Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos O. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria O. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinė muitinė 2016 m. rugsėjo 19 d. O. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 209² straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, būdama įgaliota ir atsakinga už A. K. gabenamų prekių muitinį įforminimą ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste 2016 m. balandžio 19 d. pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo (duomenys neskelbtini) m. pagamintą motorlaivį „(duomenys neskelbtini)“ su stacionariu varikliu, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1054,15 Eur prekės muitine verte. Muitinio tikrinimo metu įteiktas informacinis pranešimas dėl prekių muitinės vertės tikrinimo, importuotojas sumokėjo 749 Eur piniginį užstatą. 2016 m. birželio 1 d. Klaipėdos teritorinė muitinė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė nurodymą tikrinamam asmeniui A. K. ir muitinės tarpininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti paaiškinimą, kas atliko laivo transportavimą iki Klaipėdos, kokiu dokumentu remiantis buvo deklaruotos CIF Klaipėda pristatymo sąlygos, kodėl nedeklaruotos išlaidos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo nepateikė. Iš A. K. 2016 m. birželio 10 d. gautas atsakymas, kad laivą iš Norvegijos į Lietuvą transportavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, už paslaugą išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 1000 Eur, tačiau ši suma nebuvo įtraukta į deklaraciją, be to, deklaruotos CIF (specialios tarptautinės prekių pristatymo sąlygos, taikomos tik vandens transportui) Klaipėda pristatymo sąlygos. 2016 m. birželio 30 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta tikslinti prekės muitinę vertę iš 1054,15 Eur į 2054,15 Eur (pridėta 1000 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už transportavimo išlaidas) ir papildomai apskaičiuota 231 Eur importo mokesčių. Nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė O. A., neturėdama pagrindžiančių dokumentų, deklaravo CIF Klaipėda pristatymo sąlygas, nedeklaravo prekės transportavimo išlaidų. O. A., pateikdama neteisingus duomenis apie 2016 m. balandžio 19 d. importo deklaracijoje deklaruojamos prekės muitinę vertę, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio reikalavimus (nuo 2016 m. gegužės 1 d. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus).

Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. A. pagal ATPK 209² straipsnio 2 dalį paskirta 289 Eur bauda.

Paties deklaranto paaiškinimas muitinei pateiktas tik 2016 m. spalio 4 d., t. y. likus vienai dienai iki skundžiamo nutarimo surašymo. Ši aplinkybė įrodo, kad institucija O. A. administracinę nuobaudą paskyrė skubotai, kadangi nedaug buvo likę laiko iki administracinės nuobaudos paskyrimo termino pabaigos (ATPK 35 straipsnis). Dėl muitinės pareigūnų skubėjimo buvo pažeistos patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, t. y. teisė susipažinti su bylos medžiaga ir teisė naudotis advokato pagalba. Be to, analizuojant minėtą deklaranto paaiškinimą, matyti, kad 2016 m. balandžio 12 d. transportavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. balandžio 29 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkui nebuvo pateiktos dėl A. K. kaltės.

Apeliaciniame skunde, pasisakant dėl muitinės tarpininko sąvokos, nurodoma, jog muitinės tarpininko atstovas yra asmuo, dirbantis muitinės tarpininko įmonėje, kurio kvalifikacija yra patvirtinta Taisyklių nustatyta tvarka, ir turintis teisę muitinės tarpininko vardu teikti muitinės tarpininko paslaugas. Pastarasis pagal rašytinį dokumentą, patvirtinantį, kad muitinės tarpininkui suteikta teisė atstovauti kitam asmeniui, atlieka muitinės formalumus, veikiant atstovaujamojo vardu, atstovaujamojo sąskaita ir dėl jo interesų teikiamos paslaugos. Taigi O. A. nėra tas subjektas, kuriam privalu atsakyti administracine tvarka, nes ji veikia atstovaujamojo, kuris muitinei privalo pateikti visus teisingus duomenis importo procedūros įforminimui, interesais. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 30 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atstovauti kitiems asmenims muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija, veikdami atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei jo interesais, turi teisę tik muitinės tarpininkai, Vyriausybės ir įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgiję teisę atstovauti kitiems asmenims, Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekantiems muitinės formalumus. Taigi, anot apelianto, deklarantas yra tik muitinės formalumus atliekantis asmuo, o ne muitinės tarpininkas.

