Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-03 · Byla Nr. Iv-874-121/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-03
Bylos Nr.
Iv-874-121/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono
Pareiškėjas
A. D.
Advokatai
Arūnas Sebeika
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3695-121/2010
Proc. Nr. 3-61-3-02841-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2011 m. sausio 3 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arūnui Sebeikai, atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Daliai Maleckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą, prašydama iš Lietuvos Respublikos priteisti jos naudai 280 Lt patirtų nuostolių.

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau - VAVA) 2007 m. kovo 7 d. pateikė prašymą „Dėl miško paskirties žemės pirkimo" leisti išpirkti privatizuotiną valstybinėje žemėje esantį 0,92 ha miško sklypą, besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais Vilniaus r. sav., . (duomenys neskelbtini), sen., (duomenys neskelbtini), kaime. Tačiau įstatymų nustatytais terminais VAVA šio pareiškėjos prašymo neišnagrinėjo ir apskritai nepateikė jokio atsakymo. Pareiškėja 2007 m. gegužės 20 d. su UAB „MTW" (toliau-ir Bendrovė) ji sudarė teisinių paslaugų sutartį ir įmonė 2007-05-29 parengė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai (toliau-Komisija) dėl VAVA neveikimo, kuriuo buvo prašoma įpareigoti VAVA išnagrinėti A. D. 2007-03-08 prašymą ir apie priimtą sprendimą pareiškėją informuoti raštu. Skundo parengimo faktą patvirtina 2007-05-29 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Komisija 2007 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. S-98-(A(G)-120) pareiškėjos skundą dėl VAVA neveikimo tenkino, konstatavo, kad VAVA praleido A. D. prašymo nagrinėjimo terminą ir įpareigojo atsakyti į jos 2007-03-08 prašymą „Dėl miško paskirties žemės pirkimo". VAVA šio sprendimo neskundė ir Komisijos sprendimą įvykdė - 2007 m. birželio 6 d. raštu Nr. SR-2053-(1.12) atsakė į pareiškėjos 2007-03-08 prašymą „Dėl miško paskirties žemės pirkimo". Dėl skundo parengimo Komisijai pareiškėja patyrė išlaidų. Už dokumentų paruošimą ir skundo surašymą Komisijai UAB „MTW" 2010-03-01 išrašė PVM sąskaitą faktūrą MTW Nr. (duomenys neskelbtini), 280 Lt sumai, kurią pareiškėja tą pačią dieną apmokėjo (kasos pajamų orderio kvitas MTW-1 Nr. 176). Šias patirtas išlaidas pareiškėja laiko VAVA neveikimu jai padaryta žala (tiesioginiais nuostoliais). 2010-09-02 raštu „Dėl nuostolio atlyginimo" A. D. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-Tarnyba), kuri yra VAVA teisių perėmėja, prašydama padengti 280 Lt patirtų išlaidų, tačiau 2010-09-14 raštu Nr. 3B-(7.5)-D-916-l182 šį pareiškėjos prašymą buvo atsisakyta tenkinti.

Pareiškėja remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 18 str. 2 d. 4 punktu, Civilinio kodekso (CK) 6.271 str. 1, 3 ir 4 dalimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išnagrinėtomis administracinėmis bylomis Nr. A502-1269/2009, A556-532/2010) ir nurodo, kad Komisija konstatavo, kad VAVA neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl ko buvo priimtas įpareigojimas išnagrinėti minėtą prašymą, todėl atsakovei taikytina CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė dėl žalos atlyginimo, o pareiškėjos patirtos 280 Lt išlaidos ruošiant skundą Komisijai pagal CK 6.249 str. 1 dalį laikytinos pareiškėjai padaryta žala (tiesioginiais nuostoliais). Tarp neveikimo ir A. D. patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Pareiškėjos teigimu, dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo ji buvo priversta kreiptis teisinių paslaugų į kvalifikuotus asmenis, kurie parengė skundą Komisijai, ir tik po Komisijos sprendimo A. D. prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta. Todėl, pareiškėjos manymu, jos patirti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, kaip tai nustato CK 6.251 straipsnis ( (b.l.1-3).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:

1) Dėl netinkamo atsakovo paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5(1) str. 1 dalį Tarnyba negali būti atsakovu šioje byloje. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad Vyriausybė būtų įgaliojusi Tarnybą atstovauti Lietuvos Respublikai šioje byloje.

2) Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad CK 1.125 str. 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, nepraleistas. Pareiškėja praleistą terminą skaičiuoja nuo 2010-03-01, o ne nuo 2007-05-30, t.y. nuo momento kada galimai patyrė išlaidas. Skaičiuojant nuo 2007-05-30, senaties terminas baigėsi 2010-05-30. Pareiškėja dėl žalos atlyginimo į Tarnybą kreipėsi 2010-09-14, o į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškimas surašytas 2010-10-05, todėl akivaizdu, kad senaties terminas yra praleistas.

3) Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo" (toliau-Rekomendacijos) 7 punktu, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Ginčo nagrinėjimo metu galiojo Vyriausybės nustatytas 600 Lt MMA. Rekomendacijų 8.1 punktas nustato, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikytinas 0,35 koeficientas. Pareiškėja paskaičiavo 280 litų sumą nuo 800 litų minimalaus mėnesinio atlyginimo, tačiau tokio dydžio atlyginimas galiojo ne ginčo nagrinėjimo metu, o tik nuo 2008-01-01. Pagal ginčo nagrinėjimo metu galiojusio Vyriausybės 2006-12-20 nutarimo Nr. 1301 nustatytą 600 Lt MMA paskaičiuotos maksimalios leistinos išlaidos būtų 210 litų, tačiau šis ginčas nebuvo sudėtingas, skundo Komisijai parengimui nebuvo sugaišta daug laiko ir sąnaudų, todėl maksimali suma negalėtų būti priteisiama. Be to, Rekomendacijose rekomenduojami priteistini dydžiai už advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, tačiau pareiškėja teismui pateikė UAB ,,MTW" PVM sąskaitą faktūrą, t.y. nepateikė dokumento, atitinkančio Rekomendacijų nuostatas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos skundas Komisijai pateiktas 2007-05-30, o dėl skundo sprendimas priimtas 2007-06-08. Tuo tarpu PVM sąskaita faktūra išrašyta tik 2010-03-01.

4) Remiantis Pridėtines vertės mokesčio įstatymo (toliau-PVMĮ) 79 str. 1 ir 2 dalimis, už suteiktas paslaugas pareiškėjai PVM sąskaita faktūra vėliausiai turėjo būti išrašyta 2007-05-30. Pareiškėja neįrodė, kad būtent už 2007-05-30 vykusį ginčą ji 2010-03-01 patyrė išlaidas (b.l.36-38).

Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog pareiškėja negali atsakyti už juridinio asmens veiksmus, kuris PVM sąskaitą faktūrą išrašė ne laiku. Atstovas neneigė, kad jo atstovaujamoji paslaugas gavo 2007m., bet realiai žalą patyrė 2010 m. Atsakovės atstovas yra tinkamas. Teisingumo ministro Rekomendacijos šiuo atveju netaikytinos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, taikyti senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VAVA 2007-03-08 buvo gautas A. D. 2007-03-07 prašymas, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 str. 5 dalimi, leisti išpirkti privatizuotiną valstybinėje žemėje esantį miško sklypą, besiribojantį su jai nuosavybės teisėmis priklausančiais žemės sklypais, esančiais Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini), k., kadastriniai Nr.(duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (b.l.24).

A. D. ir UAB ,,MTW“ 2007-05-21 sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB ,,MTW“ įsipareigojo veikti kaip pareiškėjos teisinis konsultantas ir atstovas teisiniais klausimais. Šiuo tikslu Bendrovė įsipareigojo savo nuožiūra samdyti advokatus ar advokato padėjėjus, teisininkus ir kitus konsultantus, kurie teiks pareiškėjai šias paslaugas: atstovaus klientą valstybinėse, visuomeninėse institucijose, kliento vardu ir interesais palaikys santykius su visais fiziniais bei juridiniais asmenimis, teiks ir pasirašys užklausimus, pareiškimus, prašymus, ieškinius, reikalaus iš kitų asmenų su klientu susijusių dokumentų, susipažins su visa klientą liečiančia informacija reikalinga pavedimui atlikti, darytis išrašus, nuorašus, dalyvaus išankstinio ginčą nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose, teismo procesuose su procesinėmis teisėmis numatytomis CPK 59 str. 1 d. ir 2 d., tame tarpe ir sudarys taikos sutartį, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus, atsisakys nuo ieškinio, pateiks bei pasirašys apeliacinius, atskiruosius bei kasacinius skundus, atstovaus visų instancijų teismuose (2 p., b.l.28).

