Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1A-451-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01309-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 1.2.14.10.; 1.2.14.3.1.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2012 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 7 MGL dydžio (910 Lt) bauda.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime būtas laikas nuo 2011-10-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendžiu priteista iš A. J. UAB „Alksnynės vairavimo mokykla“ 980 Lt, J. S. – 500 Lt, I. B. – 600 Lt, UAB „Livita“ – 200 Lt, A. N. – 183,34 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus – sulaužytą UAB „Livita“ priklausantį reklaminį stendą ir UAB „Alksnynės vairavimo mokykla“ sudaužytas reklaminio stendo dalis, saugomas Klaipėdos m. 2-ojo PK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti. Diską su fotonuotraukomis, voką Nr. 1 su rankos pėdsakais, voką Nr. 2 su daktiloskopinėmis plokštelėmis, kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia sugadino svetimą turtą bei pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2011-08-01, apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia nuo UAB „Livita“ pastato, esančio Taikos pr. 86, Klaipėdos m., sienos nuplėšė reklaminį stendą ir tokiu būdu jį sulaužęs padarė UAB „Livita“ 200 Lt materialinę žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, anksčiau nuplėštu reklaminiu stendu tyčia išdaužė I. B. priklausančio automobilio „Opel Tigra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie Taikos pr. 84 pastato, Klaipėdos m., priekinį stiklą, tuo padarydamas I. B. 600 Lt materialinę žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, anksčiau nuplėštu reklaminiu stendu tyčia išdaužė J. S. priklausančio automobilio „Subaru Legacy“, stovėjusio prie Taikos pr.84 pastato, Klaipėdos m., priekinį stiklą, tuo padarydamas J. S. 500 Lt materialinę žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, anksčiau nuplėštu reklaminiu stendu tyčia išdaužė UAB „Alksnynės vairavimo mokykla“ reklaminį stendą, kuris buvo virš Alksnynės g. 4A–1 buto balkono, Klaipėdos m., tuo padarydamas UAB „Alksnynės vairavimo mokykla“ 980 Lt materialinę žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia mesdamas akmenį, sudaužė tyrimo metu nenustatytą kiekį Klaipėdos lopšelio-darželio „Alksniukas“, esančio Alksnynės g. 23, Klaipėdos m., teritorijoje buvusių naudotų langų stiklus, neturinčius materialinės vertės. Tokiu būdu A. J., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia sugadino svetimo turto už 2 280 Lt.

Be to, A. J. 2011-10-06, apie 21.00 val., prie „Eglės“ turgavietės, esančios Taikos pr. 80, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė A. N.. Vienam iš nenustatytų asmenų smogus A. N. į veidą, A. J. su kitu nenustatytu asmeniu priėjo iš nugaros ir parvertė A. N. ant žemės bei spyrė jam ne mažiau kaip 10 kartų į galvą ir ne mažiau kai 2 kartus į kairę ranką, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. A. J. toliau kartu su vienu iš nenustatytų asmenų spardant A. N., trečias nenustatytas asmuo pagriebė A. N. nuo peties 45 litų vertės rankinę, kurioje buvo 50 litų vertės telefono kroviklis, 11 litų vertės telefono ausinės, 15 litų vertės piniginė, kurioje buvo 34 centai, A. N. asmens tapatybės kortelė, Klaipėdos turizmo mokyklos moksleivio pažymėjimas, bankų „Swedbank“ ir „Snoras“ mokėjimo kortelės, 3 vnt. elektroninės bankininkystės kortelių su bankų „Swedbank“, „Snoras“ ir SEB kodais, 8 litų vertės elektroninis važiavimo bilietas, parduotuvės „Rimi“, baro „Katpėdėlė“, „Čili picos“ nuolaidų kortelės, 55 litų vertės raktas nuo buto durų. Po to A. J., paėmęs A. N. už kaklo, prispaudė jį prie žemės ir pasakė jam, kad papjaus, o tuo metu vienas iš nenustatytų asmenų iš A. N. kelnių kišenės pagrobė 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Xperia“ su jame buvusia 6 litų vertės „Labas“ kortele. Taigi A. J. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė A. N. priklausančio turto už 490,34 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismui pareiga skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Bausmės dydis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę A. J. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, ne kartą baustas administracine tvarka. Tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Apelianto A. J. apeliaciniame skunde minimą aplinkybę, jog jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu įvertinęs, kad A. J. nusikalto, būdamas neblaivus, apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nedraudžia lankytis viešose vietose asmeniui, esant vidutinio girtumo laipsnio, tačiau pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde neneigia, jog nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei nurodė, kad būdamas neblaivus jis nesuprasdavo, ką daro, todėl akivaizdu, kad A. J. dėl savo būsenos (girtumo) veikos padarymo metu nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų, o jo padaryta veika pagal savo pobūdį buvo susijusi su tokia būsena. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad A. J. girtumas nusikaltimų padarymų metu neabejotinai turėjo įtakos jo nuskalstamam elgesiui, todėl teismas pagrįstai apsvaigimo nuo alkoholio faktą pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kita vertus, pats apeliantas šios aplinkybės neginčija, o jo skundo argumentas, kad padarė išvadas ir žada ateityje nebevartoti alkoholio, vertintinas kritiškai, kaip siekis švelnesnės bausmės paskyrimo, nes iš bylos duomenų matyti, kad A. J. daug kartų baustas administracine tvarka už girtavimą viešose vietose, tai rodo, kad jis išvadų nedaro. Šiuo atveju teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes tinkamai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, turėjusios įtakos, jo teigimu, nusikaltimo padarymui, yra deklaratyvūs teiginiai, kurie taip pat vertintini kaip pastarojo gynybos pozicija, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis, būdamas jauno amžiaus, nusikalto nebe pirmą kartą, be to, anksčiau daug kartų buvo baustas administracine tvarka, iš jų – daugiausia už girtavimą viešosiose vietose bei už nedidelius chuliganizmus. Šie duomenys nulemia nuteistojo asmenybės pavojingumą, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei rodo, kad nuteistasis A. J. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visa tai pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad tik A. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas. A. J. parinkęs tinkamą bausmės rūšį, teismas, nustatydamas jos dydį, taip pat nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų, paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 284 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Artimos pritaikytų BK normų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams bausmės buvo paskirtos atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.).

