Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo sprendimas“ atstovui advokatui Arūnui Virkučiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka per ZOOM garso ir vaizdo konferencijų programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo sprendimas“, ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas – vienasmenis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nevykdė teismo nutartimi paskirto jam įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Pagal 2021 metų balanso duomenis bendrovė 2021 m. turėjo turto už 44 480,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Arūnas Virkutis ieškinio reikalavimą palaikė visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Atsakovas turėjo pareigą pateikti visus įmonės dokumentus ir iki šiol to nepadarė. Dėl jo veiksmų negalima atsiskaityti su kreditoriais.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 9 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB Nemokumo sprendimas“. Teismo nutartimi iškelti bankroto bylą taip pat nustatytas 15 dienų terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 20 d. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2024 m. lapkričio 27 d. išrašo nustatyta, kad atsakovas A. G. nuo 2020 m. gruodžio 22 d. buvo ieškovės vadovas. Ieškovės nemokumo administratorė išsiuntė atsakovui nutartį kartu su raginimu vykdyti ją. Ieškovės teigimu, atsakovas įpareigojimo tinkamai neįvykdė ir iki kreipimosi į teismą dienos neperdavė į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą pagal teismo nutarties iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis įtraukto ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 44 480,00 Eur (2021 m. balanso duomenys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už specialiuose įstatymuose nustatytų imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Ypač svarbios imperatyvios pareigos, nustatytos vadovui, kai bendrovė tampa nemoki. Viena iš tokių imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, kuria remiasi ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo – perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Taigi nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą.

Pagal JANĮ nuostatas, nemokumo administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Tai reiškia, kad jei nemokumo administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, jog įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims ar sunaudojimą įmonės gamybinėje ūkinėje komercinėje veikloje, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę – juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, o ieškovei pateikus visus jai objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo naštą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Atsakovui buvo žinomi Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartyje nustatyti įpareigojimai, atsakovas taip pat CPK nustatyta tvarka tinkamai informuotas apie jam pareikštą ieškinį, tačiau teismui nepateikė procesinių dokumentų, kuriuose jis būtų nurodęs kitokias nei ieškovė nurodė faktines žalos įmonei padarymo aplinkybes. Nesant jokių duomenų, paneigiančių atsakovo kaltės prezumpciją, yra pagrindas konstatuoti visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, todėl ieškovės pareikštas ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 44 480,00 Eur dydžio žalos atlyginimo ieškovei suma (CK 2.87 straipsnis, 6.246 – 6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (44 480,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 893,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis) bei 31,72 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), iš viso 924,72 Eur.

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 44 480,00 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (44 480 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 924,72 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su žyminiu mokesčiu ir procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimą išsiųsti ieškovei per EPP, atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt:

„Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2025 m. rugsėjo 11 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10221-476/2025 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., dėl žalos atlyginimo. Atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl jam 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10221-476/2025, įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Informacijos teirautis tel. (0 428) 70 465“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.