- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-331-382/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, ir paskirtas laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.
Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 ir 10 punktus, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdama tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: ji 2017 m. vasario 14 d., apie 10.30 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, veikdama grupe kartu su T. B., susidėję bendrai pinigus, ir G. K. laukiant nuošaliau, T. B. nuėjo prie R. S. (R. S.), ir iš jo už 30 Eur įgijo vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,048 g. Įgytą narkotinę medžiagą – heroiną – nespėjus pasidalyti per pusę, G. K. laikė savo drabužiuose iki tol, kol 2017 m. vasario 14 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste narkotinė medžiaga buvo aptikta policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji G. K. prašo paskirti švelnesnę bausmę. Su jai paskirta bausme ir bausmės dydžiu G. K. nesutinka, nes vartoja narkotikus ir heroino įsigijo sau. Už tokį nusikaltimą yra nuteista pirmą kartą. Nuteistoji nori keisti gyvenimo būdą, nebevartoti narkotinių medžiagų. Nuteistosios nuomone, kadangi narkotinių medžiagų įsigijo sau, paskirta bausmė yra per griežta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irina Valadkienė prašo nuteistosios G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skirdamas bausmę, teismas nurodė, jog G. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teista, tačiau nuosprendžio paskelbimo dieną arešto bausmę buvo atlikusi, bausta už administracinius teisės pažeidimus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas teisingai konstatavo, jog G. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pasisakė, jog G. K. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidedant minimaliam terminui, nes G. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus, pati asmeniškai narkotinės medžiagos nepirko.
Atsiliepime atkreiptas dėmesys, jog nors, nuteistosios G. K. teigimu, ji pirmą kartą nuteista už neteisėtą narkotinės medžiagos įgijimą ir laikymą, tačiau už kitus nusikaltimus iki tol teista net 9 (devynis) kartus. Taigi 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės atidėjimas minimaliam vienerių metų terminui vertintina kaip švelni bausmė jaunai ir norinčiai keisti savo gyvenimo būdą nuteistajai, todėl paskirtos bausmės dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.
Dėl kitų asmenų, nuteistų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, apeliaciniai skundai paduoti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės, pati nuteistoji nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistosios kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).
Nors nuteistoji G. K. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (G. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog nors G. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nuteista pirmą kartą, tačiau anksčiau ne kartą yra teista už kitas nusikalstamas veikas, dažniausiai už vagystes (t. 5, b. l. 170–179). Nusikaltimą G. K. padarė neišnykus teistumui, yra daug kartų bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 5, b. l. 121–169). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistosios asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jai neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistoji nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, todėl jos apeliacinio skundo teiginiai apie tai, jog ji nori keisti savo gyvenimo būdą ir nustoti vartoti narkotines medžiagas, yra deklaratyvaus pobūdžio, jais siekiama, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė.
Aplinkybę, jog G. K. nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina ir apeliacinio skundo teiginys, kad jai turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, nes narkotines medžiagas įsigijo tik sau. Taigi akivaizdu, jog G. K. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog nuteistajai anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat ir susijusios su laisvės suvaržymu, tačiau ankstesnės bausmės nesustabdė G. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus švelnesnę bausmę. Būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę ir pritaikė bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog G. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, pati asmeniškai narkotinės medžiagos – heroino – nepirko, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, G. K. pritaikius BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjus minimaliam terminui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir pažymi, kad, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Taigi sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu vertinimu, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas minimaliam vienerių metų terminui yra švelni bausmė jaunai ir teigiančiai, kad nori keisti gyvenimo būdą, nuteistajai, todėl paskirtos bausmės švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad G. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – G. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (septyniems mėnesiams) mažesnė nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios G. K. apeliacinį skundą atmesti.