- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- 1-276-588/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13000-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Palanga, nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2020 m. balandžio 1 d., apie 18.10 val., Malūno g. 10, Palangoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.01 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo labai gailėjosi. Paaiškino, kad sugrįžo su mama iš Vokietijos. Tą dieną su savo dėde išgėrė stipraus alaus. Vyko apsipirkti į „Rimi“, jautė, kad gali važiuoti. Pareigūnai sustabdė, nes buvo pasibaigę laikini numeriai, kadangi negalėjo jų pasikeisti dėl „Koronos“. Pareigūnai pasakė, kad sklinda alkoholio kvapas. Jis atliko koordinacinius dalykus – viskas buvo gerai. Tačiau patikrinus alkotesteriu įpūtė 2,01 promilę. Gėrė prieš pat išvažiuodamas. Pareigūnai klausė prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, pasakė, kad prieš išvažiuojant. Jie tikrino po 10-15 min. po išgėrimo. Nors jis norėjo, kad nuvežtų pasitikrinti į ligoninę, tačiau policija sakė, kad dėl „Koronos“ neveš. O jis pats nežinojo kur yra ligoninė. Abu kartus prieš tikrinimą rūkė. Advokatas pasakė, kad jei rūkai negali, pūsti, nes aparatai gali rodyti klaidą. Dabar gyvena Lietuvoje, grįžo čia, nes su mama nori daryti verslą. Dar neišsiėmė verslo liudijimo, nes dar nebaigė įrengti kotedžų. Teiks apgyvendinimo paslaugas (duomenys neskelbtini). Iki grįžimo į Lietuvą dirbo 7 metus gelbėtoju, važinėjo su greitąją, nebuvo nusižengęs, nes nebūtų galėjęs dirbti tokio darbo. Anksčiau nėra baustas už administracinius pažeidimus. Automobilį su priekaba nusipirko baldams, kitiems dalykams vežti. Automobilis yra jų su mama, mama jį nupirko, o registruotas jo vardu. Šiaip jis negeria, tačiau tąkart atvažiavo dėdė, todėl su juo išgėrė alaus. Gyvena kartu su mama, savo šeimos neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. kaltę taip pat pripažino, davė analogiškus parodymus (b. l. 103-106).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš 2020 m. balandžio 1 d. neblaivumo nustatymo akto nurodyta, kad V. S. pirmu tikrinimu 18.30 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 promilės etilo alkoholio, o 18.49 val. antru tikrinimu nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilių etilo alkoholio. V. S. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 1 d., dirbo kartu su RS vyr. patruliu R. A. ekipaže ,,5008“. 18.20 val., (šis laikas buvo užsifiksavęs mobiliajame telefone) RS viršininkas D. M., paskambinęs R. A. telefonu paprašė atvykti į prekybos centro ,,RIMI“ automobilio stovėjimo aikštelę, Palangoje, Malūno g. 10, patikrinti automobilio vairuotojo blaivumą. Apie 18 val. 25 min. atvykus nurodytu adresu, pradžioje kelias minutes pabendravo su RS viršininku, kuris paaiškino situaciją, paaiškino, kad jis susistabdęs automobilį, kurio valstybinių numerių galiojimas pasibaigęs, įtarė vairuotoją esant neblaiviam, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Išsiėmus iš tarnybinio automobilio alkotesterį, prie jų priėjo automobilio ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. S.. Pastarojo paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų bei kada paskutinį kartą vartojo. V. S. paaiškino, kad jis yra vartojęs alkoholio – yra išgėręs vieną skardinę alaus ir kad tikrai neįpūs, nes yra praėję laiko. Bendraujant su V. S. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. V. S. dėl blaivumo patikrinimo sutiko ir 18.30 val. pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2,49 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.49 val. jam buvo nustatytas 2,01 prom. neblaivumas. Po to V. S. buvo paaiškinta, kad siekiant įvertinti jo bendrą asmens būklę, jis turės eiti tiesia linija – statydamas pėdą po pėdos bei stovėdamas pirštu (užsimerkęs bei atsimerkęs), pataikyti į nosies galą. V. S. įspėjo, kad jis yra filmuojamas ir paaiškino apie gręsiančią atsakomybę už atsisakymą tikrintis bendrą asmens būklę. V. S. geranoriškai sutiko pasitikrinti bendrą asmens būklę. Ten pat, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „RIMI“, V. S. buvo paprašyta eiti tiesia linija pėda po pėdos, bei stovint pirštu pataikyti į nosies galą. Ko buvo paprašytas, jis