Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. individualios įmonės ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14. Viešoji įstaiga CPO LT 2024 m. kovo 27 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė apie dinaminio pirkimo sistemos pagrindu atliekamą pirkimą Nr. 709527 „Ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų užsakymai per CPO LT katalogą“. Atnaujinus CVP IS, šis pirkimas tęsiamas, jam suteikus naują Nr. 116370. Pirkimo dokumentai ir skelbimas apie pirkimą yra paskelbti senojoje CVP IS, kurios tiesioginė nuoroda internete: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/751192?B=PPO.

15. Ieškovė 2024 m. birželio 5 d. pateikė paraišką dalyvauti dinaminės pirkimų sistemos pagrindu vykdomuose konkrečiuose maitinimo paslaugų pirkimuose. Paraiškoje ieškovas inter alia pareiškė, jog: i) sutinka su visomis dinaminės pirkimų sistemos dokumentuose ir jų prieduose nustatytomis sąlygomis ir reikalavimais; ii) dalyvaudamas konkrečiuose pirkimuose laikysis pirkimo dokumentuose ir jų prieduose nustatytų sąlygų bei reikalavimų; iii) yra padariusi rimtą profesinį pažeidimą, nes neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹?straipsnio 1 dalyje, bet yra nuo jo „apsivaliusi“.

18. Ieškovė 2025 m. spalio 28 d. pateikė naują paraišką dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, kurioje nurodė, jog atitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b) papunktyje numatytą pašalinimo pagrindą – yra padariusi rimtą profesinį pažeidimą, nes neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹?straipsnio 1 dalyje. Su paraiška ieškovė deklaravo, kad nuo šio pašalinimo pagrindo yra „apsivaliusi“ bei pateikė jos taikomas tiekėjo patikimumo atstatymo priemones.

19. Atsakovė 2025 m. lapkričio 13 d. paprašė ieškovės papildomai pateikti: (i) paaiškinimą ir įrodymus, kokią realią reikšmę turi taikomos „apsivalymo“ priemonės ir kaip jos konkrečiai užtikrina, kad nustatytas pažeidimas ateityje nepasikartos (ateityje nebus nustatytų pažeidimų dėl nelegalių darbuotojų); (ii) laisvos formos deklaraciją pagal Pirkimo dokumentų A dalies 1 priedo „Pašalinimo pagrindai“ 13 punktą, patvirtinančią, kad tiekėjas: 1) nėra įtrauktas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skelbiamą nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą; 2) nėra pripažintas pažeidęs maisto tvarkymo reikalavimų teisės aktų nustatyta tvarka; 3) pateikti duomenys yra teisingi ir atitinka faktinę situaciją.

20. Ieškovė 2025 m. lapkričio 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsakovė 2024 m. ieškovės „apsivalymą“ buvo pripažinusi tinkamu ir leido įmonei dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Be to, ieškovė atliko atsakingų asmenų pakeitimus ir funkcijų perskirstymą, darbuotojų mokymus, ėmėsi kitų vidinių administracinių priemonių, kad nustatyti pažeidimai dėl nelegalių darbuotojų ateityje nepasikartotų. Kartu pateikė priedus: atskirų darbuotojų dokumentų pavyzdžius, darbo sutarčių registravimo žurnalą, Sodros pranešimus, vidinį įsakymą dėl atsakomybės, deklaracijas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skelbiamą nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo ir dėl pažeidimų ateityje nebuvimo.

21. Atsakovė 2025 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi ieškovė, yra nepakankamos ir ieškovės paraišką atmetė.

22. Ieškovė 2025 m. gruodžio 8 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti viešosios įstaigos CPO LT sprendimą atmesti ieškovės paraišką ir priimti jos „apsivalymą“ kaip tinkamą ir leisti dalyvauti dinaminiame pirkime.

23. Atsakovė 2025 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 1S-1268/2025 „Dėl pretenzijos dinaminėje pirkimų sistemoje Nr. 116370“ ieškovės pretenzijos netenkino.

24. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, kreipėsi į teismą ir siekia, kad būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas atsakovės Pirkime priimtas sprendimas atmesti ieškovės paraišką bei priimtas sprendimas leisti jai dalyvauti Pirkime. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar atsakovė objektyviai ir motyvuotai įvertino ieškovės „apsivalymo“ priemonių taikymą ir atitinkamai ar pagrįstai atmetė ieškovės paraišką.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

25. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktyje nurodyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹?straipsnio 1 dalyje. Analogiška nuostata yra numatyta ir Pirkimo A dalies 1 priedo 11 punkte.

26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad A. C. individuali įmonė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 32894 už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą buvo nubausta 1 736 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad A. C. individuali įmonė, atstovaujama savininko A. C., pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent nesudarius rašytinių darbo sutarčių su L. J. ir O. R. ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti L. J. nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d., O. R. nuo 2023 m. rugsėjo 21 d., t .y. atlikti darbus mokyklos virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. C. individualios įmonės naudai. Atitinkamai ieškovė nuo 2023 m. gruodžio 24 d. iki 2026 m. gruodžio 23 d. yra laikoma neatitinkančia minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnį (https://www.vmi.lt/evmi/rinkmenos/lt/mokesciu-moketoju-informacija).

27. Tačiau faktas, jog tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, pats savaime nėra pagrindas pašalinti iš pirkimų, t. y. net ir tokiems tiekėjams gali būti leidžiama dalyvauti pirkimuose. Kiekvieną kartą pirkimo vykdytojas turi spręsti, ar vertinant tiekėjo patikimumą, tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis). Be to, net ir priėmus sprendimą, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros būtų proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, tiekėjas vis tiek turi galimybę taikyti „apsivalymo“ priemones.

28. VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes.

29. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas išimtį iš pašalinimo taikymo, ją susiejo su tiekėjo pareiga pateikti informaciją apie priemones, kuriomis siekiama atkurti patikimumą, ir perkančiosios organizacijos pareiga šias priemones įvertinti bei priimti motyvuotą sprendimą dėl jų pakankamumo, atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Ši teisės norma nereiškia automatinio tiekėjo „reabilitavimo“ vien tik pateikus dokumentus, t. y. privaloma įrodyti, kad priemonės yra realiai įgyvendinamos ir veiksmingos prevencijai. Negana to, pareiga pateikti aiškią, nuoseklią ir patikrinamą informaciją apie priemonių veiksmingumą bei jų ryšį su konkretaus pažeidimo prevencija tenka tiekėjui. Perkančioji organizacija nėra įpareigota „sukurti“ tiekėjui tinkamų priemonių plano ar spėlioti, kaip pateikti dokumentai turėtų veikti prevenciškai – būtent tiekėjas turi pagrįsti, kad jo pritaikytos ir taikomos priemonės pakeitė jo korporatyvinę elgseną taip ir tiek, jog ateityje yra mažai tikėtinas VPĮ 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytų pašalinimo pagrindų pakartotinumas bei tinkamai ir visiškai suveikė bendroji ir individualioji prevencija tiekėjo atžvilgiu.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė, 2025 m. spalio 28 d. gavusi ieškovės paraišką, kurioje ieškovė deklaravo „apsivalymą“, pareikalavo papildomų duomenų, prašydama paaiškinti priemonių ryšį su pažeidimo prevencija ir pateikti konkrečius įrodymus. Ieškovė atitinkamai pateikė paaiškinimus ir dokumentus, kuriuose iš esmės nurodė: (i) 2024 m. analogiškoje situacijoje (su tuo pačiu pažeidimu ir tomis pačiomis priemonėmis) atsakovė buvo pripažinusi ieškovės „apsivalymą“ pakankamu ir leido dalyvauti pirkime; (ii) po 2023 m. rugsėjo 21 d. nustatyto nelegalaus darbo pažeidimo ji priėmė vidaus sprendimą pašalinti nuo įdarbinimo/atleidimo funkcijų pažeidimą padariusį savininką (A. C.) ir nuo 2024 m. sausio 1 d. pavedė administratoriui (M. C.) vykdyti darbuotojų priėmimo/atleidimo kontrolę, taip siekdama užtikrinti, kad pažeidimą padaręs asmuo nedalyvautų su įdarbinimu susijusioje veikloje; (iii) M. C. pasitraukus iš įmonės, 2024 m. liepos 1 d. buvo priimtas sprendimas funkcijas perduoti padalinio vadovei J. C., įmonėje dirbančiai nuo 2010 m.; ieškovės teigimu, tai nėra vien formalus „pareigų perdavimas“, o pirminio „apsivalymo“ tąsa, siekiant išlaikyti pažeidimą padariusio asmens eliminavimą; (iv) 2025 m. gegužės 11 d. priimtas sprendimas, o nuo 2025 m. gegužės 30 d. įmonės vadove paskirti J. C., kuri vykdo visas vadovo funkcijas, įskaitant susijusias su įdarbinimu; (v) vykdyti privalomi mokymai (higienos įgūdžiai, darbuotojų sauga ir sveikata ir pan.) yra susiję su darbuotojų identifikavimo ir dokumentų patikros procedūromis, todėl prisideda prie prevencijos (užtikrina, kad darbuotojas nepradėtų dirbti be reikiamų dokumentų ir procedūrų). Ieškovė taip pat pateikė dviejų darbuotojų dokumentus (sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus, asmens medicinines korteles, prašymus priimti į darbą, darbo sutartis), darbo sutarčių registravimo žurnalą, pranešimus Sodrai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, pasiūlymą įsidarbinti, įsakymą dėl J. C. sutikimo būti atsakinga už įmonės darbuotojų įdarbinimo/atleidimo kontrolę, laisvos formos deklaracijas dėl įmonės neįtraukimo į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skelbiamą nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą bei tinkamų funkcijų vykdymo ir pažeidimų dėl nelegalių darbuotojų nebuvimo ateityje.

31. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad vien dokumentų pateikimas (darbo sutartys, registrai, ataskaitos, atskiri mokymų ar sveikatos dokumentai, deklaracijos) pats savaime dar nepatvirtina, jog tiekėjas įdiegė technines, organizacines ir personalo valdymo priemones, kurios realiai pakeitė įmonės elgseną ir sukuria veiksmingą pažeidimų prevencijos mechanizmą. Vertinant VPĮ 46 straipsnio 10 dalies prasme, esminė yra priemonių visuma, jos tęstinumas, kontrolės realumas ir patikrinamas prevencinis poveikis, o ne formali atitiktis dokumentų egzistavimo prasme. Atsakovė prašė paaiškinti realų ryšį ir pateikti įrodymus, tačiau ieškovės atsakymas apsiribojo dokumentų rinkiniu ir bendro pobūdžio teiginiais. Taigi, šiuo atveju ieškovės pateiktuose paaiškinimuose trūko nuoseklaus ir aiškaus atsakymo, kokiu būdu konkrečiai pasirinktos priemonės užkerta kelią pažeidimo (nelegalaus darbo) pasikartojimui: nebuvo pateikta pakankamai duomenų apie faktinį kontrolės mechanizmą (kas, kada, kaip tikrina, kokie yra kontrolės „taškai“, kaip fiksuojami pažeidimai, kokios sankcijos taikomos už vidaus tvarkų nesilaikymą, kaip užtikrinama, kad darbuotojas nepradėtų darbo iki pranešimo pateikimo ir pan.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo pagrindą suabejoti priemonių prevenciniu veiksmingumu.

32. Teismas pažymi, kad pats giminystės/tarpusavyje artimai susijusių asmenų faktas viešųjų pirkimų kontekste negali būti vertinamas kaip savarankiškas neigiamas kriterijus. Vis dėlto konkrečiu atveju svarbus ne giminystės „įvardijimas“, o tai, ar tiekėjas objektyviais duomenimis pagrindė, kad atsakingų asmenų kaita iš tiesų reiškia realų valdymo ir kontrolės pasikeitimą, o ne formalią funkcijų „perrašymo“ schemą, kuri nepakeičia sprendimų priėmimo centro ir organizacinės atsakomybės.