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jam skyrė bausmes, artimas BK 284 straipsnio 1 dalies, BK 187 straipsnio 1 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui, o ne minimumui, be pagrindo nesivadovavo BK 61 straipsnio nuostatomis. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje, kurią apeliantas prašo taikyti švelninant jam paskirtos bausmės dydį, nurodyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išsiaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taigi sprendžiant klausimą dėl BK 62 straipsnio 4 dalies taikymo neturi būti nustatytų kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu apylinkės teismas nustatė A. J. ne tik jo atsakomybę lengvinančią, bet ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatos jam negali būti taikomos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, net ir nustatęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei įvertinęs A. J. asmenybę, kad jis anksčiau teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, apeliantui už kiekvieną iš nusikaltimų paskyrė bausmes, mažesnes nei pritaikytų BK normų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, ir BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. J. už nesunkius ir apysunkį nusikaltimus artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu. Todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais laikyti atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis nėra pagrindo. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendžiu, kuris, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrintas su 2011-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą – prie griežčiausios skundžiamu 2012-02-27 nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį – 8 mėnesius – 2011-11-29 nuosprendžiu jam paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir nustatė galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir 7 MGL (910 Lt) dydžio baudą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam A. J. paskirtą subendrintą bausmę.

Nors nuteistasis tvirtina, kad anksčiau išėjęs į laisvę, žada baigti mokslus, be to, turėtų galimybę kuo greičiau atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, tačiau, kolegijos nuomone, ir šie nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentai yra aiškiai deklaratyvūs, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau niekur nedirbo, ankstesniu teismo sprendimu paskirtos baudos nesumokėjo, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino, nors ir mokėsi, tačiau, kaip minėta, būdamas jauno amžiaus, nusikalto nebe pirmą kartą, nemaža kartų buvo baustas administracine tvarka. Tokie duomenys rodo, kad A. J. išvadų nedaro, nenori gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Kita vertus, nuteistojo prievolė atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skirdamas bausmę A. J. teismas įstatymų reikalavimų nepažeidė. Kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai. Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei A. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, tinkamai parinko bausmę nuteistajam. Reali laisvės atėmimo bausmė A. J. buvo paskirta todėl, kad jis anksčiau buvo teistas ir švelnesnių bausmių paskyrimas jam jokio pozityvaus poveikio nepadarė, t. y. bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Artimos BK 284 straipsnio 1 dalies, BK 187 straipsnio 1 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytiems vidurkiams bausmės buvo paskirtos atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.). A. J. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis, taip pat nuteistojo asmenybė akivaizdžiai neduoda pagrindo švelninti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.