viską įvykdė. Dėl nustatyto neblaivumo užpildė neblaivumo nustatymo aktą. Papildė, kad kai atvyko į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, bendraujant su D. M., link jų nuo savo automobilio „Mercedes Benz“ artėjo automobilio vairuotojas V. S., o jiems nuėjus prie savo automobilio pasiimti alkotesterį, V. S. priėjo prie jų. V. S. eidamas link jų rankas laikė kišenėse, nerūkė. Po pirmojo pūtimo į alkotesterį reikėjo išlaukti 15 min. ir tada duoti pūsti antrąjį kartą. Ar jis prieš antrąjį pūtimą į alkotesterį rūkė, to nežino, nematė. Taip pat kažkuriuo momentu V. S. buvo paaiškinta, kad jis gali vykti į Klaipėdą, į ligoninę savo lėšomis nusistatyti blaivumą iš kraujo tyrimo (b. l. 28-31)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 1 d., apie 18.10 val., dirbant maršrute Palangoje, vairuojant tarnybinį automobilį, ties Klaipėdos pl. - Bangų g. sankryža pastebėjo nuo Šventosios pusės atvažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“ su Vokietijos registracijos numeriais – (duomenys neskelbtini) (galiojimas 20/03/30). Prasilenkiant su šiuo automobiliu pastebėjo, kad minėti numeriai terminuoti ir jų galiojimas yra pasibaigęs. Apsisukęs, minėtą transporto priemonę prisivijo prie Klaipėdos pl. - Malūno g. sankryžos. Šis automobilis įsuko į prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę, Malūno g. 10, Palangoje. Apie 18.12 val., aikštelėje sustabdęs šį automobilį, vairuotojo, kaip išsiaiškino, tai V. S., paprašė pateikti automobilio dokumentus. V. S. sutiko su tuo, kad jo automobilio numeriai yra negaliojantys. Paklausus, ar turi automobilio dokumentus, jis atsakė teigiamai ir, išlipęs iš automobilio bei atidaręs automobilio galines dureles, dokumentus pateikė, tačiau nurodė, kad kitų dokumentų, t. y. vairuotojo pažymėjimo, tapatybės kortelės su savimi neturi. Bendraujant su V. S. (bendravimas tarp jų vyko apie 10-15 min.), jam kilo įtarimas, kad asmuo gali būti vartojęs alkoholio – veidas buvo paraudęs, kalba neaiški, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi savo tarnybiniame automobilyje neturėjo alkotesterio, todėl paskambino (D. M. mob.t elefone užfiksuotas skambučio laikas 18.22 val.) tą dieną Palangos mieste ekipaže „5008“ dirbusiam Palangos m. PK RS vyr. patruliui R. A.. Jis ekipaže dirbo su RS vyr. patrule L. L.. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams R. A. ir L. L. – pastarieji atvyko per 5 min. ir kelias minutes jiems paaiškinus situaciją dėl įtarimo, jog automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas yra galimai neblaivus, pareigūnai nuėjo iš tarnybinio automobilio pasiimti alkotesterį. Tuo metu prie jų priėjo ir V. S.. Kol pareigūnai nustatinėjo V. S. blaivumą, fiksavo įvykio aplinkybes, jis tarnybiniame automobilyje pildė su kitais tos dienos įvykiais susijusius dokumentus. Vairuotojo neblaivumas buvo nustatytas nepažeidžiant laiko trukmės. Prieš pirmąjį vairuotojo pūtimą į alkotesterį, pastarasis nerūkė. Matė, kaip V. S. nuo savo automobilio eidamas link jų, rankose cigaretės neturėjo, rankas buvo susikišęs į kišenes. Per tą laiką kol jis su V. S. bendravo iki atvykstant pareigūnams, jis taip pat nerūkė ir nevartojo alkoholio. Ar V. S. rūkė prieš antrąjį pūtimą, to nepastebėjo, nematė. (b. l. 34-37).
Automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (dabartinis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas V. S. vardu (b. l. 42-44, 189).
Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis nufotografuotas ir perduotas UAB „Okreta“ darbuotojui. Prie apžiūros protokolo pridedamos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai (b. l. 14-23).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilio Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 22 595,00 Eur (b. l. 45).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, kaltinamojo prisipažinimą, padarius nusikaltimą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. S. 2020 m. balandžio 1 d., apie 18.10 val., Malūno g. 10, Palangoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.01 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
V. S. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant mamą J. H., kuris sutiko, jog V. S. būtų perduota jos atsakomybei pagal laidavimą.
