- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-4810-369/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Suinteresuotas asmuo
- A. D.
- Pažeidėjas
- I. G.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130² str., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. 2014-04-13, apie 01:35 val., Subačiaus g. 72, Vilniuje, būdamas neblaivus (jo organizme rasta 1,00 ‰ alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoti (2014-01-30 jam paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus), vairavo automobilį Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį A. D., buvo neatidus, nepastebėjo dešinėje kelio pusėje stovėjusio automobilio ir apgadino abu automobilius. Savo veiksmais I. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9, 14 p. reikalavimus bei įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str. ir 127 str. 3 d.
I. G. apie teismo posėdžio laiką (2014-05-06, 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laivės pr. 79A, Vilnius) žinoma. Jis į teismo posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jo negauta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio I. G. paaiškinimo matyti, kad jis kaltę dėl padarytų pažeidimų prisipažino, paaiškino, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į ta pačia kryptimi pastatytą automobilį, šiuo metu jo vairuotojo pažymėjimas yra sulaikytas už vairavimą neblaiviam.
Be I. G. prisipažinimo, jo kaltė, įvykdžius ATPK 127 str. 3 d., 130² str. numatytus pažeidimus, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, Ž. S. paaiškinimu, alkotesterio kvitu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, pažyma apie asmens baustumą, kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str. numatytų pažeidimų sudėčių elementai.
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
I. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs ATPK 127 str. 3 d., 130² str. numatytus pažeidimus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus I. G. asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka), įvykdytus pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, manytina, kad už ATPK 127 str. 3 d. įvykdytą administracinės teisės pažeidimą I. G. skirtina piniginė bauda, o už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą – piniginė bauda su transporto priemonės – lengvojo automobilio Mitsubishi Colt, (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas atsižvelgia, kad I. G. ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vėl padarė administracinius teisės pažeidimus transporto srityje, pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti jam buvo atimta. Teismo nagrinėjamoje byloje išimtinių sąlygų ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima I. G. švelninti atsakomybę ar taikyti įstatymo išimtis dėl sankcijoje numatytų nuobaudų – nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).
Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).
Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui (pavyzdžiui, automobilių lizingo paslaugas teikiančiai bendrovei ir pan.), savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (teismo nutartis Nr. ATP-1231-487/2012).
Byloje yra duomenys, kad I. G. vairuojamas automobilis Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso A. D.. Atvykusi į teismo posėdį A. D. paaiškino, kad I. G. automobilį perrašė jai kaip skolos garantą, tačiau realiai ji automobiliu niekada nesinaudojo, automobiliu naudojasi draugas I. G., automobilis yra sudaužytas ir jai nereikalingas. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, automobilis Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 26 str., 31 str. 32 str., 130² str., 127 str. 3 d., 286 - 288 str., teismas,
nutarė:
I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., ir jį nubausti 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) pinigine bauda su transporto priemonės - automobilio Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., ir jį nubausti 5000 Lt (penkių tūkstančių) litų pinigine bauda.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., I. G. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) piniginę baudą su transporto priemonės - automobilio Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.