Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK atstovui Steponui Liaugaudui,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. PK įgaliotas pareigūnas 2013 m. rugsėjo 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. V. už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 17 d. 14.45 val. Mažeikių m. Sedos–Vilties gatvių sankryžoje vairavo automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad vairuodamas transporto priemonę buvo įsitikinęs, kad tokią teisę jis turi, kadangi teismo nutarimą, kuriuo iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis buvo apskundęs aukštesnės instancijos teismui, todėl manė, jog kol nutarimas nėra įsiteisėjęs, teisė vairuoti transporto priemones jam išlieka. Nurodytai aplinkybei pagrįsti R. V. rėmėsi LR ATPK 269 straipsnio 4 dalies bei 302⁷ straipsnio nuostatomis. Be to, R. V. nurodė, kad iš policijos pareigūnų, kurie anot jo, atlieka vykdymo veiksmus, negavo jokio pranešimo apie tai, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir kad vairuotojo pažymėjimą reikia pristatyti policijos pareigūnams. Vairuodamas transporto priemonę nemanė darantis pažeidimą, kadangi vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas ir tai leido jam galvoti, jog jis turi teisę vairuoti automobilį, kol bus išspręsta byla apeliacine tvarka.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK atstovas Steponas Liaugaudas teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje R. V. pripažintas kaltu vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nors privalo tą daryti pagal kelių eismo taisykles ir administracinių teisės pažeidimų kodeksą, todėl jam nebuvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas, kuris būtų galiojęs iki teismo paskirtos datos. Pareigūnas pažymėjo, kad R. V., cituodamas eilę ATPK straipsnių, nepaminėjo esminio – 330 straipsnio, kuriame pažymima, kad asmenys, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės vairuoti nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Paaiškino, kad pranešimas dėl vairuotojo pažymėjimo pateikimo R. V. buvo išsiųstas paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. R. nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu važiavo kartu su R. V., klausė jo, ar jis gali vairuoti automobilį, R. V. jai paaiškino, kad gali vairuoti automobilį, nes vairuotojo pažymėjimas iš jo neatimtas.

Motyvuojamoji dalis

R. V. kaltė padarius šį pažeidimą yra įrodyta: 2013 m. rugsėjo 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-2955110-13, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo; pažyma apie baustumą, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, už kurio padarymą R. V. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ypatingai pavojingas ir šiurkštus. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kai jis neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus nuolatinį augimą.

LR ATPK 330 straipsnis vienareikšmiškai numato, kad transporto priemonių <...> vairuotojai <...> apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (nagrinėjamu atveju nuo 2013-08-27). Teisės vairuoti atėmimo vykdymo tvarka reglamentuota LR ATPK 326 straipsnyje, kur numatyta, kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą.

Išanalizavus administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. parodymus, akivaizdu, kad jis sutapatina dvi visiškai skirtingas sąvokas: teisės vairuoti atėmimą ir šios nuobaudos vykdymo procesą. Minėtų teisės normų analizė leidžia spręsti, jog teisės vairuoti atėmimas siejamas ne su vairuotojo pažymėjimo paėmimo momentu, o su kompetentingos institucijos pareigūno priimto nutarimo diena. Taigi, R. V. išvada, kad jis 2013-08-27 neva turėjo teisę vairuoti transporto priemones, kadangi turėjo vairuotojo pažymėjimą, yra absoliučiai neteisinga. Beje, iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio teisės vairuoti transporto priemones suteikimą, matyti, kad vairuotojo pažymėjimas tėra tik dokumentas, formaliai patvirtinantis asmens teisę vairuoti transporto priemones, bet ne ją suteikiantis.

Teismas sutinka su R. V. teiginiu, kad policijos institucija, gavusi teismo nutarimą, kuriuo buvo atimta teisė pareiškėjui vairuoti transporto priemones, turėjo pareigą aktyviais veiksmais imtis šio nutarimo vykdymo ir paimti iš jo vairuotojo pažymėjimą. Jokios teisės normos neįpareigoja pažeidėjo pačiam imtis iniciatyvos ir pateikti vairuotojo pažymėjimą policijos institucijai. Tačiau, kaip minėta, teisės vairuoti atėmimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas (vairuotojo pažymėjimo nepaėmimas), nesuteikia pažeidėjui pagrindo minėta teise naudotis (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-164-152/2013)

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

R. V. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors pateikdamas paaiškinimą ir nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, tačiau pažeidimų nepripažino ir teiginiai, jog gailisi vertintini tik kaip siekimas švelnesnės nuobaudos. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda – 2012-10-02 pagal ATPK 123 str. 1 d., 2012-12-17 pagal ATPK 124 str. 3 d., 2013-05-13 pagal ATPK 124 str. 3 d., 2013-05-13 pagal ATPK 124 str. 3 d., 2013-08-27 pagal ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, traukiamo administracinėn atsakomybėn R. V. asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus net 25 kartus, daugumoje atvejų baustas už nustatyto greičio viršijimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog R. V. skirtina LR ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis didintinas nuo baudos dydžio sankcijoje vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. pripažinti padarius LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.

Išaiškinti R. V., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per ke-turiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių ins-pekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000,) Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nuta-rimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teis-mui.