- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- I-1019-386/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00629-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., pareiškėjo atstovei advokatei G. S.,
2013 m. spalio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. bei laikinai einančiai Teisės skyriaus vedėjos pareigas V. M., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui R. S., dėl 2013-06-06 akto Nr. (1.7)-SR-2029 ir 2013-07-02 akto Nr. (1.7.)-SR-2340 panaikinimo, 80 000 Lt moralinės žalos ir 8 500 Lt negauto darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2013-09-04 patikslintu skundu (b. l. 51-52) prašo:
- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. birželio 6 d. aktą Nr. (1.7)-SR-2029 ir 2013 m. liepos 2 d. aktą Nr. (1.7.)-SR-2340;
- priteisti solidariai iš Tarnybos ir Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros (toliau – ir Advokatų kontora) 80 000 Lt moralinės žalos atlyginimą ir 8 500 Lt negautą darbo užmokestį;
- priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4244-730/2013, kurioje pareiškėjui buvo reikalinga kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. Teigia, kad Tarnyba pagal pareiškėjo 2013-02-26 prašymą Nr. ATP-326 2013-03-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-309-13 suteikė antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje, paskiriant ją teikti Advokatų kontoros advokatą R. S. (toliau – ir advokatas R. S.).
Nurodo, kad Tarnyba 2013-06-06 aktu Nr. (1.7)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ informavo, jog nutraukia pareiškėjo duomenų tvarkymą ir grąžina pareiškėjui 2013-02-26 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus. Taip pat nurodo, kad šį aktą pasirašė laikinai einanti pareigas Tarnybos teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti direktorių, V. M.
Pareiškėjui nesuprantami tokie Tarnybos veiksmai. Teigia, kad advokatas R. S. nieko nepaaiškino. Nurodo, kad kreipusis į Tarnybą, buvo atsakyta 2013-07-02 aktu Nr. (1.7)-SR-2340, kuriame pateikta informacija nepaaiškino minėtų Tarnybos veiksmų. Mano, kad Tarnyba neteisėtai davė nurodymus advokatui nedelsiant nutraukti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjo duomenų tvarkymu, ir grąžinti pareiškėjui visus dokumentus. Nurodo, kad Tarnyba oficialiai nepriėmė sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, tačiau teisinė pagalba teikiama nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad advokatas R. S. minėtoje civilinėje byloje delsė atlikti reikiamus procesinius veiksmus renkant įrodymus, delsė paruošti patikslintą ieškinį, vengė bendrauti ir teisinės pagalbos neteikė.
Pareiškėjas paaiškina, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus, stresines situacijas, išgyvenimus, labai jaudinosi, pergyveno visa jo šeima, minėtoje civilinėje byloje buvo priverstas sudaryti taikos sutartį, prarado galimybę sugrįžti į darbą, ir tokiu būdu patyrė moralinę žalą, kurią vertina 80 000 Lt. Taip pat nurodo, kad prarado galimybę minėtoje civilinėje byloje prisiteisti sąžiningai uždirbtą 1250 Lt per mėnesį atlygį už laikotarpį nuo 2013-02-08 iki 2013-08-21, kas sudaro 8 750 Lt (7,5 mėn. x 1250 Lt) negauto darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 67-71) nurodo, kad su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė teigia, kad 2013-02-26 Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. 1708), kurio paskutiniame lape laukelyje „Mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.“, ranka buvo įrašytas tekstas: „nesutinku“, tačiau gauto prašymo nagrinėjimo procedūros metu ši aplinkybė nepastebėta ir 2013-03-01 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-309-13 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba.
