- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e1-3398-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26532-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- D. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą be užstato A. P. 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. Kaltinamasis D. P. 2023 m. liepos 17 d. apie 06.52 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu, 2023 m. liepos 17 d. 06.59 val. nustatytas 1.80 promilių neblaivumas, o 2023 m. liepos 17 d. 07.19 val. nustatytas 1.84 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiuose įtariamojo D. P. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. P. parodė, kad visiškai prisipažįsta kaltu. Pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės yra visiškai teisingos ir neturi ką daugiau pakomentuoti. Visiškai prisipažįsta, kad vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį. Automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Neturi kuom pateisinti savo elgesio. Narkologo ar psichiatro kabinetuose nesilanko. Daugiau neturi ką papildyti. (b.b.l. 50).
3. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
3.1. Liudytojo D. S. parodymais apie tai, kad dirba Kauno AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu. 2023 m. liepos 17 d. dirbant radio ryšio šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniu automobiliu „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini) kartu su kolegomis G.Š. ir M.J. vykdant policinę priemonę apie 6.56 val. (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „VW Transporter“ v/n (duomenys neskelbtini). Tikrinant vairuotoją alkotesteriu „Drager 5000“ iškvėptame ore buvo alkoholio dalelių, nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojas buvo susijaudinęs, nustatyta, kad tai D. P., kuris teigė, kad alkoholį vartojo prieš 12 valandų. Naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“ pirmu tikrinimu 6.59 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas, pakartotinu tikrinimu 7.19 val. nustatytas 1,84 promilių girtumas.( b.l 32).
3.2. Liudytojo M. J. parodymais apie tai, kad dirbant Kauno AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu, 2023 m. liepos 17 d. dirbo radijo ryšio šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniu automobiliu „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini) kartu su kolegomis G.Š. ir D.S.. Vykdant policinę priemonę apie 6.56 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „VW Transporter“ v/n (duomenys neskelbtini). Tikrinant vairuotoją alkotesteriu „Drager 5000“ iškvėptame ore buvo alkoholio dalelių, nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojas akivaizdžiai jaudinosi ir buvo neblaivus, nustatyta, kad tai D. P.. Paklaustas ar vartojo alkoholio, atsakė, kad alkoholį vairavo prieš 12 valandų. Naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“, pirmu tikrinimu 6,59 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas, pakartotinu tikrinimu 7,19 val. nustatytas 1,84 promilių girtumas. Vairuotojas perduotas Reagavimo valdybos tyrėjams.(b.b.l. 37)
3.3. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (duomenys neskelbtini) apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros protokolu rasta ir paimta : Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); Automobilio Registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Transporter“; Valst. nr. (duomenys neskelbtini); automobilio VW užvedimo rakteliai; juodos spalvos su VW ženklu (b.b.l. 8-10).
3.4. Kauno Apskrities VPK KPS Neblaivumo nustatymo aktu, kuriuo D. P. gim. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 17 d. 06:59 val. nustatytas 1.80 promilių neblaivumas, o 2023 m. liepos 17 d. 07:19 val. nustatytas 1.84 promilių neblaivumas (b.l. 11).
3.5. Duomenimis apie automobilį „VW Transporter“ Valst. nr. (duomenys neskelbtini) iš „Regitra“ duomenų bazės, Lietuvos Respublikoje registruotas R. D. gim. (duomenys neskelbtini), vardu.
3.6. VŠĮ „Emprekis“ pažyma dėl autotransporto kainos Lietuvoje, kuria nustatyta, kad automobilio „VW Transporter“ gamybos periodas 2003-2007 m., pasirinkti 2005 m., kaina Lietuvoje 2701.80 eur., be PVM, 3420,00 eur su PVM.
4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis D. P. 2023 m. liepos 17 d. apie 06.52 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu, 2023 m. liepos 17 d. 06.59 val. nustatytas 1.80 promilių neblaivumas, o 2023 m. liepos 17 d. 07.19 val. nustatytas 1.84 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. D. P. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
III. Bausmės skyrimo motyvai
6. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
7. Kaltinamojo padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnis).
8. Vertinant kaltinamojo D. P. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis neteistas, tačiau anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tapačios veikos padarymą, nebaustas administracine tvarka (b.l. 63). Psichiatrinis gydymas, įskaita - nesigydė (b.l. 69), taip pat Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (b.l. 70). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, su kuria kaltinamasis sutiko. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai
11. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę
12. D. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,80 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per teismo baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
13. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti D. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų D. P. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, jokie asmenys sužaloti nebuvo, civilinių ieškinių nėra pareikšta. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. P. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jis neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs tapačią veiką. Įvertinus minėtas aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam nustatytinas artimas vidutiniam terminui. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos – nuo 2023 m. liepos 19 d.
14. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
15. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo R. D. priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3420,00 Eur.
V. Kiti teismo baudžiamuoju įsakymu spręstini klausimai.
15. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.
16. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. P. vairuotojo pažymėjimas, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, išsiųstinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendė:
D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. sumažintą bausmę – 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemones:
– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trims metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 19 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.
– konfiskuoti automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3420,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties) eurus.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: D. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, siųsti VĮ „Regitra“.
D. P. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti - panaikinti.
Išaiškinti D. P., kad 1700,00 Eur bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 3420 eurų teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
D. P. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.