Laiduotoja J. H. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sutinka, kad jis yra kaltas, nes vairavo neblaivus. Tuo metu jos namuose nebuvo, buvo išvykusi pas sergančią mamą. Šiaip sūnus yra gero charakterio, Vokietijoje dirbo greitojoje. Kai žuvo vyras, grįžo į Lietuvą, čia atsirado draugų, giminių. Vokietijoje pasiėmė 200 000 eurų paskolą, nes nebenorėjo ten gyventi. Vokietijoje turi nekilnojamojo turto, tačiau jį nori parduoti ir verslą pradėti čia. Dabar pajamų iš verslo dar negauna, jį dar tik kuria. Gauna 850 pensiją. Sūnus dabar nieko neuždirba. Paskolos dar nemoka ir nemokės 5 metus. Automobilį pirko ji, tik sūnaus vardu. Automobilis yra būtinas, nes sunku susisiekti. Supranta laidavimo esmę, kad ji turės prižiūrėti sūnų, jog šis nenusikalstų. Jiedu gyvena kartu. Sūnus yra geras ir jos klauso, pasitiki. Yra įsitikinusi, kad sūnui galės daryti teigiamą įtaką. Ji administracinių nuobaudų neturi. Sutiktų dėl laidavimo su užstatu.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų išvardintų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kaltinamasis V. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik du kartus, baudas sumokėjo, už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas. Visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pasielgė itin neatsakingai ir pavojingai, tačiau savo poelgiu pasekmių nesukėlė, dėl savo poelgio labai gailisi. Šiuo metu kuria verslą. Kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nėra. Šios aptartos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.
Kaltinamojo laiduotoja siekianti būti J. H. yra kaltinamojo motina. J. H. yra neteista, administracine tvarka nebausta. Šiuo metu kartu su sūnumi kuria bendrą verslą. J. H. paaiškino, kad santykiai su sūnumi yra artimi ir geri, jiedu gyvena kartu, sūnus ja pasitiki. Laiduotoja yra įsitikinusi, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, juo labiau, kad tai pirmas toks atvejis, o sūnus ne tik gyvena kartu su ja, bet ir kartu dirba. Jokių neigiamai J. H. charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Prokuroras taip pat neprieštaravo dėl laidavimo taikymo ir laiduotojos kandidatūros, todėl teismas daro išvadą, kad J. H. gali daryti V. S. teigiamą įtaką ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad V. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius visas BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo terminas nustatant vienerių metų laikotarpiui be piniginio užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina.
BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-599/2012). V. S. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta 2,01 promilės, tai yra žymiai daugiau nei 1,51 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir išreiškė gailėjimąsi savo poelgiu, tačiau teismo nuomone, jis turi realiai pajusti savo netinkamo elgesio pasekmes, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudžiama 2 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti transporto priemones.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad V. S., būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai yra automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020).
Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę asmeniui dar kartą jį panaudoti nusikalstamiems tikslams. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį, kai galimas ne pats transporto priemonės, o jo vertės konfiskavimas, t. y. kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Šioje konkrečioje situacijoje, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo asmenybę (neteistas, anksčiau už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta) bei tai, kad aptariamas jam priklausantis automobilis iš esmės yra jo ir jo mamos bendroji nuosavybė, skirta verslo plėtojimui, automobilio gana didelę vertę, yra netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau tai neužkerta kelio taikyti transporto priemonės vertės išieškojimą. Tačiau tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020).
Atsižvelgiant į tai, kad V. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – pakankamai didelį nustatyto neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis neblaivus automobilį vairavo vakare, 18.10 val., mieste, kai eismas yra gana intensyvus, tuo keldamas daug didesnį ir realų pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, į teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kad neturi polinkio sistemingai pažeidinėti įstatymų, daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybe ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad teismo manymu, V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, į gana didelę konfiskuotino turto vertę, nustatyta UAB „Emprekis“ – 22595,00 Eur (b. l. 45), konstatuojama, kad teismo sprendimas konfiskuoti pakankamai didelės vertės automobilį ar visą jo vertę atitinkančią pinigų sumą, šiuo atveju suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu būtina. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50-303/2020). Teismas daro išvadą, kad V. S. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, artimas pusei vidutinės transporto priemonės vertės, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.
Kaltinamojo gynėjo vietoj turto konfiskavimo prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, nes didžiausia suma, kurią teismas gali skirti kaip baudžiamojo poveikio priemonę yra 125 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t. y. kaltinamasis būtų įpareigotas sumokėti tik 6 250,00 Eur, – žymiai mažesnę sumą, nei konfiskuojama turto vertės dalis, todėl kaltinamasis dėl savo nusikalstamo poelgio pajustų daug švelnesnes pasekmes, kurios nebūtų adekvačios jo padarytam nusikaltimui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2020 m. liepos 5 d. nutartimi, kuri patikslinta 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, V. S. taikytas nuosavybės teisės automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (buvęs valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), VIN kodas WDF4702311G005260, apribojimas, panaikintinas.
Kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. grąžintinas byloje saugomas Lietuvos Respublikos piliečio pasas.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, – CD su vaizdo įrašais – paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,
nusprendžia:
V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. S. laiduotoja paskirti J. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti laiduotojai J. H., kad ji, kaip V. S. laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. S. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti V. S. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant dalį V. S. priklausančio automobilio Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 10 000,00 (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) Eur valstybės naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 5 d. nutartimi, kuri patikslinta 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, taikytą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą V. S. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis numeris, VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir dokumento paėmimas, – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, tai yra CD su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.