Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1089-163/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
2A-1089-163/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15809-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
SB „Tauras“
Atsakovas
O. B.

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1089-163/2014

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-15809-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.3.6; 99.3; 99.9; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės SB „Tauras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SB „Tauras“ ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė SB „Tauras“ ieškiniu prašė iš atsakovės O. B. priteisti 13 304 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Tauras“. Atsakovė, būdama sodininkų bendrijos „Tauras“ narė, privalėjo sumokėti bendrijai 13 000 Lt už vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų įrengimo tinklus, tačiau su bendrija neatsiskaitė, taip pat nurodė, jog atsakovė yra skolinga ieškovei ir 304 Lt bendrijos nario ir kitų tikslinių įmokų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutartimi atsisakyta priimti atsakovės 2012-04-11 patikslintą priešieškinį, o atsakovės 2011-12-23 priešieškinis (priimtas 2012-01-02) paliktas nenagrinėtu. 2014-03-25 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė teismui 2014-03-24 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog atsakovė ieškovei sumokėjo prašomą priteisti 13 304 Lt skolą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-08 sprendimu civilinės bylos Nr. 2-473-769/2014 dalį dėl 13 304 Lt skolos priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei SB „Tauras“ iš atsakovės O. B. 200 Lt palūkanų ir 80 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybei iš atsakovės O. B. 426,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ieškovės reikalavimą dėl 13 304 Lt skolos priteisimo patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, išnykus faktiniam reikalavimo pagrindui, teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl 13 304 Lt skolos priteisimo. Teismas nustatė, kad civilinė byla buvo iškelta 2011-12-07, tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės nevyko, – jis šalių prašymu buvo atidedamas, stabdomas, nes buvo laukiama galutinio sprendimo kitoje byloje, turėjusio lemiamos įtakos šios bylos baigčiai. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-279/2013 buvo priimtas tik 2014-02-17. Atsakovė ieškovės reikalavimą dėl 13 304 Lt skolos įvykdė 2014-03-24. Teismas atsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo 2012-04-20 iki 2013-03-22 bei nuo 2013-08-06 iki 2014-02-18 bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamų civilinių bylų, taip pat, kad pradėjus šią bylą nagrinėti tuo pačiu metu kitoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės reikalaujamo mokėti mokesčio pagrįstumo, kaip į aplinkybes, turėjusias įtakos atsakovės veiksmams šioje byloje. Kadangi atsakovė ieškovės reikalavimą nedelsdama įvykdė po kasacinio skundo išnagrinėjimo, teismas darė išvadą, jog prašomos priteisti daugiau kaip 1 500 Lt procesinės palūkanos yra nepagrįstos, todėl jas sumažino ir priteisė 200 Lt palūkanų, kaip minimalių nuostolių atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, kad atnaujinus bylą skola iš karto buvo sumokėta, todėl dėl jos priteisimo ginčas nebuvo nagrinėjamas, įvertinęs tai, kad byla nebuvo sudėtinga bei įvertinęs kitus kriterijus, nustatytus 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), teismas vertino, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato padėjėjo valandą teisme – 80 Lt. Teismas netenkino prašymo priteisti 1 600 Lt patirtų išlaidų, sumokėtų UAB „Consultum Bonum“, kadangi vertino, jog išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų (CPK 88 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė SB „Tauras“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – reikalavimus dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, teismo nurodytos aplinkybės apie tai, kad laikotarpiu nuo 2012-04-20 iki 2013-03-22 bei nuo 2013-08-06 iki 2014-02-18 bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamų civilinių bylų nėra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. CK 6.37 str. 2 d. nustatytas laikotarpis, už kurį skaičiuotinos procesinės palūkanos, ir jokios išimtys dėl palūkanų skaičiavimo sustabdymo įstatymu nenumatytos. Priešingu atveju būtų paneigiama pati procesinių palūkanų paskirtis. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė 1 600 Lt patirtų išlaidų, sumokėtų UAB „Consultum Bonum“, taip pat netinkamai apskaičiavo advokato padėjėjo atstovavimo valandos įkainį, neįvertino, kad advokato padėjėjas turi pasiruošti teisminiam nagrinėjimui. Ieškovės patirto bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, dėl to ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 1 840 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nors byla iškelta dar 2011-12-07, tačiau faktiškai jai nevykstant, t. y. ieškovei ieškinį pareiškus, esant kitiems ginčams dėl to paties reikalavimo teisėtumo, atsakovė neturėtų nepagrįstai nukentėti, o ieškovė, per anksti kreipusis į teismą, atsakovės sąskaita neturėtų nepagrįstai praturtėti. SB „Tauras“ nepatyrė jokių nuostolių, nes iš surinktų lėšų yra visiškai atsiskaičiusi su rangovu už lauko inžinerinius tinklus, o likusių inžinerinių tinklų darbai nebevykdomi. Šioje byloje faktiškai ginčas nevyko, atstovavimo teismo posėdžiuose faktiškai nebuvo. Nurodo, kad ieškinys yra tipinis bei pritaria teismo argumentams dėl UAB „Consultum Bonum“ išlaidų neatlygintinumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškiniu ieškovė SB „Tauras“ reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės O. B. 13 304 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad atsakovė 13 304 Lt skolą ieškovei sumokėjo 2014-03-24, t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinio reikalavimai dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Nors apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – reikalavimus dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, tačiau skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimu taip pat nutraukta civilinės bylos dalis dėl 13 304 Lt skolos priteisimo ir matyti, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta – apeliaciniame skunde nepateikta motyvų, kodėl minėta sprendimo dalis neteisėta ir/ar nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų; apeliacinės instancijos teismas dispozityviose bylose, nebent to reikalautų viešasis interesas, neturi teisės išeiti iš skundo ribų (CPK 320 str.).