Per atstovą sudaryto veiksmo teisinės pasekmės yra aiškiai apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 2 dalyje. Atstovo (šioje situacijoje – muitinės tarpininko) teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai (aptariamu atveju 2016 m. balandžio 19 d. sutartis dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra privalomi atstovaujamajam (būtent deklarantui A. K.). Taigi pagal galbūt padaryto pažeidimo esmę O. A. nuo administracinės atsakomybės turėjo būti atleista, t. y. teisena jai nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), nesant pažeidimo sudėties. A. K., įrodžius jo kaltę, turėjo būti pritaikyta ATPK 209² straipsnio 5 dalis, numatanti atsakomybę už prekių (daiktų) deklaravimo pažeidimą (netinkamą deklaravimą), t. y. už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje ar kitokį muitinės tarpininko suklaidinimą, neturėjusį ir negalėjusį turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui. Tiriamu atveju žalos valstybei nepadaryta, nes importo mokesčiai perskaičiuoti.

Galiausiai apeliaciniame skunde pažymima, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-990/2006).

O. A., būdama muitinės tarpininko atstove ir žinodama savo pareigas, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl, užpildžiusi minimą deklaraciją, tapo atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Teismų praktikoje dėl deklarantų veiksmų yra konstatuota, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio nuostatas, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-269/2009). Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartimi netenkintas O. A. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo O. A. nubausta už ATPK 209² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad O. A. ginčija savo kaltę, tvirtindama, jog ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už minėto pažeidimo padarymą, kadangi nelaikytina tinkamu subjektu pagal ATPK 209² straipsnio 2 dalį. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Apeliantė skunde nurodo, kad ji nėra tas subjektas, kuris privalo atsakyti administracine tvarka, nes veikė atstovaujamojo interesais, kuris ir privalėjo muitinei pateikti visus teisingus duomenis importo procedūros įforminimui. Tuo tarpu A. A. yra tik importuotojo, kuris procedūros patikrinimui muitinei pateikė reikalingus duomenis, atstovė. Apeliantė pažymi, kad deklarantas yra tik muitinės formalumus atliekantis asmuo, o ne muitinės tarpininkas, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą prašoma nutraukti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apeliantės skundo argumentus ir nesutinka su apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad O. A. nepadarė ATPK 209² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

ATPK 209² straipsnio 2 dalis numato, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Pažymėtina, jog ši teisės akto norma yra blanketinė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog O. A. savo veiksmais pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio reikalavimus, nuo 2016 m. gegužės 1 d. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taigi siekiant išsiaiškinti, ar O. A. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, būtina panagrinėti minėtų Europos Sąjungos teisės aktų aktualių nagrinėjamam atvejui normų turinį ir jų taikymo ribas.

1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnis numato, jog, nepažeidžiant baudžiamojo pobūdžio nuostatų taikymo, pateikus muitinės įstaigai deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Panašios nuostatos yra įtvirtintos ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi pagal šias Europos Sąjungos teisės aktų normas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 2 dalyje, subjektas yra deklarantas, pasirašęs ir pateikęs deklaraciją muitinei. Tikslus deklaranto sąvokos apibrėžimas yra pateikiamas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 4 straipsnio 18 punkte – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu muitinės deklaracija pateikiama. Analogiškas sąvokos paaiškinimas pateikiamas ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 15 punkte, nurodant, jog deklarantas yra asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas.

Pažymėtina, jog bylos medžiagoje yra Sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11, 27), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K., kurioje muitinės tarpininku nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama muitinės tarpininko atstovės O. A. Ši sutartis savaime neįrodo, jog viena ar kita sutarties šalis turi būti laikoma deklarantu, tačiau konkrečios sutarties nuostatos aiškiai apibrėžia muitinės tarpininko teises ir pareigas. Sutarties 2.1 punktas numato, jog muitinės tarpininkas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų nustatytas deklaranto pareigas, naudotis juose numatytomis teisėmis, o 2.2 punkte įtvirtinta pareiga – deklaruoti prekes ir pateikti jas muitiniam tikrinimui. Taigi šiose sutarties nuostatose muitinės tarpininkas eksplicitiškai prilyginamas deklarantui. 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 648/2005, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą, numatyta, kad III antraštinės dalies I skyriuje įterpiamas 36b straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad bendrąją deklaraciją pateikia asmuo, kuris įveža prekes į Bendrijos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už tokį prekių gabenimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens prievolių, vietoj jo bendrąją deklaraciją gali pateikti: a) asmuo, kurio vardu veikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytas asmuo, arba b) bet kuris asmuo, galintis pateikti atitinkamas prekes kompetentingai muitinės įstaigai arba užtikrinti, kad jos būtų pateiktos, arba c) kurio nors iš 3 dalyje arba a ar b punktuose nurodytų asmenų atstovas. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, matyti, kad teisės aktų nuostatos nedraudžia muitinės tarpininkams ir jų atstovams teikti deklaracijų muitinei, atstovaujant savo klientams, su kuriais yra sudarę muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, tačiau svarbu, jog būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai asmuo tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.

