- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-287-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20009-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- „Būsto paskolų draudimas“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-25523-214/2016, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. M. antstoliui R. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00393.Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio R. B. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00393 iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl pateikto skundo; stabdyti nekilnojamojo turto, parduoto 2016 m. rugsėjo 12 d. antrosiose varžytynėse, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio skolininkui A. M., perdavimą varžytynėse laimėjusiam asmeniui (b.l. 3-6).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00393 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio R. B. veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas (b.l. 13-14).Teismas nustatė, kad antstolio R. B. patvarkymu yra paskelbtos varžytynės A. M. priklausančiam 0,0630 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 128,73 kv.m. bendro ploto pastatu - gyvenamuoju namu, esantiems (duomenys neskelbtini). Varžytynių data 2016 m. rugpjūčio 11 d. – 2016 m. rugsėjo 12 d. Byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas parduotas. Antstoliui paskelbus skolininko turto varžytynes, o pareiškėjui skundžiant antstolio veiksmus dėl netinkamo skolininko informavimo apie turto areštą ir turto arešto akto sudarymą, turto įkainojimą, eksperto paskyrimą bei varžytynių paskelbimą, tikslinga sustabdyti pareiškėjui nuosavybes teise priklausančio turto pardavimą iš varžytynių bei vykdymo veiksmus iki galutinio sprendimo dėl skundo priėmimo. Išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą po skolininko turtinių teisių varžytynių, jam būtų padaryta žala.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP- 25523-214/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 18-22).Nurodė, kad nutartis yra neteisėta, nepagrista ir nemotyvuota, priimta visapusiškai ir objektyviai neįvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimo. Pareiškėjas, teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų, siekia visais įmanomais būdais vilkinti vykdymo procesą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis išraiška, siekiant fizinio asmens bankroto proceso. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. CPK nenustato vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo kol teismas išspręs pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Iš pareiškėjo pateikto prašymo bei vykdomosios bylos eigos matyti, kad pareiškėjas savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinumo nepagrindė. Be kita ko, 2016 m. spalio 5 d. antstolio surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-3623 pareiškėjo gali būti ginčijamas tik ieškinine tvarka, todėl ir šiuo aspektu skundžiama nutartis yra neteisėta.Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nors apeliantė teigia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00393 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio R. B. veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas. Apeliantė teigia, kad pareiškėjas savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinumo nepagrindė, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-26764-775/2016 A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 179 str. 3 d.). Nors 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau, kaip minėta, aplinkybė, kad skundą išnagrinėjus iš esmės jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paneigia jo tikėtino pagrįstumo faktą. Nesant bent vienos iš CPK144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (CPK 144 str. 1 d.).Nustačius nurodytą reikšmingą aplinkybę, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Įvertinus nustatytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.