Tarnyba paaiškina, kad 2013-06-05 gavo pareiškėjo patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-519-386/2013, kurioje pareiškėjas nurodė, kad 2013-03-01 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-309-13 jam suteikta antrinė teisinė pagalbą pagal jo 2013-02-26 pateiktą prašymą, nepaisant prašyme nurodyto jo nesutikimo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais tvarkyti jo asmens duomenis. Nurodo, jog patikrinimo metu šios aplinkybės pasitvirtino – pareiškėjas 2013-02-26 prašymu nesutiko, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Teigia, kad 2013-06-06 aktu Nr. (1.7.)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ nutraukė pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą ir grąžino pareiškėjui jo 2013-02-26 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus. Taip pat teigia, jog šiame akte išsamiai aptarė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, kurių pagrindu priėmė šį aktą bei konstatavo, kad nutraukus asmens duomenų tvarkymą, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui baigtas. Nurodo, kad tuo pačiu aktu kreipėsi į advokatą R. S. su prašymu nedelsiant nutraukti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjo duomenų tvarkymu, ir grąžinti pareiškėjui visus dokumentus.
Tarnyba taip pat paaiškina, kad 2013-06-19 gavo pareiškėjo prašymą „Dėl 2013-06-06 Nr. (1.7.)-SR-2029 akto išaiškinimo“, kuriuo prašė motyvuotai išaiškinti 2013-06-06 aktą Nr. (1.7.)-SR-2029 bei jo pasekmes jam; išaiškinti, ar nutrauktas jam antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2013-03-01 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-309-13, jeigu taip, išduoti tokio sprendimo nuorašą; išduoti informaciją, kur ir kaip užregistruoti dokumentus, adresuotus advokatui R. S.; išduoti Tarnybos nuostatų kopiją, kuria Tarnyba vadovaujasi vykdydama savo funkcijas; įteikti prašymą advokatui R. S.
Nurodo, kad 2013-07-02 aktu Nr. (1.7)-SR-2340 atsakė į pareiškėjo prašymą. Teigia, kad šiuo aktu dar kartą paaiškino, kad Tarnyba 2013-06-06 aktu Nr. (1.7.)-SR-2029 nutraukė duomenų tvarkymą ir grąžino 2013-02-26 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus; pažymėjo, kad 2013-06-06 akto motyvai ir teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, yra išsamiai ir aiškiai išdėstyti pačiame akte bei kad šiame akte taip pat nurodytos ir asmens duomenų tvarkymo nutraukimo teisinės pasekmės antrinės teisinės pagalbos teikimui, o atskiro sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pagrindu priimta nebuvo. Teigia, kad šiuo 2013-07-02 aktu Nr. (1.7)-SR-2340 taip pat informavo, kokie santykiai sieja advokatą R. S. ir Tarnybą bei nurodė, kad administravimo ar korespondencijos tvarkymo paslaugų Tarnyba advokatui neteikia ir atsisakė pateikti pareiškėjui Tarnybos nuostatų kopiją, nes ši informacija jau buvo viešai skelbta ir yra viešai prieinama.
Tarnyba pažymi, kad atskiro sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo Tarnyba nepriėmė todėl, kad jokie teisės aktai Tarnybai nesuteikia įgaliojimų panaikinti savo pačios priimtą administracinį aktą, kuris nuo pat pradžių neturėjo būti priimtas ir neturėjo suteikti pareiškėjui teisės į antrinę teisinę pagalbą bei kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenumato savarankiško antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindo paaiškėjus, kad priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos negalėjo būti priimtas. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, vadovavosi Asmens duomenų teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, numatančiomis jau pradėto asmens duomenų tvarkymo nutraukimą, taip pat atsižvelgdama į Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria suformuotos teisės aiškinimo taisyklės dėl asmens sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais teisinės reikšmės.
Tarnyba nurodo, kad skundžiamą 2013-06-06 aktą Nr. (1.7.)-SR-2029 Tarnybos vardu priėmė laikinai einanti pareigas Teisės skyriaus vedėja V. M., kuri Tarnybos direktoriaus 2013-05-31 įsakymu Nr. P-15 pavadavo Tarnybos direktorių R. V.
