Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-24 · Administracinė byla Nr. I-519-386/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-24
Bylos Nr.
I-519-386/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00469-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-519-386/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00469-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. L.,

2013 m. liepos 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl 2012-09-27 rašto Nr. (1.7)-SR-3582 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) prašo:

1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2012-09-27 raštą Nr. (1.7)-SR-3582;

2) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2012-09-24 prašymą Nr. ATP-1753;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;

4) pranešti prokurorui apie piktnaudžiavimo požymius, kurie turi nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 228 straipsnio 1 dalį;

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde bei patikslintame skunde (I t., b. l. 3-4; II t., b. l. 5) pareiškėjas nurodo, kad 2012-09-24 Klaipėdos VGTPT užpildė nustatytos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, atsakė į visus formoje pateiktus klausimus bei pateikė dokumentus, kuriais grindė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau Tarnyba 2012-09-27 raštu Nr. (1.7)-SR-3582 atsisakė nagrinėti minėtą prašymą. Mano, kad toks atsisakymas prieštarauja įstatymams, kuriais remiantis Tarnyba privalėjo išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. Teigia, kad Lietuvos Respublikos ir tarptautiniai teisės aktai garantuoja jam teisę turėti advokatą ir vesti bylą per advokatą. Nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalimi turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pareiškėjas paaiškina, kad prašymas buvo pateiktas Klaipėdos VGTPT, kuri privalo vadovautis įstatymais ir pagal jo prašymą priimti sprendimą, kuris skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad šiuo atveju Tarnyba nesilaikė Įstatymo normų, jos veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodo, kad duomenis specialiai pateikė Tarnybai, kad jie būtų vertinami, tačiau Tarnybos direktorius iškreipė faktinių aplinkybių esmę ir piktnaudžiavo savo padėtimi, siekdamas nepagrįstai ir neteisėtai užkirsti jam galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą. Mano, kad Tarnybos direktoriaus R. V. pareiga išsiaiškinti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos reikalavimų esmę ir padėti įgyvendinti teisę gauti antrinę teisinę pagalbą o ne ieškoti būdų, kaip jos nesuteikti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Tarnybos direktorius R.V. ydingai ir suinteresuotai veikdamas, tyčiniais veiksmais atsisakė priimti sprendimą, ko pasekoje prašymo nagrinėjimas vilkinamas. Pažymi, kad Tarnyba išdavė prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą, kurią užpildė atsakydamas į pateiktus klausimus bei pateikdamas reikalaujamus duomenis ir dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad pagal anksčiau užpildytas analogiškas formas prašymai buvo nagrinėjami ir sprendimai priimami. Nurodo, kad Tarnyba nesuteikia jokios motyvuotos informacijos, nepaaiškina apie reikalavimų pasikeitimus, todėl forma užpildoma laisvai, atsakant į pateiktus klausimus bei pateiktus pasirinktinai atsakymus. Mano, kad Tarnybos direktoriaus R. V. minėti veiksmai – tai akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba, nes įstatymai ir teisės aktai visiems asmenims turi galioti vienodai. Pareiškėjas teigia, kad direktorius R. V., nagrinėdamas pareiškėjo 2013-02-26 prašymą Nr. ATP-326, užpildytą analogiškai 2012-09-24 prašymui Nr. ATP-1953, priėmė sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl Tarnybos direktoriaus R.V. netinkamo veikimo ir kaltės patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ir mano, kad tokie direktoriaus veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį. Dėl tokių direktoriaus tyčinių veiksmų patyrė didelę moralinę žalą, kurią vertina 25 000 litų.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 73-75; II t., b. l. 19-22) nurodo, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2012-09-24 Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurio paskutiniame lape laukelyje „Mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“, ranka įrašytas sekantis tekstas: „nesutinku“. 2012-09-27 raštu Nr. (1.7)-SR-3582 (atsiliepimuose padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant rašto Nr. (1.7)-SR-3582 datą – turi būti data „2012-09-27“, o ne „2012-09-26“) Tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, nes pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, jog nesutinka, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais ir grąžino pareiškėjui 2012-09-24 pateikto prašymo originalą kartu su pateiktais priedais.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad neturėdama pareiškėjo sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, Tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo VGTPĮ nustatyta tvarka pagal pateiktą prašymą, todėl prašymo nenagrinėjo ir pagrįstai jį grąžinto pareiškėjui.

Tarnybos nuomone, šio prašymo formos grafoje, esančioje formos 5 puslapyje, esantis teiginys (klausimas) dėl pareiškėjo sutikimo tvarkyti asmens duomenis yra įrašytas įgyvendinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą duomenų valdytojo pareigą supažindinti pareiškėją, kaip duomenų subjektą, su jo teise pasirinkti, ar jis sutinka, ar nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą duomenų subjekto teisę neduoti tokio sutikimo. To paties straipsnio 2 dalis taip pat įsakmiai numato, kad, jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus. Taigi šioje prašymo formos grafoje nurodytas valios pareiškimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą sutikimo sąvoką (savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.

