Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad Mokestinių ginčų komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. UAB „Genprėlas“ 2004 m. gruodžio 27 d. pagal kasos išlaidų orderius Nr. 56, Nr. 57, Nr. 58, Nr. 59 pareiškėjui išmokėjo 153 159 Lt grynųjų pinigų. Išmokėtoms sumoms pagrįsti pateikti JAV įmonių „Lamartime LTD. CO“, „BOX Trade Limited Liability“, „Scarlet Development Limited“, „Newform Development LLC“ vardu išrašyti įgaliojimai, kuriuose nurodyta, kad šios įmonės įgalioja pareiškėją gauti iš UAB „Genprėlas“ grynuosius pinigus už prekių (medienos) pristatymą, o taip pat pasirašyti sutartis. Visų įgaliojimų sudarymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Įgaliojimuose yra įgaliojančių įmonių spaudas su firmų pavadinimu ir parašais. Pareiškėjas 2007 m. birželio 20 d. operatyvaus patikrinimo metu paimtame paaiškinime, 2009 m. vasario 27 d. nesutikime dėl patikrinimo akto, Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžio metu (2008 m. birželio 4 d. ir 2008 m. liepos 9-18 d. teismo posėdžio protokolai) tvirtino, kad gautus pinigus iš UAB „Genprėlas“ pagal kasos išlaidų orderius Nr. 56, Nr. 57, Nr. 58, Nr. 59 perveždavo per Lietuvos - Baltarusijos sieną ir atiduodavo firmų „Lamartime LTD. CO“, „Newform Development LLC“, „Scarlet Development Limited“, „BOX Trade Limited Liability“ atstovams. Pervažiuodavo per Adutiškio pasienio postą, ten laukdavo atvykę firmų atstovai, perduodavo pinigus ir grįždavo atgal į Lietuvą. Pinigus deklaruodavo muitinėje. Litus konvertuodavo į užsienio valiutą (JAV dolerius bei eurus). Kiek kartų vežė pinigus, neprisimena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Kam konkrečiai iš nurodytų užsienio firmų atstovų perdavė pinigus, pareiškėjas paaiškinime nenurodė. Pagal pareiškėjo mokestinio tyrimo metu gautą informaciją iš Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta, jog Lietuvos muitinės duomenų bazėse nėra duomenų apie tai, kad 2004 m., 2005 m. pareiškėjas, vykdamas per Lietuvos Respublikos sieną, deklaravo vežamus grynuosius pinigus. Pagal turimą duomenų bazės „LR sienos kirtimai“ informaciją pareiškėjas laikotarpiu, kai buvo išmokėti grynieji pinigai (2004 m. gruodžio mėn.), Lietuvos Respublikos sienos nekirto. Inspekcija, kilus įtarimams dėl sandorių tarp pareiškėjo ir užsienio firmų „Lamartime LTD. CO“, „Newform Development LLC“, „Scarlet Development Limited“, „BOX Trade Limited Liability“, išsiuntė paklausimą JAV Vidaus pajamų tarnybai. JAV Vidaus pajamų tarnyba informavo, kad, nors visos aukščiau minėtos JAV įmonės buvo legaliai įsteigtos JAV, joms nebuvo suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris ir jos nepildo pajamų mokesčio deklaracijų. Be to, įmonėms nesuteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, jos neturi banko sąskaitų. JAV Vidaus pajamų tarnyba pažymėjo, kad šių įmonių naudojami adresai priklauso registruotiems agentams, kurie daugiau yra dokumentus gaunantys ir perduodantys asmenys nei įmonės veiklą vykdantys atstovai. Šios tarnybos teigimu, iš tyrimo rezultatų negalima teigti, kad šios įmonės būtų kada nors realiai gyvavusios ar vykdžiusios veiklą JAV, todėl negalima teigti, kad nurodyti sandoriai būtų įvykę (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Be to, (duomenys neskelbtini) Vidaus pajamų tarnyba nurodė, kad įmonė Lamartime LTD. CO“ yra valdoma iš (duomenys neskelbtini), o „Newform Development LLC“ ir „BOX Trade Limited Liability Co“ yra pelno neturintys ūkio subjektai. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunduose atsakovui ir Mokestinių ginčų komisijai išdėstė visiškai naują poziciją dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, t. y. pareiškėjas teigė, kad kasos išlaidų orderiai suklastoti (dėl ko, pasak pareiškėjo, vyksta ikiteisminis tyrimas) ir jis jokių pinigų iš UAB „Genprėlas“ negavo, nes tokių lėšų ši įmonė neturėjo. Mokestinių ginčų komisija pažymėjo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog piniginės lėšos iš UAB „Genprėlas“ pareiškėjui buvo išmokėtos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 27 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas (išskyrus neapmokestinamąsias, nurodytas centrinio mokesčio administratoriaus sąraše, kurios, remiantis šio straipsnio 6 dalimi, gali būti nedeklaruojamos) ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. GPM įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad metinės pajamų deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų. Pagal GPM įstatymo 22 straipsnio 1 dalį pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką gyventojų pajamos skirstomos į dvi klases - A ir B. Kaip nurodyta Mokestinių ginčų komisijos sprendime, gaudamas atitinkamas pinigų sumas iš UAB „Genprėlas“, pareiškėjas veikė kaip keturių užsienio įmonių įgaliotas asmuo. Ši įmonė pareiškėjui išmokėjo pinigus, tokiu būdu atsiskaitydama ne su gyventoju, o su produkcijos tiekėjais - užsienio įmonėmis. Atsakovo teigimu, Mokestinių ginčų komisija neteisingai vertino šios ūkinės operacijos turinį, jau šių lėšų išmokėjimo momentu jas priskirdama pareiškėjo pajamoms, nes šių operacijų tikslas buvo atsiskaityti ne su gyventoju, o su produkcijos tiekėjais - užsienio įmonėmis. Pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisija neatsižvelgė ir į Civilinio kodekso 2.150 straipsnį, numatantį, kad atstovas turi atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Todėl grynųjų pinigų pareiškėjui išmokėjimo momentu šie pinigai reiškė ne pareiškėjo, o užsienio įmonių pajamas. UAB „Genprėlas“ pareiškėjui 153 159 Lt išmokėjo jo pateiktų įgaliojimų pagrindu, duomenų apie tai, kad įgaliojimų tikrumas (jų forma ar turinys) UAB „Genprėlas“ turėjo sukelti abejonių, sprendime nenurodyta. UAB „Genprėlas“ taip pat neprivalėjo kontroliuoti, ar pareiškėjas, veikdamas kaip įgaliotas asmuo, tinkamai atliko prievolę įgaliotojams, t. y. ar produkcijos tiekėjai gavo šias sumas iš pareiškėjo. Taigi, nėra duomenų, kad UAB „Genprėlas“, išmokėdamas lėšas pareiškėjui, žinojo arba turėjo žinoti, kad jo išmokamos lėšos reikš pareiškėjo pajamas. Dėl to negalima daryti išvados, kad išmokas išmokėjęs asmuo netinkamai vykdė jam GPM įstatymo nustatytas prievoles išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojams išmokėtų A klasės pajamų. Kadangi pareiškėjo atsiskaitymo su įgaliotojais (užsienio įmonėmis) aplinkybės neįrodytos (remiantis sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi, iš užsienio kompanijos gautos lėšos neapmokestinamos tik tuomet, kai yra įrodymai, kad jos priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms), atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas, neįrodęs pinigų įgaliotojams (užsienio įmonėms) perdavimo fakto, ginčijamas pajamas gavo iš jų. Iš užsienio įmonių gautos pajamos pagal mokesčio mokėjimo yra priskiriamos B klasei. Remiantis GPM įstatymo 25 straipsniu, pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį ir į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo perskaičiuoti mokestį, jei pastebi, kad šis mokestis buvo paskaičiuotas neteisingai. Be to, MAĮ 66 straipsnis 2 dalis nurodo, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Mokesčio nesumokėjimas gali būti nustatomas ne tik tikrinant pateiktas deklaracijas, bet įstatymų nustatyta tvarka atliktų patikrinimų atveju. Rūpestingi mokesčių mokėtojai, atlikdami jiems MAĮ 40 straipsnyje numatytas pareigas, privalo laiku (t. y. iki einamųjų metų gegužės 1 d.) įvertinti praėjusiame mokestiniame laikotarpyje gautas pajamas ir nuo šių pajamų atsirandančias mokestines prievoles. Pareiškėjui, per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavusiam B klasės pajamų, kilo pareiga teikti mokesčio deklaraciją. Atsakovas taip pat rėmėsi LVAT 2009 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-773/2009, kurioje LVAT pažymėjo, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis GPM įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja privalėjo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, todėl jai tenka ir pareiga sumokėti į biudžetą papildomai apskaičiuotą GPM, šio mokesčio delspinigius ir baudą.

Pareiškėjas atsiliepimu į skundą (b. l. 23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 96-97) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.