Tarnyba mano, kad pareiškėjas, siekdamas sąžiningai ir tinkamai realizuoti savo teisę į antrinę teisinę pagalbą, galėjo pateikti Tarnybai naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jame duodamas sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, tačiau pareiškėjas elgėsi priešingai. Teigia, kad pats pareiškėjas dėl savo kategoriško atsisakymo duoti sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais yra asmeniškai atsakingas už jo įvardijamas pasekmes. Pažymi, kad minėta civilinė byla išnagrinėta ir užbaigta, tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, todėl pareiškėjo motyvai, kad jis dėl civilinės bylos nagrinėjimo eigos ir baigties patyrė turtinės ar neturtinės žalos, kurios atsiradimui įtakos turėjo ir Tarnybos ar advokato R. S. veiksmai, atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas R. S. atsiliepimu (b. l. 65-66) į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Tarnybos 2013-03-01 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-309-13 buvo paskirtas atstovauti pareiškėjo interesus civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovauti pareiškėją pirmos instancijos teisme. Nurodo, kad 2013-03-06 pareiškėjui jau buvo paruoštas ir atiduotas ieškinys dėl atleidimo iš darbo be teisėto pagrindo ir su tuo susijusių išmokų priteisimo. Apie tai, jog vėliau turės paruošti patikslintą ieškinį dėl moralinės ir materialinės žalos priteisimo, jokios kalbos nebuvo. Nurodo, jog jokių skundų, kad vengė bendrauti su pareiškėju ar delsė atlikti procesinius veiksmus negavo, tačiau pats pareiškėjas vengė bendradarbiauti; dokumentus, kuriuos ketino prijungti prie bylos, pateikė tik prieš teismo posėdį, kai kuriuos dokumentus teikė teismo posėdžio metu, taip sudarydamas keblumų ir atimdamas galimybę tinkamai susipažinti su dokumentais ir iš anksto suderinti poziciją byloje. Paaiškina, kad proceso metu gavo Tarnybos 2013-06-06 raštą Nr. (1.7.)-SR-2029, kuriuo Tarnyba paprašė nedelsiant nutraukti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjo duomenų tvarkymu ir grąžinti pareiškėjui visus dokumentus. Teigia, kad šį Tarnybos prašymą išpildė – atidavė pareiškėjui visus turėtus dokumentus ir nutraukė jo duomenų tvarkymą. Nurodo, kad šį Tarnybos raštą suprato kaip sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kuris yra privalomas ir advokatui. Mano, kad pareiškėjui jokia žala - nei turtinė nei neturtinė - nebuvo padaryta, antrinė teisinė pagalba buvo teikiama operatyviai ir kvalifikuotai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. teismo posėdžio metu atsisakė pateikti bet kokius paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė G. S. palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Kiti administracinės bylos proceso šalys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Konstatuojama: Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2013-02-26 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-326, prašė Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir nurodė, jog nesutinka, kad šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2013-03-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-309-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui minėtoje civilinėje byloje, paskiriant advokatą R. S. (toliau – ir advokatas R. S.).
Šalies argumentai
Tarnyba 2013-06-06 raštu Nr. (1.7)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ informavo pareiškėją, jog nustatė, kad pareiškėjas savo 2013-02-26 Tarnybai pateiktame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog nesutinka, kad jo prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybės institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, todėl Tarnyba nutraukia pareiškėjo duomenų tvarkymą ir grąžina pareiškėjui jo 2013-02-26 prašymą ir visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus. Taip pat nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas ir organizavimas asmeniui nesutinkant dėl jo asmens duomenų tvarkymo yra negalimas, todėl nutraukus asmens duomenų tvarkymą, antrinės teisinės pagalbos teikimas baigiasi.
Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių, advokatą R. S. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2013-06-19 prašymu, Tarnyboje gautas 2013-06-19, reg. Nr. 1.7-749 362/13, „Dėl 2013-06-06 Nr. (1.7)-SR-2029 akto išaiškinimo“ (b. l. 35), prašydamas:
- Klaipėdos VGTPT motyvuotai išaiškinti 2013-06-06 Nr. (1.7)-SR-2029 aktą bei jo pasekmes jo asmeniui. Išaiškinti, ar nutrauktas jam antrinės teisines pagalbos teikimas pagal 2013-03-01 Nr. (1.31)-TPA-309-13 sprendimą, jeigu taip, tai išduoti tokio sprendimo nuorašą. Išduoti informaciją, kur ir kaip užregistruoti dokumentus, adresuotus advokatui R. S. Išduoti Klaipėdos VGTPT nuostatų kopiją, kuria ji vadovaujasi vykdydama savo funkcijas. Šį prašymą įteikti advokatui R. S.
- Klaipėdos antrinės teisines pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos VGTPT advokatą R. S. išaiškinti Klaipėdos VGTPT 2013-06-06 Nr. (1.7)-SR-2029 akto reikšmę ir sudaromas jam pasekmes. Informuoti, ar advokatas R. S. dar teikia jam teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-4244-730/2013. Jeigu paslaugų neteikia, tai kokiais pagrindais ir nuo kada. Išduoti motyvuotas rekomendacijas, kokius veiksmus privalo atlikti, kad būtų teikiama jam antrinė teisinė pagalba pagal 2013-03-01 Nr. (1.31)-TPA-309-13 sprendimą. Išaiškinti, kaip oficialiai užregistruoti dokumentus, teiktinus advokatui.
Tarnyba 2013-07-02 raštu Nr. (1.7.)-SR-2340 „Dėl Jūsų 2013-06-19 prašymo“ (b. l. 37-38) dėl 2013-06-06 rašto Nr. (1.7)-SR-2029 išaiškinimo nurodė, kad rašto motyvai ir teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, pasekmės bei apskundimo tvarka yra išsamiai ir aiškiai išdėstyti pačiame rašte, o atskiro sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nebuvo priimta. Dėl dokumentų, adresuotų advokatui R. S., registravimo ir perdavimo nurodė, kad Tarnyba neturi teisės ir pareigos tvarkyti advokato korespondencijos ir negali kištis į advokato darbo organizavimą, todėl dėl dokumentų advokatui perdavimo ir registravimo siūlė kreiptis tiesiogiai į advokatą. Tarnyba nuostatų kopiją atsisakė pateikti motyvuodama tuo, kad Tarnybos nuostatai viešai paskelbti Tarnybos internetinėje svetainėje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Pagal to paties straipsnio 13 dalį Tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi.
Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą; prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras; prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. 1R-124 „Dėl Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-06-28 įsakymo Nr. 1R-260 redakcija) patvirtintos prašymo formos grafoje, esančioje formos 5 puslapyje, esantis klausimas dėl pareiškėjo sutikimo tvarkyti asmens duomenis yra įrašytas įgyvendinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą duomenų valdytojo pareigą supažindinti pareiškėją kaip duomenų subjektą su jo teise pasirinkti, ar jis sutinka, ar nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą duomenų subjekto teisę neduoti tokio sutikimo. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis taip pat įsakmiai numato, kad jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus. Taigi, šioje prašymo formos grafoje nurodytas valios pareiškimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą sutikimo sąvoką (savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis administracinėje byloje Nr. A-525-529/2013 konstatavo, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą, turi įvertinti, ar pareiškėjas atitinka asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą, nustatytus kriterijus. Tam Tarnybai reikalinga Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme tvarkyti asmens duomenis. Tačiau, nors Įstatymo 18 straipsnio 13 dalis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos Tarnybai numato galimybę sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimui reikalingą informaciją gauti iš valstybės registrų, fizinių ar juridinių asmenų, Asmens duomenų apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis pareiškėjui suteikia teisę išreikšti savo nesutikimą dėl tokio jo asmens duomenų tvarkymo. Pareiškėjui aiškiai išreiškus savo nesutikimą dėl jo duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, Tarnyba negali priimti sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo, nes neturi ir negali įvertinti šio klausimo išsprendimui reikalingų duomenų.
Byloje nagrinėtu atveju pareiškėjas pasinaudojo teise nesutikti, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi, kartu atimdamas galimybę Tarnybai vertinti jo pateiktą prašymą ir priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Atitinkamai Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas teikdamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog nesutinka, kad šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tačiau Tarnyba į tai neatsižvelgė ir priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas Tarnybos 2013-03-01 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-309-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, neskundė ir iš to, kad galimai neteisėtai buvo tvarkomi jo duomenys, žalos atsiradimo nekildina.
Pažymėtina, kad Tarnybos 2013-03-01 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-309-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-06-06 aktą Nr. (1.7)-SR-2029 ir 2013-07-02 aktą Nr. (1.7.)-SR-2340.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Kaip minėta, Tarnyba 2013-06-06 raštu Nr. (1.7)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ informavo pareiškėją, jog nustatė, kad pareiškėjas savo 2013-02-26 Tarnybai pateiktame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog nesutinka, kad jo prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybės institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, todėl Tarnyba nutraukia pareiškėjo duomenų tvarkymą ir grąžina pareiškėjui jo 2013-02-26 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus bei nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas ir organizavimas asmeniui nesutinkant dėl jo asmens duomenų tvarkymo yra negalimas, todėl nutraukus asmens duomenų tvarkymą, antrinės teisinės pagalbos teikimas baigiasi. Tarnyba 2013-07-02 raštu Nr. (1.7.)-SR-2340 „Dėl Jūsų 2013-06-19 prašymo“ atsakydama į pareiškėjo 2013-06-19 prašymą, Tarnyboje gautą 2013-06-19 reg. Nr. 1.7-749 362/13, „Dėl 2013-06-06 Nr. (1.7)-SR-2029 akto išaiškinimo“ dėl 2013-06-06 rašto Nr. (1.7)-SR-2029 nurodė, kad rašto motyvai ir teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, pasekmės bei apskundimo tvarka yra išsamiai ir aiškiai išdėstyti pačiame rašte, o atskiro sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nebuvo priimta. Dėl dokumentų, adresuotų advokatui R. S., registravimo ir perdavimo nurodė, kad Tarnyba neturi teisės ir pareigos tvarkyti advokato korespondencijos ir negali kištis į advokato darbo organizavimą, todėl dėl dokumentų advokatui perdavimo ir registravimo siūlė kreiptis tiesiogiai į advokatą. Tarnyba nuostatų kopiją atsisakė pateikti motyvuodama tuo, kad Tarnybos nuostatai viešai paskelbti Tarnybos internetinėje svetainėje.
Kaip jau nurodyta, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis įsakmiai numato, kad jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus. Įstatymai nenumato, kad kai teikiama antrinė teisinė pagalba ir nustatomas nesutikimas tvarkyti asmens duomenis, būtų galima toliau tvarkyti asmens duomenis. Taigi, Tarnyba nustačiusi, jog pareiškėjas nesutinka, kad jo prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybės institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, privalėjo nutraukti asmens duomenų tvarkymą antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.
Pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta, pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal to paties straipsnio 4 dalį duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas; be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas, netvarkant asmens duomenų, negalimas.