Atsakovė informuoja, kad gavus pareiškėjo patikslintą skundą nagrinėjamoje byloje ir patikrinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl 2013-02-26 prašymo nagrinėjimo, pastebėta, kad pareiškėjas savo prašyme buvo nurodęs, jog nesutinka, kad jo prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybės institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Nepastebėjus 2013-02-26 prašyme esančio nesutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo, Tarnyba per klaidą prašymą išnagrinėjo ir 2013-03-01 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-309-13 suteikė antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2013-06-06 aktu Nr. (1.7.)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ nutraukė pareiškėjo duomenų tvarkymą ir grąžino pareiškėjui jo 2013-02-26 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, o nutraukus asmens duomenų tvarkymą, antrinės teisinės pagalbos teikimas baigtas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad patikslintu skundu skundžiamas 2012-09-27 aktas Nr. (1.7)-SR-3582 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl išvestiniai pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo priimti sprendimą, pranešimo prokurorui apie piktnaudžiavimą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. patikslinto skundo reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti skunde bei patikslintame skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Kiti proceso dalyviai ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašė nagrinėti bylą jos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta iš esmės atsakovės Klaipėdos VGTPT atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama:

Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčijamas Klaipėdos VGTPT 2012-09-27 raštas Nr. (1.7)-SR-3582, kuriuo pareiškėjo 2012-09-24 prašymas (reg. Nr. ATP-1753) paliktas nenagrinėtu ir grąžintas pareiškėjui, jam nesutikus, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2012-09-24 Klaipėdos VGTPT buvo gautas pareiškėjo A. L. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-12347-618/2012 (I t., b. l. 5-7). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pildydamas grafą dėl sutikimo, kad prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, pareiškėjas nurodė: „nesutinku“.

2012-09-27 raštu Nr. (1.7)-SR-3582 (b. l. 8) atsakovė Klaipėdos VGTPT informavo pareiškėją, kad jo 2012-09-24 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nebus nagrinėjamas ir grąžintas pareiškėjui.

2010-11-29 sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) įtvirtintas nuostatas.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Kadangi atsakovė Klaipėdos VGTPT atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, būtina įvertinti, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad atsakovė negali tvarkyti pareiškėjo A. L. asmens duomenų ir vykdyti pareigą patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiškėją valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pateikti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodamos nurodytą teisę, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedūrų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokią pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis - suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal įstatymą. Nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija) patvirtintoje tipinėje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje numatyta, kad asmens duomenų turėtojas - besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo asmuo, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, yra supažindinamas su jo teise pasirinkti, ar jis sutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Toks nurodytas valios pareiškimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą sutikimo sąvoką (savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas, 2012-09-24 pildydamas nustatytos formos prašymą (reg. Nr. ATP-1753), buvo supažindintas su jo teise sutikti arba nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, ir dėl jo asmens duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Pareiškėjui nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, atsakovė Klaipėdos VGTPT neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jo asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjo prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Nors kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su žyma apie jos gavimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2012-07-13 (b. l. 10-13), ji nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nėra būtinas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos tik patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėdama pareiškėjo 2012-09-24 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-12347-618/2012, atsakovė Klaipėdos VGTPT negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visų reikšmingų aplinkybių ir surinkti visų duomenų, susijusių su sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimu, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimu. Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui išreiškus nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, atsakovė Klaipėdos VGTPT skundžiamu raštu pagrįstai grąžino nenagrinėtą pareiškėjo prašymą. Konstatavus, kad atsakovė Klaipėdos VGTPT skundžiamu raštu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti atsakovę Klaipėdos VGTPT priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-12347-618/2012 pagal pareiškėjo 2012-09-24 prašymą Nr. ATP-1753, nes faktinė ir teisinė padėtis šio sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja viešoji teisė, šalis - valstybė ar savivaldybė, jų institucijos, pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatūs asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai - fiziniam ar juridiniam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimi, turi būti atlyginta žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sieja su aukščiau įvardintų viešojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t. y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams.

Kadangi konstatuota, jog atsakovės Klaipėdos VGTPT veiksmai yra teisėti dėl sprendimo nenagrinėti pareiškėjo prašymo ir jį grąžinti pareiškėjui priėmimo, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Reikalavimai pranešti prokurorui apie proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymius (ABTĮ 109 straipsnis), priimti atskirąją nutartį dėl pareigūnų, institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų asmenų, kurie pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus (ABTĮ 108 straipsnis), nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. ABTĮ 109 ir 108 straipsniai suteikia teisę teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą, imtis priemonių, numatytų šiuose straipsniuose, jei nagrinėdamas administracinį ginčą nustato šiuose straipsniuose nurodytas aplinkybes (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės mėn. 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-480-13).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant administracinį ginčą nenustatyta Klaipėdos VGTPT ar konkrečiai Tarnybos direktoriaus R. V. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, atmestinas pareiškėjo reikalavimas pranešti prokurorui apie piktnaudžiavimo požymius, kurie turi nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Pažymėtina, jog pareiškėjas net nėra pateikęs duomenų apie turėtas teismo išlaidas, jis teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi atleistas nuo 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant šį skundą (I t., b.l. 68-70).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. L. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl 2012-09-27 rašto Nr. (1.7)-SR-3582 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo;

atmesti pareiškėjo A. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėAušrelė MažrimienėEglė Kiaurakytė