio „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo pareiškimo su priedais (T.1., b.l. 5-42) matyti, kad draudimo bendrovė „Compensa“ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į teisėsaugos institucijas, nurodydama, kad draudėjas J. M. galimai inscenizavo eismo įvykį, siekdamas nepagrįstai gauti draudimo išmoką už sugadintą automobilį VW Pheaton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2011 m. balandžio 28 d., o ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas 2011 m. gegužės 16 d. (T.1., b.l. 1).

Kad „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas 2011 m. birželio 23 d. kreipėsi į specialistą, prašydamas ištirti eismo įvykio, įvykusio 2011-02-26, Vilniaus mieste, Dvarčionių žiedinėje sankryžoje, aplinkybes ir nustatyti eismo įvykio priežastį bei mechanizmą, o taip pat įvertinti vairuotojų veiksmus techniniu požiūriu, patvirtinama byloje esančia individualia – variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto - veikla užsiimančios specialistės hab. techn. m. dr. profesorės O. L. išvada (T.1., b.l. 50-84), kurioje konstatuota, kad automobilių „VW Phaeton“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojų nurodytu automobilių susidūrimo mechanizmu negalima pagrįsti automobilio „VW Phaeton“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimų, o automobilio „VW Phaeton“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimai, techniniu požiūriu negalėjo būti padaryti šio eismo įvykio dalyvių J. M. ir A. P. deklaruojamomis eismo įvykio aplinkybėmis.

Teisiamojo posėdžio metu hab. techn. m. dr. profesorė O. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą savo išvadą ir paaiškino, kad automobilių VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susidūrimo mechanizmais negalima pagrįsti automobilio VW Phaeton sugadinimų, kadangi neatitinka automobiliams padarytų sugadinimų aukščiai, nes stabdant automobilį, jo priekis palinksta žemyn. Specialistės O. L. teigimu, prieš eismo įvykį automobilis VW Phaeton buvo techniškai tvarkingas, t.y. buvo tvarkingi tiek paties automobilio, tiek jo judėjimo parametrai, o po eismo įvykio jis buvo sugadintas, nes jo smūgis į automobilį BMW buvo pakankamai stiprus, apie ką byloja priede prie išvadų fotonuotraukose padarytas prierašas apie automobilio BMW galinės dalies sugadinimus, nors automobilio VW Phaeton greitis ir nebuvo didelis, apie 15-20 km/h.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat ekspertams buvo paskirta užduotis atlikti transporto trasologinį tyrimą ir atsakyti į klausimą, ar automobilių VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai atsirado tarpusavio susidūrimo metu įvykio dalyvių deklaruojamomis aplinkybėmis (T.3., b.l. 2).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, kurią pateikė Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas mechanikos inžinierius I. G. konstatuota, kad apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, pažymėtina, kad automobilis „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo sąlytį su kitu objektu savo priekinės dalies vidurine sritimi (esančia tarp priekinių žibintų), dėl ko ir buvo apgadintos šios transporto priemonės detalės, o automobilis „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo sąlytį su kitu objektu savo užpakalinės dalies vidurine sritimi (maždaug bagažinės dangčio plotyje), dėl ko ir buvo apgadintos šios transporto priemonės detalės.