Pagal šią teisinių paslaugų sutartį UAB ,,MTW“ pateikė A. D. surašytą skundą su visais priedais Komisijai dėl VAVA neveikimo (skundo objektas – A. D. 2007-03-08 prašymas). Šalių susitarimu buvo nustatytas mokestis už paruoštą skundą su priedais - iš viso 280 Lt (b.l.29).

Komisijoje 2007-05-30 buvo gautas A. D. skundas, kuriuo ji prašė įpareigoti VAVA išnagrinėti jos 2007-03-08 prašymą ir apie priimtą sprendimą ją informuoti raštu (b.l.25).

VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2007-06-06 parengė atsakymą Nr. SR-2053-(1.12) į A. D. prašymą, kad jos prašymo tenkinti negali, kadangi VAV 2006-07-25 įsakymu Nr. 2.3-7412-41 ,,Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3225-41 patvirtino Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ yra patvirtinta teritorija (duomenys neskelbtini), seniūnijos . (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti. Šiuo įsakymu nustatyta, kad per 10 dienų nuo šio įsakymo paskelbimo piliečiai, pageidaujantys (duomenys neskelbtini), kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinius nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti (asmeninio ūkio bei prie nuosavybės teise turimų statinių) žemę iš valstybės, gali pateikti prašymus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams (duomenys neskelbtini), seniūnijoje. Šiuo metu parengtas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas yra pateiktas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui derinimui. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymas reglamentuoja tik žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką (b.l.11).

Komisija, išnagrinėjusi A. D. skundą, 2007-06-08 priėmė sprendimą Nr. S-98-(A(G)-120), kuriuo įpareigojo VAVA atsakyti į A. D. 2007-03-08 prašymą ,,Dėl miško paskirties žemės pirkimo“. Tokį sprendimą Komisija priėmė nustačiusi, kad A. D. 2007-03-08 pateikė prašymą VAVA ,,Dėl miško paskirties žemės pirkimo“, kuriuo prašė leisti išpirkti privatizuotiną valstybinėje žemėje esantį miško sklypą, besiribojantį su pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausančiais žemės sklypais, tačiau iki skundo padavimo jokio atsakymo negavo. Komisija 2007-06-05 gavo skundžiamos institucijos paaiškinimą, 2007-06-06 - atsakymo į pareiškėjos 2007-03-08 prašymą kopiją. Kadangi Komisija neturėjo įrodymų, kad šis atsakymas yra įteiktas pareiškėjai, vadovaujantis Vyriausybės 2002-09-25 nutarimu Nr. 1419 patvirtinto Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo 30 punktu, konstatavo, kad prašymo nagrinėjimo terminas yra praleistas (b.l.27).

A. D. 2010-03-01 sumokėjo UAB ,,MTW“ 280 Lt (Kasos pajamų orderio kvitas MTW-1 Nr. (duomenys neskelbtini),, b.l.31).

Tarnyboje 2010-09-08 buvo gautas A. D. prašymas geruoju apmokėti jos patirtus nuostolius dėl to, kad VAVA per įstatymo nustatytą terminą nevykdė jai priskirtų pareigų, o pareiškėja buvo priversta kreiptis dėl teisinių paslaugų suteikimo ir už suteiktas paslaugas sumokėti (b.l.23).

Tarnyba į šį A. D. prašymą atsakė 2010-09-14 raštu Nr. 3B-(7.5)-D-916-1182, kad išlaidų, patirtų dėl privačių asmenų sudarytų sandorių teisinės pagalbos suteikimui, nekompensuoja. Žalą, kurią A. D., jos nuomone, patyrė 2007 metais dėl tuo metu atsakingų institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, gali nustatyti tik teismas (b.l.22).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Dėl atsakovės atstovo tinkamumo.

CK 6.273 str. 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauti valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Tad šioje byloje atsakovės –Valstybės - atstove patraukta Tarnyba yra tinkama atstovė.