Įvertinus Tarnybos 2013-06-06 rašto Nr. (1.7)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ turinį, darytina išvada, jog 2013-07-02 rašte Nr. (1.7.)-SR-2340 „Dėl Jūsų 2013-06-19 prašymo“ pagrįstai nurodyta, kad rašto motyvai ir teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, pasekmės bei apskundimo tvarka yra išsamiai ir aiškiai išdėstyti pačiame rašte. Įstatymas nenumato, jog Tarnyba būtų įsipareigojusi teikti advokatams administravimo ar korespondencijos tvarkymo paslaugas, todėl pagrįstai pareiškėjui pasiūlyta dėl dokumentų advokatui perdavimo ir registravimo kreiptis tiesiogiai į advokatą. Teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį. Tarnyba nurodė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr. 1R-105 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-07-30 įsakymo Nr. 1R-208 redakcija), paskelbti internetinėje svetainėje http://klaipeda.teisinepagalba.lt/lt/lt/tm/nuostatai/, todėl darytina išvada, jog Tarnyba pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti šiuos nuostatus.
Atsižvelgiant į nustatytas ir nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuojama, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba 2013-06-06 aktu Nr. (1.7)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ ir 2013-07-02 aktu Nr. (1.7.)-SR-2340 „Dėl Jūsų 2013-06-19 prašymo“ nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo savo kompetencijos bei šie aktai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti.
Dėl reikalavimo priteisti solidariai iš Tarnybos ir Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros (toliau – ir Advokatų kontora) 80 000 Lt moralinės žalos atlyginimą ir 8 500 Lt negautą darbo užmokestį.
Teismas 2013-10-24 teismo posėdžio metu patikslino atsakoves ir jomis yra Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba ir Valstybė, atstovaujama šios Tarnybos.
Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas 80 000 Lt moralinę žalą ir 8 500 Lt negautą darbo užmokestį kildina iš advokato R. S. veiklos. Pagal ABTĮ 15 straipsnį bylos dėl žalos, atsiradusios dėl advokatų veiklos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1853-13). Byloje nėra jokių duomenų, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju nebūtų vykdžiusi sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora yra darbo vieta, kurioje, sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, neįsteigę juridinio asmens, veikia Klaipėdos advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą, o pagal Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalį teisinių santykių subjektas yra pats advokatas, ne advokatų kontora.
Iš skundo turinio taip pat matyti, jog pareiškėjas 80 000 Lt moralinę žalą ir 8 500 Lt negautą darbo užmokestį taip pat kildina iš Tarnybos veiksmų, t. y. 2013-06-06 akto Nr. (1.7)-SR-2029 ir 2013-07-02 akto Nr. (1.7.)-SR-2340. Pareiškėjas nurodo, kad buvo priverstas ieškotis trečiųjų asmenų pagalbos civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kad pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, tačiau tinkamai pasiruošti nepavyko, visa šeima pergyveno, iškilo grėsmė pralaimėti bylą, todėl buvo priverstas sudaryti taikos sutartį, tokiu būdu patyrė stresinę situaciją, nepatogumus, prarado galimybę sugrįžti į darbą bei prisiteisti uždirbtą atlygį.
Pažymėtina, jog pareiškėjas, gavęs Tarnybos 2013-06-06 raštą Nr. (1.7)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“, nepateikė Tarnybai naujo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, jame duodamas sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, nors turėjo galimybę tai padaryti. Be to, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo priverstas sudaryti taikos sutarti civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kadangi LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4244-730/2013 pagal pareiškėjo ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu patvirtino tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, ši nutartis 2013-08-29 įsiteisėjo. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalį teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai
turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Konstatuota, jog Tarnybos 2013-06-06 aktas Nr. (1.7)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ ir 2013-07-02 aktas Nr. (1.7.)-SR-2340 „Dėl Jūsų 2013-06-19 prašymo“ yra teisėti ir pagrįsti. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo.
Vadovaujantis nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, atmestinas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. L. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. bei laikinai einančiai Teisės skyriaus vedėjos pareigas V. M., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui R. S. dėl 2013-06-06 akto Nr. (1.7)-SR-2029 ir 2013-07-02 akto Nr. (1.7.)-SR-2340 panaikinimo, 80 000 Lt moralinės žalos ir 8 500 Lt negauto darbo užmokesčio priteisimo;
atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.