Taip pat specialisto išvadoje atkreiptas dėmesys, kad automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu variklio dangčio priekinėje dalyje kairėje ir dešinėje pusėje esantys išsikišimai (kurie neapgadintame automobilyje variklio dangčiui esant uždarytam yra šalia priekinių žibintų ir prie kurių tvirtinamos priekinės apdailos grotelės) yra deformuoti, jų apatiniai galai yra nulenkti link variklio. Ant kairiojo išsikišimo dažų sluoksnis suaižėjęs, atsilupęs, vietomis dažų sluoksnio nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad kairysis išsikišimas yra deformuotas daugiau negu dešinysis. Abiejų priekinių žibintų tvirtinimas pažeistas (šie žibintai nėra gamyklos gamintojos numatytoje tvirtinimo vietoje). Trūksta priekinio kairiojo žibinto stiklo dešinės pusės apatinės dalies. Sulaužyta priekinius sparnus jungianti priekinio skydo viršutinė (plastikinė) sija (į kairę nuo variklio dangčio fiksavimo - užrakto mechanizmo). Po priekiniu bamperiu esanti skersinė sija, jungianti lanžeronų priekinius galus, nedeformuota, ši sija link automobilio užpakalinės dalies nepastumta ir prie radiatoriaus neprispausta. Radiatorius deformuotas ir pastumtas link variklio, jo vidurinėje dalyje (esančioje virš priekinio bamperio sijos) matomi ryškūs tiesioginio sąlyčio su kitu objektu pėdsakai, šioje srityje dalis radiatoriaus vamzdelių atidalinta nuo likusios radiatoriaus dalies ir yra susidaręs horizontalus „plyšys“. Tuo pačiu pažymėtina, kad automobilio „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinėje dalyje nėra tokių konstrukcinių standžių, sąlyginai daug į išorę išsikišančių elementų, kurie susidūrimo metu galėtų apgadinti automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį, priekinius žibintus, priekinius sparnus jungiančią priekinio skydo viršutinę (plastikinę) siją, radiatorių, (taigi automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtis priekiniai žibintai, priekinius sparnus jungianti priekinio skydo viršutinė (plastikinė) sija, radiatorius negalėjo būti apgadinta šių transporto priemonių susidūrimo metu). Automobilio „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio plastikinė dalis ir automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinė dalis galėjo būti apgadintos šių transporto priemonių susidūrimo metu, dėl tiesioginio minėtų detalių sąlyčio (šių abiejų transporto priemonių bamperiai yra panašiame aukštyje nuo pagrindo). Kiti automobilio „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (užpakalinis kairys žibintas, užpakalinis dešinys sparnas, stogas) galėjo būti padaryti šių transporto priemonių susidūrimo metu, tačiau ne nuo tiesioginio sąlyčio su minėtomis dalimis, o nuo susidūrimo metu atsiradusių automobilio „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo deformacijų. Apibendrinus atliktą tyrimą, ekspertas pateikė išvadą, kad automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtis, priekiniai žibintai, priekinius sparnus jungianti priekinio skydo viršutinė (plastikinė) sija, radiatorius negalėjo būti apgadinta automobilių „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo metu. Automobilio ,,BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio plastikinė dalis ir automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinė dalis galėjo būti apgadintos šių transporto priemonių susidūrimo metu, dėl tiesioginio minėtų detalių sąlyčio. Kiti automobilio „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (užpakalinis kairys žibintas, užpakalinis dešinys sparnas, stogas) galėjo būti padaryti automobilių „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo metu, tačiau ne nuo tiesioginio sąlyčio su minėtomis dalimis, o nuo susidūrimo metu atsiradusių automobilio „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo deformacijų (T.3., b.l. 6-12).

Ekspertas I. G. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą savo išvadą ir paaiškino, kad atlikdamas užduotį, jis automobilių nematė, o vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateikta medžiaga ir joje esančiomis automobilių fotonuotraukomis. Ekspertas I. G. pripažino, kad nors išvados tiriamojoje dalyje jis ir konstatavo, kad pateiktos automobilių fotonuotraukos yra nekokybiškos ir neinformatyvios, tačiau tai nesutrukdė jam pateikti kategorišką išvadą dėl automobiliams eismo įvykio metu padarytų sugadinimų. Eksperto I. G. teigimu, automobilio BMW užpakalinėje dalyje nėra tokių konstrukcijų ar detalių, kurios galėtų padaryti tokius automobilio VW Phaeton apgadinimus, todėl jis ir pateikė tokią kategorišką išvadą. Taip pat ekspertas I. G. nurodė, kad tyrimo metu nebuvo vertinamas automobilių greitis betarpiškai prieš autoįvykį, automobilių padėtis po įvykio, nes nebuvo pateikta jokių duomenų, o automobilio konstrukcinių detalių buvimas ar nebuvimas jokios reikšmės automobilio greičiui ar susidūrimui neturi. Taip pat ekspertas I. G. teigė, kad baudžiamojoje byloje esanti ir jam pateikta specialistės O. L. išvada dėl eismo įvykio mechanizmo įtakos jo tyrimui neturėjo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, siekiama apsaugoti asmens nuosavybės teisę, turtines teises ar turtinius prievolinius interesus. Ši nusikalstama veika, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad panaudodamas apgaulę, jis neteisėtai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, ir suvokia, kad dėl to kitam asmeniui bus padaryta turtinės žalos ir nori tos žalos atsiradimo. Sukčiavimo (taip pat ir draudiminio sukčiavimo) esminis požymis, leidžiantis įtarti, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, yra apgaulės naudojimas nukentėjusio asmens atžvilgiu. Apgaulė sukčiavime pasireiškia sąmoningu kito asmens suklaidinimu, pateikiant jam tikrovės neatitinkančią informaciją, nutylint ar kitaip iškreipiant esminę informaciją, kuri būtina asmens apsisprendimui dėl tam tikrų veiksmų, atnešančių turtinės naudos kaltininkui, atlikimo. Taigi, baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtinieji požymiai yra – objektyvios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, ir ši kaltininko naudota sąmoninga apgaulė sudarė situaciją, kada nukentėjusysis negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti pažeistos savo teisės. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013, 2A-7-9/2013).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta.