Dėl žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 str. 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

LVAT 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-1269-09 (publikuota: Administracinė jurisprudencija Nr.18) išaiškino, kad pareiškėjo turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas negali būti sulygintos su bylinėjimosi išlaidomis ABTĮ prasme, kadangi jo skundas buvo nagrinėjamas tik Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje. Su Komisijos priimtu sprendimu Studijų kokybės vertinimo centras sutiko, jo neskundė, todėl byla nepasiekė teismo. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti patirtų išlaidų bylinėjimosi išlaidomis. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jos galėtų būti pripažintos atlyginamomis pagal analogiją taikant ABTĮ nuostatas tokiu atveju, jei byla pasiektų teismą. Nagrinėjamuoju atveju, byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 2008/03-4R-117 pripažino Studijų kokybės vertinimo centro atsisakymą teikti informaciją pareiškėjui jo prašoma forma nepagrįstu. Ši aplinkybė patvirtina buvus neteisėtą valstybės institucijos veiką. Pareiškėjo pateikta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini),, skundas Komisijai bei sąskaita faktūra, serija TK Nr., išrašyta 2008 m. birželio 4 d., patvirtina, kad kreipdamasis į Komisiją, pareiškėjas naudojosi teisininko paslaugomis, dėl ko patyrė 800 litų išlaidų.

Tad nagrinėjamu atveju tuometinės VAVA neveikimą – laiku neatsakymą į pareiškėjos prašymą – reiktų vertinti kaip sąlygos numatytos Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje (valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti) buvimą.

Dėl senaties termino taikymo.

CK 1.125 str. 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

CK 1.126 str. 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Šiuo atveju pareiškėjai teisė į skundą teismui dėl žalos atlyginimo atsirado įsiteisėjus Komisijos 2007-06-08 sprendimui, kurio tuometinė VAVA teismui neskundė, t.y. 2007-06-28, nes būtent tą dieną pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti), kad VAVA, neatsakydama į jos prašymą, neveikė taip, kaip pagal Įstatymus turėjo veikti ir taip pažeidė jos subjektines teises, ir būtent nuo šio momento pareiškėjai atsirado teisė reikalauti žalos, priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neveikimu, atlyginimo. Pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2010-10-06, t.y., praleidusi CK 1.125 str. 8 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Tai, kad pareiškėjai tik 2010-03-01 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, nereiškia, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo jos išrašymo dienos. Be to, pagal šios PVM sąskaitos faktūros nekonkretų turinį teismui kyla abejonių, ar ši sąskaita išrašyta būtent už skunde teismui minimo skundo Komisijai surašymą.

Teismo nuomone, priešingo sprendimo priėmimas reikštų, kad iš esmės tokiam reikalavimui senatis iš viso netaikoma, nes, samprotaujant hipotetiškai, įmanomas atvejis, kad asmuo, laimėjęs ginčą ikiteisminėje institucijoje, sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas gali pasiimti po 5, 10 ar daugiau metų ir reikalauti turtinės žalos atlyginimo teisme. Be to, priešingo sprendimo priėmimas reikštų ir asmenų lygybės principo nesilaikymą, nes asmenys, pretenduojantys į išlaidų atlyginimą ikiteisminėje stadijoje, atsidurtų diskriminacinėje padėtyje ( t.y. nepateisinamai geresnėje), nei asmenys, prašantys teismo išlaidų atlyginimo teisme, nes pagal ABTĮ 45 str. 1 dalį prašymai dėl teismo išlaidų atlyginimo su turėtų išlaidų įrodymais turi būti pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjos skunde nurodomos LVAT išnagrinėtos bylos (Nr. A-1269/2009 ir A-532/2010) nėra tapačios, nes jose senaties termino klausimas nebuvo keliamas, be to, pagal šių bylų faktines aplinkybes tikėtina, kad tais dviem atvejais senaties terminas nebuvo praleistas.

Be to, teismas nesutinka su pareiškėjos atstovo pozicija, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas. Pirma, minėtose LVAT bylose Nr. A-1269/2009 ir A-532/2010 toks klausimas nebuvo keliamas ir apeliacinė instancija dėl Rekomendacijų netaikymo šiose bylose nieko nepasisakė, antra, priešinga pozicija taip pat prieštarautų asmenų nediskriminavimo bei lygybės principui, nes iš esmės tokių pačių išlaidų atlyginimui būtų taikomi dvigubi standartai – teismo išlaidas priteisiant pagal ABTĮ 44, 45 str. reikalavimus, prašomų atlyginti išlaidų dydis, jų pagrindimas visuomet teismo yra revizuojamas, kitu atveju – prašant atlyginti iš esmės tas pačias išlaidas CK 6.271 straipsnio pagrindu, teismas, anot pareiškėjos, tokios teisės neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teisėja

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė