Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1602-430/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-13
Bylos Nr.
e2S-1602-430/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
Z. Š.
Atsakovas
S. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1602-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17; 3.3.2.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja L. B.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-278-1014/2018 pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės S. J. priešieškinį Z. Š. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Z. Š. 2018 m. sausio 15 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį, kuria teismas priėmė S. J. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-458-1014/2018. Teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2018 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-458-1014/2018 atsisakė priimti ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą.

Teismas konstatavo, kad nors ieškovas Z. Š. skunde nurodė, jog skundžia 2018 m. sausio 8 d. teismo nutartį, kuria priimtas S. J. ieškinys Z. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. V. Š. dydžio ir formos pakeitimo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau 2018 m. sausio 8 d. teismas nebuvo priėmęs nutarties dėl ieškinio priėmimo. S. J. ieškinys priimtas 2018 m. sausio 5 d. rezoliucija bei nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad rezoliucija nėra apskundimo objektas, dėl to ieškovo Z. Š. atskirasis skundas atsisakytas priimti.

Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis yra neskundžiama.

III. Atskirojo skundo argumentai

I. Z. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarties, prašydamas panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti 2018 m. sausio 15 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjos R. K. 2018 m. sausio 5 d. rezoliucijos civilinėje byloje Nr. e2-278-1014/2018.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas priimdamas ieškinį turėjo priimti rašytinę nutartį, bet ne rezoliuciją, dėl to pažeidė apeliantui CPK 42 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį ir užkirto galimybę tolesnei bylos eigai.

Apeliantas teigia, kad S. J. ieškinys turi trūkumų, nes žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį reikalavimų, ieškinys yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir nagrinėjama byla apeliacinės instancijos teisme, dėl to teismas ieškinį turėjo atsisakyti priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Atskiruoju skundu apeliantas skundžia pirmosios instancijos 2018 m. sausio 18 d. teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjos R. K. 2018 m. sausio 5 d. rezoliucijos civilinėje byloje Nr. e2-278-1014/2018.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskirtai negali prasidėti, dėl jos priėmimo procesas byloje yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui.

CPK 137 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo (CPK 290 straipsnio 5, 6 dalys). Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis).

Tik tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016). 2018 m. sausio 5 d. teisėjos rezoliucija, kuria priimtas ieškinys yra neskundžiama, nes rezoliucija neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Apelianto argumentai dėl rezoliucijos teisėtumo ir pagrįstumo galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 290 straipsnio 5 dalis, 334 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir motyvuotas išvadas, jog rezoliucija priimti ieškinį neskundžiama atskiruoju skundu, ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti neapkeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Braždienė