Pirmosios instancijos vertino, kad ieškovės prašomos priteisti procesinės palūkanos sudarytų daugiau nei 1 500 Lt ir yra nepagrįstos, todėl šias palūkanas sumažino iki konkrečios sumos – 200 Lt. CK 6.37 str. 2 d. reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši įstatymo nuostata nustato vadinamąsias procesines palūkanas ir pareiga mokėti tokias palūkanas atsiranda iš įstatymo, tačiau procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 str. nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Atmestinas atsakovės argumentas, kad šios palūkanos ieškovei nepriteistinos, kadangi SB „Tauras“ nepatyrė jokių nuostolių. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus ir dėl to privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai laikytina minimalias kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu pareiškė prašymą skaičiuoti ir priteisti įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Šis ieškovės reikalavimas atitinka CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatas. Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. nuostatomis. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme, kuris nustatomas CPK nustatyta tvarka, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. y. visiško atsiskaitymo su ieškovu). Procesinių palūkanų skaičiavimas skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, taip skatinant operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymas nenumato, kad sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą, stabdomas procesinių palūkanų skaičiavimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkino bylos nagrinėjimo metu – atsakovė ieškovei 2014-03-24 sumokėjo prašomą priteisti 13 304 Lt skolą. Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 str. 3 d. nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl didesnių nei nustatyta įstatymo palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Pagrindo mažinti įstatymo nustatytą procesinių palūkanų dydį įstatymas nenumato. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į procesinių palūkanų paskirtį, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų procesinių palūkanų dydį. Esant tokioms aplinkybėms ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 13 304 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-12-07, iki visiško atsiskaitymo su ieškove – kadangi atsakovė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos įvykdė 2014-03-24, procesinės palūkanos priteistinos iki nurodytos dienos ir sudaro 1 527,23 Lt ((13 304 Lt x 5 proc.)/365 d. x 838 d.).

Apeliaciniame skunde keliamas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo UAB „Consultum Bonum“ 600 Lt už ieškinio parengimą bei 1 000 Lt už atsiliepimą į atsakovės priešieškinį (t. 1, b. l. 34–35, 67–68). Taip pat ieškovė sumokėjo 240 Lt už advokato padėjėjo teisines paslaugas (t. 2, b. l. 136–137). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, detalizuoja CPK 88 straipsnis. Minėtame straipsnyje pateiktas nebaigtinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, – prie šių išlaidų priskiriamos konkrečiai nurodytos išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tačiau taip pat prie jų gali būti priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą subjektinę teisę, turi būti visiškai arba iš dalies padengtos. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 str. 1 d. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, gali pripažinti ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardintos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 str. 1 d. 9 p. nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo atsisakė atsakovei šį ieškovės reikalavimą patenkinus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinus priežastis, dėl kurių ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, matyti, kad šiuo atveju ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovės elgesys – atsakovė patenkino ieškovės byloje keltą materialinį reikalavimą dėl skolos sumokėjimo tik ieškovei pareiškus ieškinį. Nors atsakovė nurodo, kad šioje byloje procesas nevyko dėl nagrinėjamos kitos bylos, tačiau tai nepaneigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškinio parengimu susijusias išlaidas patyrė dėl to, kad buvo priversta savo interesus ginti teisme. Išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą taip pat pripažintinos būtinomis, kadangi 2012-01-04 pranešimu ieškovė buvo informuota apie pareigą pateikti atsiliepimą į atsakovės pareikštą priešieškinį. Ieškovės patirtos išlaidos procesinių dokumentų parengimui pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Prašomų priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžiai kelis kartus mažesni už Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose patvirtintus maksimalius dydžius už tokias teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios išlaidos buvo būtinos, racionalios ir pagrįstos, nėra neprotingai didelės, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai atsisakyta jas priteisti (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 94 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 5 punktą bei 8.18 punkte numatytą koeficientą, už vieną advokato padėjėjo atstovavimo valandą apskaičiuojamas užmokesčio dydis yra 120 Lt. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad advokato padėjėjas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurie iš viso truko 50 minučių. Tačiau paslaugų aprašyme, pateiktame 2014-03-21 sąskaitoje už teisinę pagalbą nurodyta, kad 2 val. teisinių paslaugų, už kurias sumokėjo ieškovė – 240 Lt, sudaro ne tik advokato padėjėjo dalyvavimas teismo posėdyje, bet ir pasirengimas bylos nagrinėjimui (t. 2, b. l. 136). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.). Ieškovės prašoma priteisti patirtų išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas suma yra realiai patirta, pagrįsta ir nelaikytina per didele, todėl priteistina (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai sumažino ieškovės prašomas priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama tik dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo, nėra pagrindo panaikinti visą skundžiama nutartį, dėl to skundžiama nutartis keistina, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistinų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantės reikalavimai iš esmės patenkinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos turėtos dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 92 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 500 Lt išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovei SB „Tauras“ iš atsakovės O. B. priteistą palūkanų sumą iki 1 527,23 Lt.

Padidinti ieškovei SB „Tauras“ iš atsakovės O. B. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 840 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei SB „Tauras“ iš atsakovės O. B. 92 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėErinija Kazlauskienė