Dėl įrodymų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Kaltinimas kaltinamajam J. M. nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra grindžiamas draudimo bendrovės „Compensa“ darbuotojų – liudytojų I. P., V. V. ir A. S.-K. parodymais bei specialistų - hab. techn. m. dr. profesorės O. L. ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto mechanikos inžinieriaus I. G. išvadomis.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, todėl vertinant liudytojų parodymus bei pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tiek liudytojas I. P., tiek liudytojai V. V. ir A. S.-K. teigė, kad susipažinus su J. M. prašyme dėl žalos atlyginimo nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir išanalizavus abiem transporto priemonėms padarytus sugadinimus, buvo nustatyta, kad vienas automobilis sugadintas nepataisomai, o kitam padaryti nežymūs sugadinimai, todėl buvo nuspręsta kreiptis į specialistę - hab. techn. m. dr. profesorę O. L., kuri patvirtino, kad automobilių sugadinimai negalėjo atsirasti nurodyto eismo įvykio metu, ir šios išvados pagrindu buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl galimo sukčiavimo. Tačiau šie liudytojų I. P., V. V. ir A. S.-K. parodymai neatitinka objektyvių baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų. Iš baudžiamojoje byloje esančio „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo pareiškimo (T.1., b.l. 5) matyti, kad draudimo bendrovė „Compensa“ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į teisėsaugos institucijas, nurodydama, kad draudėjas J. M. galimai inscenizavo eismo įvykį, siekdamas nepagrįstai gauti draudimo išmoką už sugadintą automobilį VW Pheaton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2011 m. balandžio 28 d., tuo tarpu į specialistę - hab. techn. m. dr. profesorę O. L. draudimo bendrovė „Compensa“, prašydama ištirti eismo įvykio, įvykusio 2011-02-26, Vilniaus mieste, Dvarčionių žiedinėje sankryžoje, aplinkybes ir nustatyti eismo įvykio priežastį bei mechanizmą, o taip pat įvertinti vairuotojų veiksmus techniniu požiūriu, kreipėsi tik 2011 m. birželio 23 d. (T.1., b.l. 50), t.y. praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl galimo sukčiavimo, todėl specialisto išvada negalėjo būti pagrindu kreiptis į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kad į specialistą dėl eismo įvykio mechanizmo buvo kreiptasi vėliau nei dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, duodamas parodymus teisme, netiesiogiai patvirtino liudytojas V. V., teigdamas, kad byla, kurioje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas dėl automobiliui VW Phaeton padarytų sugadinimų, jam pateko tik 2011 metų gegužės mėnesį, po to, kai direktoriaus I. P. nurodymu buvo grąžinta papildomai tirti dėl neaiškių eismo įvykio aplinkybių ir tik vėliau buvo nuspręsta atlikti autotechninę ekspertizę, pavedant ją padaryti specialistei O. L., kurią liudytojas V. V. gerai pažinojo. Be to, liudytojas V. V. teismo posėdyje patvirtino, kad iš pradžių ši žalos administravimo byla buvo atiduota žalos dydžiui patvirtinti, tačiau vėliau direktoriaus I. P. sprendimu buvo atliekamas papildomas patikrinimas. Kad sprendimą atsisakyti mokėti J. M. draudimo išmoką ir kreiptis dėl galimo sukčiavimo į prokuratūrą, priėmė direktorius I. P., teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. S.-K.. Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis J. M. ir liudytojas - draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo direktorius - I. P. yra kaimynai, kurių tarpusavio santykiai konfliktiški, šią aplinkybę patvirtino tiek kaltinamasis J. M., tiek liudytojas I. P., todėl teismas mano, kad draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo direktoriaus I. P. sprendimus žalos administravimo byloje pagal J. M. prašymą dėl žalos atlyginimo, galėjo įtakoti ne objektyvūs duomenys, o subjektyvios aplinkybės, todėl teismas liudytojo I. P. parodymus šioje baudžiamojoje byloje laiko nepatikimais. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei tai, kad liudytojai V. V. ir A. S.-K. yra susieti tarnybiniu pavaldumu su draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo direktoriumi – liudytoju I. P., liudytojų V. V. ir A. S.-K. parodymų taip pat nepripažįsta patikimais įrodymais, kuriais gali būti grindžiamos teismo apkaltinamosios išvados.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje negali būti grindžiamas ir specialistų išvadomis, kurios yra prieštaringos.