Ne mažiau svarbu pažymėti, kad muitinei pateiktos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 54 grafoje prie deklaranto / atstovo pavadinimo yra nurodyta O. A. (b. l. 12). Taigi O. A. turėjo būti žinoma jai, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga užtikrinti deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydamas deklaracijoje ir patvirtindamas tai savo spaudu, deklarantas tampa atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Nurodytos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N62-532/2008, N575–345/2009, N575–269/2009). Atsižvelgiant į aptartus duomenis, galima daryti išvadą, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja O. A., veikianti kaip muitinės tarpininko atstovė, nagrinėjamu atveju turi būti laikoma deklarante, nes būtent jos vardu buvo paduota deklaracija muitinei. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisės aktų normų sisteminį aiškinimą ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad atsakingas asmuo už A. K. prekės deklaravimą ir teisingų duomenų deklaracijoje nurodymą buvo O. A.

Išsiaiškinus, kad O. A. yra laikytina tinkamu subjektu traukti atsakomybėn pagal ATPK 209² straipsnio 2 dalį, pirmiausia dar būtina nustatyti, ar jos veiksmuose yra visi minėto pažeidimo sudėties požymiai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad O. A., pateikdama 2016 m. balandžio 19 d. muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama pagrindžiančių dokumentų, deklaravo CIF Klaipėda pristatymo sąlygas, nedeklaravo prekės transportavimo išlaidų, todėl nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamos prekės muitinę vertę (b. l. 15–16). Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad deklaracijos pildymo metu muitinės tarpininkas negalėjo joje nurodyti tikslių duomenų apie prekės transportavimo į Lietuvą išlaidas. Pastarieji duomenys muitinei pateikti tik su 2016 m. birželio 10 d. atsakymu, kartu pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) yra datuojama 2016 m. balandžio 29 d., tačiau prie paslaugos aprašymo yra nurodyta 2016 m. balandžio 13 d. data, t. y. ankstesnė data nei deklaracijos pateikimo muitinei. Taigi darytina išvada, kad, suteikiant paslaugą, jos kaina, t. y. transportavimo išlaidos, jau buvo žinoma. Tuo labiau, jog T. K. 2016 m. birželio 10 d. atsakyme yra nurodyta, kad transportavimo suma – 1000 Eur – buvo nustatyta pagal pasirašytą sutartį, t. y. ji buvo žinoma iš anksto (b. l. 9). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog O. A. pateikė muitinei deklaraciją prieš tai nesiėmusi jokių priemonių įsitikinti, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, ji sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, todėl turi prisiimti iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius.

Konstatavus, kad O. A. veiksmuose yra ATPK 209² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako ir dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. spalio 5 d. nutarime buvo nustatyta, kad yra viena O. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Kadangi dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, teismas plačiau dėl jų nepasisako, tik pažymi, jog, įvertinus šiuos duomenis, laikytina, kad pagal ATPK 209² straipsnio 2 dalies sankciją paskirta minimali nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Būtina atsižvelgti į tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) O. A. padaryta veika pagal ATPK 209² straipsnio 2 dalį atitinka ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Naujojo kodekso minėto straipsnio nuostata numato, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Nors O. A. teisės pažeidimą padarė dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalis numato, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesne administracine atsakomybe laikoma, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ATPK 209² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda yra bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo, akivaizdu, jog ANK yra numatyta ne švelnesnė, o griežtesnė administracinė atsakomybė, taigi O. A. padaryto pažeidimo perkvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį nereikia.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo teisena O. A. turi būti nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti O. A. apeliacinio skundo, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.