33. Iš bylos duomenų matyti, kad esminė ieškovės nurodoma patikimumo atkūrimo priemonė yra atsakingų asmenų keitimas (A. C. ? M. C. ? J. C.) ir įgaliojimų suteikimas J. C.. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, sutinka su atsakove, kad vien „rotacija“ savaime neatsako į klausimą, kaip įmonė užtikrina prevenciją: t. y. kokie konkretūs kontrolės veiksmai ir procedūros realiai vykdomi, kas ir kaip atsako už teisės aktų laikymąsi, kaip užtikrinamas kontrolės nepriklausomumas ir kaip eliminuojama rizika, jog pažeidimo priežastys išliks.

34. Šiame kontekste teismas vertina, kad ieškovės pateikti duomenys nepakankamai atskleidžia faktinę organizacinę situaciją (valdymo, kontrolės ir atsakomybės mechanizmo veikimą). Atsakovė, įvertinusi priemones bendrame ieškovės patikimumo kontekste, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad rotacija tarp artimai susijusių asmenų, nesant aiškių ir patikrinamų vidinės kontrolės mechanizmų, negarantuoja realaus elgsenos pasikeitimo.

35. Ieškovė remiasi aplinkybe, kad 2024 m. birželio 12 d. atsakovė buvo leidusi ieškovei dalyvauti Pirkime. Tačiau teismas pažymi, kad viešojo pirkimo vykdytojas kiekvienu atveju vertina tiekėjo priemones individualiai, atsižvelgdamas į konkretaus vertinimo metu turimus duomenis, aplinkybes ir jų visumą. Vien tai, kad ankstesniame etape priemonės buvo vertintos kaip pakankamos, nesukuria absoliučios teisės reikalauti analogiško sprendimo vėliau, ypač kai vėlesniame laikotarpyje tiekėjo patikimumo vertinimo kontekstas pakinta (pvz., nustatomi kiti pažeidimai, atsiranda papildomų duomenų, kinta rizikos vertinimas).

36. Taip pat teismas atsižvelgia į bylos medžiagoje nurodytas aplinkybes, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 13 d. buvo pašalinta iš Pirkimo procedūrų dėl kitų VPĮ 46 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų (konkurencijos iškraipymas ir melaginga informacija), o tai, nors ir nėra tiesioginis šio ginčo dalykas, pagrįstai gali būti vertinama kaip papildomas patikimumo konteksto elementas, vertinant ar tiekėjos elgsena iš tiesų tapo stabili ir prognozuojama. Šie duomenys vertinami ne kaip savarankiškas pašalinimo pagrindas, bet kaip patikimumo atkūrimo priemonių veiksmingumo kontekstas.

37. Kaip minėta, VPĮ 46 straipsnio 8 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją prieš pašalinant tiekėją įvertinti pašalinimo proporcingumą. Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra socialiai jautrus (ugdymo įstaigų maitinimo paslaugos), todėl reikalavimas užtikrinti tiekėjo patikimumą ir prevencinę kontrolę yra ypač reikšmingas viešajam interesui. Teismas vertina, kad atsakovė, spręsdama dėl priemonių nepakankamumo ir atmesdama paraišką, veikė siekdama užtikrinti Pirkimo skaidrumą, patikimą tiekėjo elgseną ir rizikų valdymą, o pasirinktas sprendimas nėra akivaizdžiai neproporcingas.

38. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė: (i) taikė tinkamą teisinį pagrindą (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b) papunktis), (ii) įgyvendino VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje numatytą procedūrą (pareikalavo papildomos informacijos, įvertino ją ir priėmė motyvuotą sprendimą), (iii) turėjo pagrindą laikyti, kad ieškovės pateiktos priemonės neįrodo realaus, tęstinio ir veiksmingo prevencinio mechanizmo, todėl ieškovės paraiškos atmetimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių priežasčių ieškinys atmetamas.

39. Teismas teisiškai įvertino byloje dalyvaujančių asmenų esminius argumentus, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, ir įvertinęs tai, kad kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, dėl jų teismas nepasisako (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų dydžio iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepagrindė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

41. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.