Specialistai, tiek hab. techn. m. dr. profesorė O. L. (toliau – ir profesorė O. L.), tiek ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas mechanikos inžinieriaus I. G. (toliau – ir ekspertas I. G.) savo išvadomis nepaneigė fakto, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti kaltinamajam J. M. priklausantis automobilis VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir liudytojui A. P. priklausantis automobilis BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), realiai buvo. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu besąlygiškai patvirtino ir liudytojas A. P.. Kad eismo įvykis, kurio metu 2011 m. vasario 26 d. buvo apgadinti automobiliai VW Phaeton ir BMW 325, realiai buvo, savo sprendimu patvirtino ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, išmokėdamas draudimo išmoką liudytojui A. P. (T.3., b.l. 120), o jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad 2011 m. vasario 26 d. draudiminis įvykis buvo inscenizuotas, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta, todėl teismas mano, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę, vertinant baudžiamojoje byloje pateiktas specialistų išvadas.

Iš profesorės O. L. išvadų tiriamosios dalies matyti, kad iš esmės ji tyrė kaltinamojo J. M. pateiktos eismo įvykio deklaracijos duomenis ir padarė išvadą, kad automobilių VW Phaeton, v/n (duomenys neskelbtini), ir BMW, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojų nurodytu automobilių susidūrimo mechanizmu negalima pagrįsti automobilio VW Phaeton, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimų, o automobilio VW Phaeton, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimai, techniniu požiūriu negalėjo būti padaryti šio eismo įvykio dalyvių J. M. ir A. P. deklaruojamomis eismo įvykio aplinkybėmis, šią savo išvadą pagrįsdama nedideliu automobilio VW Phaeton greičiu betarpiškai prieš susidūrimą, taip pat automobilių padėtimi po susidūrimo. Tačiau kokiais objektyviais duomenimis ar nustatytais faktais profesorė O. L. vadovavosi nustatydama šias aplinkybes, neaišku, nes eismo įvykio dalyvių sudaryta eismo įvykio schema, kuria vadovavosi profesorė O. L., ką teisiamajame posėdyje patvirtino ir ekspertas I. G. yra neinformatyvi ir iš esmės neatskleidžianti eismo įvykio mechanizmo. Be to, nors profesorė O. L. teigia, kad VW Phaeton smūgis į automobilį BMW buvo pakankamai stiprus, tačiau tuo pačiu tvirtina, kad betarpiškai prieš susidūrimą automobilio VW Phaeton greitis buvo nedidelis, apie 15-20 km/h., todėl neaišku, kaip esant tokiam sąlyginai nedideliam automobilio greičiui, jo kontaktas su kitu automobiliu gali būti stiprus, jeigu automobiliai važiuoja ta pačia kryptimi arba vienas iš jų stovi. Be to, profesorė O. L., padariusi išvadą, kad automobilio VW Phaeton, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimai, techniniu požiūriu negalėjo būti padaryti šio eismo įvykio dalyvių J. M. ir A. P. deklaruojamomis eismo įvykio aplinkybėmis, nenurodė, kokie automobilių sugadinimai galėjo būti padaryti 2011-02-26 eismo įvykio metu, atsižvelgiant į jos išvadose nurodytą eismo įvykio mechanizmą.

