- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- 1-99-576/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2dalį, 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 15.27 val., Vilniuje, S. S. g., ties pastatu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Seat Cordoba., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,94 promilės etilo alkoholio).Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
V. K. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:
jis, 2017 m. lapkričio 12 d., apie 16.40 val., Vilniuje, Gerosios Vilties g. 3, Priklausomybės ligų centro patalpose, tyčia, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymą, savo įgaliojimus vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyresniajam patruliui M. M. siūlė 1500 eurų kyšį už neteisėtą policijos pareigūno neveikimą, t.y. už tai, kad nebūtų registruojamas įvykis. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas kaltinamuoju V. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, neprisipažino, o dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje kaltę pripažino. Paaiškino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę iki Stanevičiaus g. 18, tačiau kyšio davimo nepripažįsta. Dirba pavežėju, jau baiginėjo darbą ir norėjo automobilį palikti toje vietoje. Išgėrė apie 200 gramų degtinės. Tada būdamas išgėręs vairavo automobilį. Išgėrė, nes negalvojo važiuoti, tačiau visai šalia buvo iškvietimas. Jis nuvažiavo apie 300 metrų ir sustojo kieme Stanevičiaus g. 18, Vilnius. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus. Keleivė įlipo su paaugle mergaite. Tada moteris, kuri kvietė taksi, pasakė kad kvies policiją. Atvažiavo pareigūnai, pamatavo alkotesteriu ir nustatė pirminį girtumą. Moteris davė parodymus, tada su pareigūnais nuvyko į priklausomybės ligų centrą. Nuvyko kartu su parulių ekipažu –trim pareigūnais. Atvykus kažkiek reikėjo palaukti, po to jį pakvietė kraujo paėmimui, o tada reikėjo laukti rezultato. Buvo daug laiko, stresinė situacija, gal kažką kalbėjo, nes norėjo išaiškinti, kas gresia ir kokios baudos, per kiek turi sumokėti. Įspėjimų oficialių nėra gavęs iš pareigūnų, o visa kita matosi vaizdo įraše. Jokiu momentu nebuvo jokio oficialaus įspėjimo.
Apie tą įspėjimą, kurį mini pareigūnas, kad vedant į automobilį buvo įspėtas, tai jisai jau buvo po vaizdo įrašo. Be to, tokio įspėjimo nebuvo. Pokalbis su pareigūnu vyko paėmus kraują ir laukiant tyrimų rezultato. Galimai 10-15 min. laukė rezultato, ne daugiau kaip valandą.
Atsakinėdamas į prokurorės klausimus nurodė, kad įraše Nr.1 girdimas jo pasakymas – „nepaleisti reikalus toliau“ – tačiau galimai jis nesuprato pareigūno klausimo ir nesuprato, ką kalbėjo. „Gal turime varianto nepaleisti reikalo toliau“ – nesuprato, ką kalbėjo. „Paskambinsiu, suprantate“ – skambinti ruošėsi nepamena kam ir kokiu tikslu. Būdamas Priklausomybės ligų centre skambino vieną kartą, pranešti, kad sulaikytas, kad nesijaudintų. „Pusantro tūkstančio, mažai?“ – jis tokių žodžių nesakė, bent jau neatsimena. Nebent tame kontekste dėl baudos dydžio klausė. Kad oficialiai sumokėti baudą. „Dabar per valandą laiko“ – nepamena, ką turėjo omenyje. Įraše Nr. 2 pareigūnas sako:“ Pusantros štukos eurų? Pusantros štukos eurų už ką?“, o jis, V. K.: „Nu kad, nebūtų sprendimo ir visa kita. Atveš“ - galvojo apie oficialų atsiskaitymą. Gal nesuprato pareigūno klausimo, kuris klausinėjo tik jam suprantamom klišėm.
Dar paaiškino, kad pareigūno žodžius „jūs nejuokaukite“ nelabai suprato. Buvo kažkoks neformalus pokalbis, norėjo išaiškinti dėl baudos dydžio. Nesuprato apie ką pareigūnas kalba. Pokalbis su policininku baigėsi vedant jį, V. K., į automobilį. Pasakė pareigūnas, kad „ daugiau nekalbam, aš jus įspėjau“. Pagalvojo, apie ką įspėjo ir nutarė daugiau neklausinėti. Su savimi turėjo 36 eurus. Juos nebuvo fiziškai išėmęs, patikrino tik komisariate. Pats bendravo tik su M. M.. Kiti pareigūnai stovėjo 3-5 m. atstumu, nebuvo priėję.
Liudytojas E. P., Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis, teisme parodė, kad datos ir laiko nepamena, dienos metu buvo gautas iškvietimas, jog moteris išsikvietė taksi ir įlipusi į automobilį pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, tada informavo policiją. Atvykę pareigūnai pabendravo su vairuotoju, paklausė moters, kaip kas buvo ir, kiek pamena, davė papūsti į alkotesterį, o po to vežė į priklausomybės ligų centrą, o tai reiškia, kad vairuotojas buvo pripūtęs daugiau nei pusantros promilės. Priklausomybės ligų centre vairuotojas bandė pareigūnams pasiūlyti pinigų sumą, kurios dydžio nepamena. Buvo jį įspėję kelis kartus. Po kokio trečio ar ketvirto karto pradėjo jį filmuoti ir sakyti, kad jis taip geriau nedarytų, bet V. K. vis tiek bandė pasiūlyti.
Pradžioje buvo žodžiais pasiūlyta, po to vairuotojas bandė kažkam paskambinti, susitarti, kad būtų išimta kažkokia pinigų suma, tiksliai kokia, nepamena. Pirmą kratą įspėjo jį dėl atsakomybės, antrą kartą pasakė, kad geriau taip nedarytų, o trečią kartą principingai sureagavo. Nepamena, ar į reiškiamą įspėjimą buvo kokia nors asmens reakcija. Po visų procedūrų pristatė V. K. į kažkurį policijos komisariatą. Tą dieną dirbo su R. Š. ir M. M.. Visi trys stovėjo šalia ir girdėjo pinigų pasiūlymą.
Dar nurodė, kad asmenį į priklausomybės ligų centrą vežė trise, nes tą dieną ekipaže dirbo trise. Kas konkrečiai kokius veiksmus darė, nepamena, todėl ir sako „mes“. Nepamena tiksliai, ar pats įspėjo kaltinamąjį dėl atsakomybės. Tačiau V. K. buvo įspėtas, jam pasakyta, kad gresia baudžiamoji atsakomybė už pareigūno papirkimą. Įvykį filmavo kolega M. M. su kamera, kuri buvo ant kūno. Kai pradėjo filmuoti, asmuo buvo įspėtas, kad yra filmuojamas, taip pat buvo įspėtas dėl jo neteisėtų veiksmų. Nežino, ar ta kamera yra asmeninė, ar tarnybinė, kadangi jis pats ir M. M. dirba atskirose pamainose. Kada tiksliai V. K. skambino – ar iki filmavimo pradžios ar kitu metu – negali pasakyti. Pats įvykio metu dėvėjo tarnybinę uniformą. Kaip asmuo elgėsi po įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės, detaliai negali pasakyti. Mano, kad jis suvokė savo veiksmus, nes tą dieną dirbo būdamas neblaivus. Konkrečių įspėjimo žodžių nepamena. Pats aiškiai girdėjo, ką kaltinamasis pasakė. Įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės buvo žodinis.
Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.15,1t.). Po parodymų garsinimo, liudytojas juos patvirtino.
Liudytojas R. Š., Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr.patrulis, teisme parodė, kad nelabai pamena aplinkybes, nes seniai buvo. Vežė asmenį į narkologinį. Tą dieną ekipaže dirbo trise.
Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.10,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino. Nurodė, jog kolega M. M. įspėjo asmenį. Nei jis, nei kitas kolega V. K. neįspėjo. Su asmeniu daugiau bendravo Miroslavas, bet pats girdėjo, kaip žmogus prašė nebausti stipriai, paskirti švelnesnę baudą. Dar pamena, kad Miroslavas filmavo. Pamena tik patį faktą, o ką filmavo nepamena. Miroslavas vaikščiojo po narkologinį, kartu vaikščiojo ir vairuotojas. Tai jis prieidavo, tai toliau nueidavo. Nepamena, ar pokalbį girdėjo pats, ar kolega pasakojo. Jokių pinigų nebuvo, jų nematė. Už ką pinigai taip pat nepamena.
