Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-02-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Lt (trisdešimties litų baudą).

Be to, S. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Subendrinus nuobaudas S. P., už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus galutinė nuobauda paskirta 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R436925 S. P. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. sausio 9 d., 12.40 val., Naujojoje Akmenėje, Vytauto gatvėje ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Fiat Doblo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Todėl yra buvo nubaustas pagal LR ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį, už Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimą.

Apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismui atmetus jo skundą, policija aktyviais veiksmais privalėjo vykdyti specialiosios teisės atėmimo procedūrą, numatytą LR ATPK XXIX skirsnyje. Tokia policijos pareiga išplaukia ne tik iš teisės normų, reglamentuojančių jos veiklą, bet ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties Nr. N575-3367/2010. Pirmosios instancijos teismas, atleidęs policiją nuo jos pareigos aktyviai veikti pareiškė, kad šios pareigos neatlikimas nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas turėjęs teisę vairuoti. Tai rodo, kad teismas netinkamai įgyvendino savo pareigą vykdyti teisingumą. Pareiškėjas teigia, kad joks teisės aktas jo neįpareigojo būti aktyviam specialiosios teisė atėmimo vykdymo procese. Remiantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str., jis turėjo teisę vairuoti automobilį, kadangi 2013-01-09 jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nes šis iki tol nebuvo iš jo paimtas įstatymo nustatyta tvarka. Minėtas dokumentas jam buvo paliktas naudotis policijos pareigūno sprendimu.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos medžiagą, kadangi nepatikrino įrašų viešajame registre. Jei registre buvo padarytas įrašas apie vairuotojo pažymėjimo paėmimą, tai gali reikšti, kad kažkuris pareigūnas klastojo jo duomenis, kadangi minėtas dokumentas nebuvo paimtas. Apelianto teigimu, jei pažymėjimas yra pas jį - nėra pagrindo laikyti jo neturinčiu teisės vairuoti transporto priemonę. Specialios teisės atėmimo procedūra yra numatyta įstatymo (ATPK 326 str.) bei poįstatyminių teisės aktų ( LR VRM 209-07-29 įsakymas Nr. IV-418). Pastaruoju įsakymu patvirtinto aprašo 3 punktas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas atimamas įstatymo numatytais atvejais atėmus teisę vairuoti, 5 punktas numato atėmimo procedūrą, o 6 punktas - vengimo grąžinti pažymėjimą pasekmes. Apeliantas daro išvadą, kad sisteminiu požiūriu vertinant specialios teisės atėmimo procedūrą, teisė vairuoti prarandama ne tada, kai įsiteisėja teismo nutarimas, tačiau tada, kai jis imamas vykdyti ir vykdymo metu atimamas vairuotojo pažymėjimas. Administracinėje byloje nėra nutarimo, iš kurio būtų matyti, kad jam piktybiškai vengiant perduoti policijos institucijai vairuotojo pažymėjimą, specialiosios teisės atėmimo terminas buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad S. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 1 d. (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti).

LR ATPK 330 str. vienareikšmiškai numato, kad transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (nagrinėjamu atveju nuo 2012-11-05). Teisės vairuoti atėmimo vykdymo tvarka reglamentuota LR ATPK 326 str., kur numatyta, kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas sutapatina dvi visiškai skirtingas sąvokas: teisės vairuoti atėmimą ir šios nuobaudos vykdymo procesą.

Iš minėtų teisės normų matyti, kad teisės vairuoti atėmimas siejamas ne su vairuotojo pažymėjimo paėmimo momentu, o su kompetentingos institucijos pareigūno priimto nutarimo dienos. Taigi, apelianto išvada, kad jis 2013-01-09 neva turėjo teisę vairuoti transporto priemones, kadangi turėjo vairuotojo pažymėjimą yra absoliučiai neteisinga. Beje, iš LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str., reglamentuojančio teisės vairuoti transporto priemones suteikimą, matyti, kad vairuotojo pažymėjimas tėra tik dokumentas, formaliai patvirtinantis asmens teisę vairuoti transporto priemones, bet ne ją suteikiantis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad policijos institucija, gavusi teismo nutarimą, kuriuo buvo atimta teisė pareiškėjui vairuoti transporto priemones, turėjo pareigą aktyviais veiksmais imtis šio nutarimo vykdymo ir paimti iš S. P. vairuotojo pažymėjimą. Jokios teisės normos neįpareigoja pažeidėjo pačiam imtis iniciatyvos ir pateikti vairuotojo pažymėjimą policijos institucijai. Tačiau, kaip minėta, teisės vairuoti atėmimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas (vairuotojo pažymėjimo nepaėmimas), nesuteikia pažeidėjui pagrindo minėta teise naudotis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. P. apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3367/2010, kuria jis grindžia savo argumentus, sprendžia visai kitus klausimus, nei yra keliami šioje byloje, o teisinė situacija, susiklosčiusi minėtoje byloje pagal savo objektyvias aplinkybes nėra analogiška ar panaši į aplinkybes nagrinėjamu atveju. Todėl remtis šia nutartimi grindžiant savo išvadas pareiškėjas neturi pagrindo.

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Taigi, iš minėtos normos seka išvada, kad vien nutarime nurodyto termino, kuriam teisė buvo atimta, pasibaigimas, nėra pakankama sąlyga atimtai teisei grąžinti.

Pagal LR susisiekimo ministro 2009-06-23 įsakymu Nr. 3-287 patvirtino Motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, papildomo mokymo laikinąjį tvarkos aprašo 4 p., šis aprašas taikomas vairuotojams, kurie privalo baigti papildomus mokymus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. Vairuotojui, kuriam teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama baigus mokymus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nubaustasis S. P. papildomą vairuotojų mokymą baigė 2013-01-12 (17 b. l.), todėl pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam galėjo būti grąžinta ne anksčiau, kaip 2013-01-12. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. P. 2013-01-09 vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti yra teisinga ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nubaustojo argumentą dėl neva nepilnai ištirtos bylos medžiagos, nes jo teigimu nebuvo ištirta aplinkybė dėl viešąjame registre esančio įrašo apie jo vairuotojo pažymėjimo paėmimą. Kaip minėta, vairuotojo pažymėjimo paėmimo ar nepaėmimo faktas niekaip neįtakoja pažeidėjo teisės vairuoti transporto priemones turėjimo, todėl detaliai tirti įrašo apie šio pažymėjimo paėmimą viešąjame registre netikslinga.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013-02-11 nutarimą, išsamiai ištyrė visas aplinkybes ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-02-11 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.