Ekspertas I. G. savo išvadų tiriamojoje dalyje nurodė, kokie automobilių sugadinimai galėjo būti padaryti 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykio metu, tačiau pažymėjo, kad atlikdamas tyrimą, jis vadovavosi jam pateiktomis automobilio VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fotografijomis, kurios nepakankamai informatyvios, nes jose nepilnai atsispindi šiai transporto priemonei padarytų išorinių sugadinimų pobūdis, dydis ir apimtis. Kad atlikdamas tyrimą, vadovavosi nekokybiškomis fotonuotraukomis, teisiamajame posėdyje pripažino ir ekspertas I. G., tačiau šios eksperto I. G. nurodytos aplinkybės nesutrukdė jam pateikti kategorišką išvadą, kad „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtis, priekiniai žibintai, priekinius sparnus jungianti priekinio skydo viršutinė (plastikinė) sija, radiatorius negalėjo būti apgadinta automobilių „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo metu. Automobilio ,,BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio plastikinė dalis ir automobilio „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinė dalis galėjo būti apgadintos šių transporto priemonių susidūrimo metu, dėl tiesioginio minėtų detalių sąlyčio. Kiti automobilio „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (užpakalinis kairys žibintas, užpakalinis dešinys sparnas, stogas) galėjo būti padaryti automobilių „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo metu, tačiau ne nuo tiesioginio sąlyčio su minėtomis dalimis, o nuo susidūrimo metu atsiradusių automobilio „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo deformacijų. Taigi, ekspertas I. G. pripažino, kad eismo įvykis 2011 m. vasario 26 d. galėjo įvykti ir jo metu galėjo būti apgadinti abu automobiliai, tačiau teigia, kad dalis automobilio VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimų, tame tarpe automobilio radiatorius, negalėjo būti sugadintas šio eismo įvykio metu.

Kad eksperto I. G. pateikta išvada yra vienareikšmiška ir be jokių išlygų, patvirtinama ir UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ pateiktoje išvadoje dėl automobilio VW Phaeton atkuriamosios (remonto) vertės (T.3., b.l. 136-142), kurioje taip pat konstatuota, jog automobilio VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), aušinimo radiatorius ir kondicionieriaus radiatorius (kondenseris), kurie yra viename bloke, yra pažeisti (sugadinti). Liudytojas V. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad automobilio VW Phaeton priekinė dalis buvo smarkiai apgadinta, o iš autoserviso teritorijos automobilis buvo išvežtas autovežiu, todėl ši aplinkybė duoda pakankamą pagrindą manyti, kad automobilis VW Phaeton po 2011 m. vasario 26 d. įvykusio eismo įvykio savarankiškai važiuoti negalėjo, todėl eksperto I. G. kategoriška išvada, kad automobilio VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), radiatorius negalėjo būti apgadintas automobilių „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo metu, kelia pagrįstas abejones, kadangi neveikiant automobilio variklio aušinimo sistemai ir nesant aušinimo skysčio, automobilio eksploatavimas yra negalimas. Kad po automobilio VW Phaeton radiatoriaus sugadinimo variklio aušinimo skystis galėjo ištekėti, teisiamajame posėdyje pripažino ir ekspertas I. G., todėl lieka neaišku, kaip automobilis VW Phaeton, jeigu jo radiatorius jau buvo sugadintas anksčiau, galėjo atvykti iki įvykio vietos ir sukelti eismo įvykį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojų I. P., V. V. ir A. S.-Kvedarienės parodymai pripažintini nepatikimais įrodymais, o specialistų išvados yra prieštaringos, taip pat į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad automobiliai VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ar BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. vasario 26 d. dalyvavo kokiame nors kitame eismo įvykyje arba buvo sugadinti kokiu nors kitu būdu, o 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykiu buvo tik bandoma pateisinti anksčiau automobiliams padarytus sugadinimus, daro išvadą, kad baudžiamoji apgaulė kaltinamojo J. M. veiksmuose neįrodyta.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu (toliau – ir Draudimo įstatymas) ir konkrečiomis draudimo rūšies taisyklėmis yra nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl draudėjui kreipusis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas, įrodęs aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis) turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, taip pat kitais įstatymo numatytais atvejais, todėl netgi tuo atveju, jeigu ne visi automobilio VW Phaeton sugadinimai buvo padaryti 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykio metu, draudikas, šiuo atveju „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas, turi visas galimybes apginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo J. M. dalyvavimą, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, o teismas išnaudojo visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, tačiau šių abejonių pašalinti nepavyko, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis J. M. turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė kaltinamajam J. M. nebuvo paskirta. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, taip pat nėra ir jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad nepaskyrus kardomosios priemonės kaltinamajam J. M., nebus užtikrintas jo dalyvavimas apeliaciniame procese, todėl skirti kaltinamajam J. M. kardomąją priemonę šiuo metu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Kardomosios priemonės J. M. neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Bugelevičius