Liudytojas M. M., Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis, teisme parodė, kad buvo iškvietimas, jog galimai girtas vairuotojas. Į įvykio vietą vyko jis, Paukštė ir Šikšnys. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja paaiškino, kad išvietė taksi, įsėdo ir pajutusi alkoholio kvapą iškvietė pareigūnus. Patikrinus vairuotojo blaivumą, buvo nustatyta, kad jis apsvaigęs. Iš pareiškėjos paėmė paaiškinimą ir V. K. vežė į narkologinį, nes alkoholio riba viršijo leistiną normą. Pradžioje tikrino alkotesteriu blaivumą. Narkologiniame paėmė kraują ir reikėjo laukti, buvo didelė eilė. Tada V. K. bandė tartis. Jis sakė, kad žmona atveš pinigų ir kad viską tuo baigti. V. K. kalbėjo būtent su juo, M. M.. Jis pasakė jam, kad viskas, kad kraujas paimtas, jokių derybų negalėjo būti. V. K. kelis kartus tą patį sakė. Jis kaip pareigūnas informavo V. K. dėl atsakomybės, buvo įrašas atliekamas. Tą įrašą darė jis, M. M., viskas vyko narkologiniame. Negali pasakyti, ar buvo įvardinta pinigų suma.
Vairuotojas bandė tartis ir sakė, kad žmona atveš pinigus ir baigiam bylą, išsiskiriam. V. K. taip tiesiogiai ir pasakė. Turėtų būtų užfiksuota įraše jo, M. M., atsakymas į siūlymą. Jam asmeniškai priklauso kamera, iš kurios buvo daromas įrašas. Visa medžiaga buvo perduota ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nenaudojo tarnybinės kameros, nes ją ne kiekviename kompiuteryje panaudosi, jai buvo reikalinga speciali programinė įranga. Jis dirbdamas naudoja savo asmeninę kamerą. Tai daro savo patogumui ir kokybė žymiai geresnė. Be to, tokių kamerų padalinyje mažai ir ne visiems užtenka.
Pokalbis dėl kyšio siūlymo vyko narkologiniame Gerosios Vilties g. Pokalbio metu šalia jų kitų žmonių nebuvo. Negali pasakyti, ar jo kolegos girdėjo kaip V. K. siūlė kyšį.
Vaizdo įrašą ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė jis pats. Prieš tai vaizdo įrašą peržiūrėjo. Įraše turėtų būti jo įspėjimas dėl kyšio siūlymo ir baudžiamosios atsakomybės. Ne toks oficialus, bet įspėjimas buvo. V. K. buvo įspėtas, kad jokių kalbų negali būti, nes užsidirbs daugiau problemų ir tiek. Pasakė V. K., kad šiuo metu įvykis pradėtas ir jokių kalbų negali būti ir įspėjo dėl tolimesnių veiksmų, kad yra atsakomybė. V. K. reakcijos į įspėjimą jis nepastebėjo. Buvo keli įspėjimai išsakyti V. K.. Pastarasis siūlė kelis kartus ir įspėtas buvo kelis kartus, o po paskutinio nustojo. Kokius konkrečiai žodžius pasakė įspėdamas, dabar nepamena. Tiesiog, kad siūlydamas kyšį užsitrauks didesnių nemalonumų ir tiek, liaudiškai pasakė, buitine kalba. V. K. buvo apsvaigęs, pasimetęs, tačiau aplinkoje mano orientavosi. Galvoja, kad V. K. suvokė, kas vyksta, nes su daktaru kalbėjo normaliai, pridavė kraują, kaip ir adekvačiai elgėsi, tik buvo apsvaigęs. Neprisimena, ar V. K. jo klausė kokios yra baudos už vairavimą neblaiviam. Kažką minėjo, kad teisės reikalingos, tačiau tiksliai negali prisiminti. Ar V. K. realiai turėjo pinigus jie netikrino ir nežiūrėjo. Pastarasis nieko ištraukęs nebuvo, nerodė. V. K. žadėjo skambinti kažkam, gal ir skambino žmonai kiek pamena. V. K. visą laiką buvo prie jo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.12) ir (b.l.13), kuriuos liudytojas M. M. patvirtino.
