Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-935-604/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-02
Bylos Nr.
e1-935-604/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23611-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marjan Gerasimovič
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-935-604/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23611-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5.; 1.1.10.1.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis, nedirbantis, neįgalus, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis J. G. 2024-06-21 apie 12.26 val. Vilniaus g., Paberžės k., Paberžės sen., Vilniaus r. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis J. G., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, parodė, kad 2024-06-21 ryte išgėrė litrą alaus, nes išvakarėse vartojo alkoholį. Pasibaigus alui, nutarė nuvažiuoti iki parduotuvės ,,Aibė“, esančios Vilniaus g., Paberžės k., Paberžės sen., Vilniaus r. ir nusipirkti alaus ir degtinės butelį. Apgirtęs nesijautė. Apie 12.10 val. nuvyko iki parduotuvės ir išėjęs iš jos, atsisėdo už automobilio vairo ir važiavo namo. Pavažiavus apie 1 km, jį sustabdė policijos ekipažas, kuris nustatė jam neblaivumą. Su alkoholio matuoklio parodymais sutinka. Dėl padaryto gailisi, pažada daugiau taip neapgalvotai nesielgti. Yra neįgalus, todėl prašo paskirti atitinkamą bausmės rūšį ir dydį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: policijos pareigūno Justino Skapo tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolu, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymais, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo J. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis J. G. 2024-06-21 apie 12.26 val. Vilniaus g., Paberžės k., Paberžės sen., Vilniaus r. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,83 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam J. G. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių ir kitus pažeidimus, Sodros duomenimis, nedirbantis, neįgalus. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę ir šios bausmės vykdymą atidėti, teismas mano, kad siūloma bausmė visiškai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, yra proporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas skirti prokurorės siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, anksčiau neteistas ir už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymą atideda 4 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį J. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10, 11 punktai). Kaltinamasis anksčiau neteistas, todėl pagrindo skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą nėra.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos. J. G. vairuotojo pažymėjimas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas (1,83 promilės) ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Byloje iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad J. G. prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką kelias dienas vartojo alkoholinius gėrimus, išgėręs prie vairo sėdo be jokios būtinos priežasties, o policijos pareigūnui bandant jį sulaikyti, vengė sulaikymo. Šios aplinkybės rodo, kad J. G. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui ir siekė išvengti atsakomybės. Remiantis tuo, J. G. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad J. G. nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesnis už minimalų – 3 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2024-06-25. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju J. G. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, J. G. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai, be to, siekė išvengti sulaikymo. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise faktiškai priklauso pačiam J. G., todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę teismas neįžvelgia.

2024-06-25 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Nusprendžia:

Pripažinti J. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti J. G. sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Taikant BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalis, J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant J. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti J. G. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2024-06-25.

J. G. vairuotojo pažymėjimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

2024-06-25 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro nutarimu skirtą laikiną J. G. nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti J. G., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Marjan Gerasimovič