Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-02 · Civilinė byla Nr. e2-284-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
e2-284-1120/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-284-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00147-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-541-569/2019, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltpool“ (toliau – ir ieškovė) 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Orlen Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) 11 917 071,13 Eur skolą, 2 108 949,62 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą. Su tokiu prašymu ieškovė nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus priimti ir įsiteisės galutiniai teismų sprendimai Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamose administracinėse bylose Nr. I-3-426/2019, Nr. A-1752-525/2019, Nr. eI-7-596/2019, Nr. eI-18-1063/2019, eI-59-244/2019, Nr. eI-119-535/2019 ir Nr. eI-1263-473/2019.

4. Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje reikės neišvengiamai pasisakyti dėl skolos dydžio, su kuriuo nesutinka Orlen, pagrįstumo. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Baltpool prašo priteisti iš Orlen skolą, apskaičiuotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų, kurių teisėtumas yra ginčijamas administraciniuose teismuose, pagrindu. Teismas konstatavo, kad nors šioje byloje priešieškinys dėl minėtos komisijos nutarimų nėra pareikštas, bylą nagrinėjančiam teismui, sprendžiant reikalavimą priteisti skolą, neišvengiamai tektų dėl jų teisėtumo pasisakyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl tarp nagrinėjamų bylų egzistuoja prejudicinis ar kitoks teisinis ryšys. Poreikį stabdyti bylą teismas grindė abstrakčiais motyvais. Akivaizdu, jog skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų bylos stabdymo sąlygų, o tai, kad nutartis yra nemotyvuota sudaro atskirą pagrindą panaikinti nutartį.

5.2. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas tapatų įsiskolinimo nemokėjimo klausimą, bylas išnagrinėjo iš esmės (bylos Nr. e2-42-264/2018, Nr. e2-1618-587/2019). Be to, kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog bylos stabdymas tokiose situacijose, kai reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, būtų nepateisinamas procesinis veiksmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).

5.3. Skundžiama nutartis pažeidžia teisės aktų teisėtumo prezumpciją, viešąjį interesą. Bylos stabdymas yra neadekvatus siekiamam tikslui (neproporcinga priemonė).

Atsiliepimas

6. Atsakovė atsiliepime prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas teisingai nustatė, kad tarp nagrinėjamos bylos ir administracinių bylų yra prejudicinis ryšys (privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas), nes ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš minėtos komisijos nutarimų, kurie nustatė atitinkamai 2013–2019 m. viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) kainas ir iš jų išmokėtinas VIAP lėšas VIAP lėšų gavėjams, taikytinas atsakovei. Pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad būtent šių komisijos nutarimų pagrindu apskaičiavo ir reikalauja iš atsakovės priteisti VIAP skolą. Atsakovė kiekvienais metais skundė atitinkamų metų komisijos nutarimus dėl VIAP kainų ir VIAP lėšų 2013–2019 m. skyrimo. Spręsdamas civilinę bylą, teismas turės neišvengiamai pasisakyti dėl skolos dydžio pagrįstumo, kuris yra paskaičiuotas vadovaujantis administracinėse bylose ginčijamais nutarimais. Panaikinus nutarimus, ieškovė neturėtų pagrindo reikalauti iš atsakovės mokėti VIAP lėšų. Teismui nesustabdžius bylos, būtų kilusi rizika priimti skirtingus sprendimus civilinėje ir minėtose administracinėse bylose. Šiaulių apygardos teisme yra sustabdyta analogiška civilinė byla (Nr. 2-15-440/2019), todėl siekiant užtikrinti nuoseklios teismų praktikos formavimą, ši byla taip pat stabdytina.

6.2. Teismas teisingai sprendė, kad pati ieškovė ilgą laiką negynė viešojo intereso, nes nuo 2013 m. iki 2019 m. gegužės mėnesio neteikė ieškinio dėl VIAP kainos sumų priteisimo. Be to, pati Energetikos ministerija administracinėje byloje Nr. A-1752-524/2019 patvirtino, kad valstybė patirtų žalą dėl neteisėtų sumų priteisimo atlyginimo. VIAP lėšų grąžinimas nebūtų automatinis procesas, o sudarytų prielaidas dar didesniam teisminiam bylinėjimuisi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Atskirajame skunde ieškovė kaip atskirą pagrindą skundžiamos nutarties panaikinimui nurodė tai, kad teismo nutartis, jos nuomone, yra nemotyvuota.

13. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). CPK 291 straipsnio 1 dalyje yra išvardyta, kas turi būti nurodoma nutartyje. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, numatyta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų, pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

14. Ieškovė atskirajame skunde, tvirtindama, kad pirmosios instancijos skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl to, jog yra be motyvų, atskirajame skunde pacituodama išskyrė keturis teismo motyvus, kuriais grindžiama nutartis. Taigi, ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvacijoje nepateikė nei vieno su faktine bylos situacija susijusio motyvo, kuris paaiškintų, kaip konkrečiai byloje tenkinami CPK 163 straipsnio 3 dalyje numatyti bylos stabdymo teisiniai pagrindai. Šis ieškovės atskirojo skundo argumentas reiškia, kad ieškovė su teismo motyvais nesutinka, nes mano, kad jie nepagrindžia bylos stabdymo pagrindų, tačiau tai, kad šalis nesutinka su teismo motyvais, jokiu būdu nereiškia, kad teismo procesinis sprendimas yra be motyvų.

15. Ieškovė atskirajame skunde taip pat pažymėjo, kad teismas nemotyvuotai ignoravo ir neatsižvelgė į aktualią taikytiną ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo (nutarties), kuris priimamas bylą išnagrinėjus iš esmės, ir nutarties, kuria byla nėra išsprendžiama iš esmės, turiniui CPK kelia skirtingus reikalavimus. Šiems teismo procesiniams dokumentams keliami taip pat ir skirtingi motyvavimo reikalavimai. Pavyzdžiui, sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma, be kita ko, ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tokio reikalavimo teismo nutarčiai, kuria byla neišsprendžiama iš esmės, CPK nenumato.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo savo teise pateikti teismui nuomonę dėl tam tikro procesinio klausimo (būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą), tačiau teismui į šalių nuomonę (taip pat ir dėl tam tikram procesiniam klausimui išspręsti aktualios teismų praktikos taikymo) nėra privaloma atsižvelgti. Teismas privalo nagrinėti bylas (taip pat ir spręsti jose procesinius klausimus) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Be to, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), o vienodos teismų praktikos formavimo užtikrinimas yra priskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijai (CPK 4 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės procesiniame dokumente (atsiliepime į atsakovės prašymą stabdyti bylą) nurodytos, jos nuomone, aktualios teismų praktikos, nesudaro savarankiško pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

17. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad, jos nuomone, akivaizdu, jog skundžiama nutartis neatitinka teismo taikytame CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų bylos stabdymo sąlygų.

18. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Įrodinėjimo dalyką ir byloje nustatytinus faktus lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad yra pagrindas bylą stabdyti, atsižvelgiant į tai, kad nurodytose administracinėse bylose yra sprendžiamas tam tikrų valstybės institucijos priimtų nutarimų, kurių pagrindu buvo apskaičiuotas prašomos priteisti skolos dydis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjant bylą jam neišvengiamai tektų pasisakyti dėl minėtų nutarimų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai yra administracinių, o ne bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, tačiau sutinka, kad civilinę bylą nagrinėjančiam teismui šiuo atveju teks minėtus nutarimus taikyti, atsižvelgiant į tai, kad pagal juose nustatytas VIAP kainas ateinantiems kalendoriniams metams, buvo apskaičiuota iš atsakovės prašoma priteisti skola (byloje dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra ginčo).

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitose neišnagrinėtose (administracinėse) bylose yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. administracinėse byloje nustatyti faktai (t. y. minėtų nutarimų pripažinimas teisėtais ir pagrįstais, ar jų visų (ar dalies) panaikinimas) turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo.

21. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad dauguma administracinių bylų, dėl kurių skundžiama nutarties dalimi stabdoma ši civilinė byla, yra sustabdytos jau pačioje pirminėje proceso stadijoje. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tos administracinės bylos, kurios yra sustabdytos pirminėse proceso stadijose, iš esmės yra analogiškos Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtai administracinei bylai Nr. I-1739-142/2016, kurioje 2016 m. vasario 9 d. buvo priimtas sprendimas atmesti AB „Orlen Lietuva“ (kuri nagrinėjamoje civilinėje byloje yra atsakovė) ir kitų pareiškėjų skundus dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. O3-442, kuriuo buvo nustatytos VIAP lėšos 2014 metams, taip pat patvirtinta VIAP kaina galutiniams vartotojams (taip pat ir AB „Orlen Lietuva“) (sprendimas apskųstas apeliacine tvarka), tačiau yra susijusios su nutarimais dėl VIAP lėšų ir kainų nustatymo kitiems kalendoriniams metams. Atsižvelgiant į tai, kad sustabdytoje civilinėje byloje keliamas skolos priteisimo klausimas apima ne vienų kalendorinių metų laikotarpį, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė bylą, kol administraciniuose teismuose bus įvertinti visi aktualūs (civilinėje byloje taikytini) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba) nutarimai.

22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartis pažeidžia teisės aktų teisėtumo prezumpciją. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė atskirajame skunde, Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 29 d. nutarimu vertino teisinį reguliavimą VIAP srityje ir jį pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau pažymėtina, kad konstitucinės justicijos byloje vertinimo objektu buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, o ne Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimai, kurių teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas minėtose administracinėse bylose.

23. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad atsakovė ir kiti VIAP lėšų skolininkai žlugdo visą VIAP teikimo ir finansavimo sistemą, kurios teikiamos naudos patys atsisakyti nenori ir tai gali sukurti tokios padarinius, kai elektros tinklo sistema tiesiog nustos veikti. Pasak ieškovės, teismų sprendimai, stabdantys VIAP skolų išieškojimą neapibrėžtam laikui, tiesiogiai prie to prisideda, iškeldami privatų interesą aukščiau viešojo intereso. Ieškovė pažymi, kad bylos nesustabdymas nepažeistų atsakovės interesų, nes administracinėse bylose nustačius VIAP lėšų išmokėjimo atvejo neteisėtumą, Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai tektų pareiga priimti tuo pačiu klausimu naują nutarimą, nustatant pakoreguotą VIAP tarifą nagrinėjamam laikotarpiui bei išsprendžiant permokos (nepriemokos) sumokėjimo (grąžinimo) klausimą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad administracinėse bylose panaikinus nutarimus, išmokėtų (priteistų) VIAP lėšų grąžinimas nebūtų automatinis procesas, o sudarytų prielaidas dar didesniam teisminiam bylinėjimuisi. Atsakovė atsiliepime taip pat pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje patvirtino, kad dėl to valstybė patirtų žalą.

24. Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės argumentų, susijusių su galimai pažeidžiamu dėl bylos stabdymo viešu interesu, pažymi, kad Europos Komisija yra pradėjusi tyrimą dėl 2013–2018 metais taikytų VIAP sistemos priemonių, susijusių su elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse bei elektros energijos sistemos rezervų užtikrinimu (viešai skelbiamas Europos Komisijos 2019 m. birželio 3 d. raštas Nr. C(2019)3949 final), (https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/e579deaf-b4f4-11e9-9d01-01aa75ed71a1), t. y. ir dėl VIAP, kurias teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyti gamintojai. Šias iš VIAP lėšų kompensuojamas VIAP Europos Komisija preliminariai įvertino kaip neteisėtą valstybės pagalbą, kuri buvo įgyvendinta pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 3 dalį. Europos Sąjungos Teismingumo Teismas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendime (byla C-284/12) nurodė, kad net jei galutiniame sprendime Europos Komisija padarytų išvadą, kad neteisėtos valstybės pagalbos požymių nėra, prevencija, kuria grindžiama SESV įtvirtinta valstybės pagalbos kontrolės sistema, siekiama, kad, sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą išreiškus abejonę dėl šios priemonės suderinamumo su bendrąja rinka, jos įgyvendinimas būtų atidėtas tol, kol ši abejonė bus pašalinta galutiniu Europos Komisijos sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1752-525/2019). Taigi, kol administracinės bylos nėra išnagrinėtos ir nėra pasisakyta dėl ginčijamų nutarimų teisėtumo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl viešo intereso galimo pažeidimo. Be to, iš esmės panašioje civilinėje byloje kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, kurie bus pateikti, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1752-525/2019, gali būti reikšmingi civilinei bylai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-695/2018).

25. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė