Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. B. atstovo advokato J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nutarties netenkinti prašymo atnaujinti praleistą terminą ir priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1302-127/2014 pagal ieškovės P. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Šiuo sprendimu teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė santuoką, įregistruotą 1987-08-27 Vilniaus miesto CMS tarp J. B. ir P. B., pripažino kaltu dėl santuokos iširimo J. B., išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškovė P. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1302-127/2014 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Prašė atnaujinti praleistą terminą, kuris yra nustatytas CPK 277 str. 2 d., taip pat pateikė 2014 m. balandžio 7 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. (4.22.) (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 1 247 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti bei priimti papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendžia, jis turi galimybę dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva šį klausimą išspręsti priimdamas byloje papildomą sprendimą. Tačiau ši dalyvaujančių byloje asmenų ir teismo teisė yra ribojama įstatymo nustatytu terminu, pagal kurį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima tik per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių šį terminą praleido (CPK 78 str.). Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, ir į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2014-02-25, o prašymas atnaujinti terminą ir priimti papildomą sprendimą teisme gautas 2014-04-10 (2 t., 59 b.l.). Taigi, prašymui dėl klausimo dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti paskutinė diena buvo 2014-03-14, tačiau minėtas prašymas pateiktas tik 2014-04-10, t.y. terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikimo yra praleistas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas terminas yra praleistas. Apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys nenurodytos ir todėl teismas neturi teisinio pagrindo svarstyti, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios. Kaip nustatyta byloje, pirmosios instancijos teismo 2014-02-18 posėdyje dalyvavo ieškovė P. B. ir jos atstovas advokatas J. L. (2 t., 24 b.l.). Minėto teismo posėdžio metu nutarta teismo sprendimą paskelbti 2014-02-25 14 val. Taigi, konstatuotina, jog ieškovei ir jos atstovui buvo žinoma apie pirmosios instancijos priimtą sprendimą. Be to, byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui 2014-03-12 (dar nepasibaigus terminui kelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo) ieškovė P. B. pateikė prašymą išduoti leidimą gauti garso įrašų kopijas nagrinėjamoje byloje (2 t., 33 b.l.), o atskirajame skunde ieškovės atstovas nurodė, jog Tarnybai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo pabaigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovas, manydamas, kad yra pagrindas papildomo sprendimo priėmimui, turėjo objektyvią galimybę pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą, nes apie priimtą pirmosios instancijos teismo 2014-02-25 sprendimą sužinojo laiku, t.y. ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas dalyvavo 2014-02-18 teismo posėdyje, kurio metu teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, ir kuris pasibaigė 2014-02-25, kai teismas, priėmęs sprendimą, grįžo į teismo posėdžio salę ir paskelbė sprendimą, kaip tai numato CPK 257-258 str. Pažymėtina, jog ieškovė P. B., atstovaujama nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kvalifikuoto teisininko - advokato J. L. ir, turėdama galiojantį Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (1 t., 17-19, 1 t., 56-61), per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą nesikreipė į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės atstovas dėl užtrukusio išlaidų paskaičiavimo būtų teikęs teismui prašymą pratęsti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo. Tokiu būdu laikytina, jog ieškovė nesiekė jos turimomis procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, todėl dėl kilusių procesinių pasekmių rizika tenka pačiai ieškovei. Pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti terminą (2 t., 59 b.l.) ieškovės atstovas nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių. Kadangi termino praleidimo priežastys nėra nurodytos, todėl teismui nėra galimybės įvertinti ar jos yra svarbios. O kaip minėta šioje nutartyje, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių šį terminą praleido (CPK 78 str.).

Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str.). Kaip jau buvo minėta, teismas nustatė, kad ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko - advokato J. L.. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei buvo galiojantis, o atskirajame skunde apeliantės atstovas taip pat nenurodo priežasčių, kurias būtų galima laikyti svarbiomis. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas iš turimos bylos medžiagos nenustatė, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.