Dar atsakinėdamas į gynėjos klausimus nurodė, kad V. K. šnekėjo tyliai, tačiau jo tariamus žodžius jis girdėjo gan aiškiai. Pats V. K. neperklausinėjo, jo netikslino. Vedant į automobilį buvo paskutinis siūlymas ir įspėjimas, ir tada V. K. nustojo siūlyti. Paskutinis siūlymas buvo lauke, tuomet V. K. jis atsakė griežtesniu, pakeltu tonu ir pagal jo reakciją suprato, kad vairuotojas galutinai suprato, kad pokalbis yra tarp jų baigtas. Iniciatyva dėl kyšio siūlymo, pokalbis apie pinigus buvo iš V. K. pusės, pastarasis pirmas pradėjo. Dar pamena, kad V. K. sakė, kad jam reikalingos teisės, darbas, klausė, kas jam gresia. Tiksliai nepamenu. Momento, kada tai vyko negali patikslinti, tačiau tai vyko jau priklausomybės ligų centre.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu perklausius ir peržiūrėjus įrašus, esančius prie baudžiamosios bylos (prisegta prie titulinio lapo), liudytojas atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad filmavo atskirais momentais. Nepamena, kiek medžiagos davė tyrėjui. Viską, ką turėjo, atidavė tyrėjui. Nepamena, kiek pridavė tyrėjui įrašų.
Buvo suformuotas aiškus ir suprantamas įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšį. Tokį įspėjimą suformulavo jis pats, vedant V. K. iš narkologinio į automobilį jau vežant į komisariatą. Paskutinis jo įspėjimas buvo oficialus, po jo V. K. nebesiūlė. Kai išėjo visi trise pareigūnai iš narkologinio ir vedė V. K., tada garsiau ir aiškiau jau lauke griežtu tonu V. K. pasakė, kad jokių pokalbių nebus, kad įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės. Ir tuomet V. K. aiškiai suprato jo žodžius. Jis V. K. pasakė, kad bandymas papirkti užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jo kolegos galėjo girdėti šiuos žodžius. Jo žodžiai, kuri girdisi įrašė „jūs nejuokaukit su tokiai dalykais“ – tai paprastesne forma išsakytas įspėjimas, o po to vedant į automobilį V. K. jau įspėjo oficialiai, garsiai, aiškiai ir griežtesniu tonu. Ir iš V. K. reakcijos suprato, kad daugiau taip nesakys.
Galimai įraše jis neužfiksavo V. K. skambučio, filmavo jį momentais. Ilgesnių momentų negalėjo užfiksuoti, nes nebūtų galimybės perduoti tą medžiagą. Įraše girdisi, kad jis perklausia V. K., nes pastarasis šnekėjo tyliai.
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio duomenimis iš policijos duomenų bazės(b.l.4 ) užfiksuota, kad 2017-11-12 15,27 val. registruotas pranešimas, kad taksi vairuotojas galimai neblaivus. Grafoje „papildoma informacija apie patikrinimo rezultatus“ fiksuota, kad vairuotojui nustatytas 2,19 promilių girtumas.
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad V. K. 2017-11-12 15.44 val., nustatytas neblaivumas 2,19 promilės(b.l.26) .
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr.T-A 11598/2017(01) patvirtina, kad V. K. kraujyje, paimtame 2017-11-12 16.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio. (b.l. 29).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas M. M. pateikė tris vaizdo ir garso įrašus, kurie buvo apžiūrėti bei padaryta jų stenograma. (b.l. 19).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD lkaikmenose įrašyti 3 vaizdo įrašai iš vyr. patrulio M. M. nuosavo nešiojamo registratoriaus (Go sport SJ40000). Vaizdo įraše Nr. 1, užfiksuota data: 2017-11-12, vaizdo įrašo pradžios laikas: 17:29:09 val. Policininkas: Ką būtent? Kokius reikalus? Mes apie ką? V. K.: Kad nepaleisti reikalus toliau. Policininkas: Toliau kas? Raiškiau kalbėkite, nesuprantu. V. K.: Gal mes turime variantų nepaleisti reikalo toliau? Policininkas: Kokius variantus? (nesuprantamai). V. K.: (nesuprantamai). Policininkas: M?M? V. K.: (nesuprantamai). Policininkas: Neišgirdau? V. K.: (nesuprantamai). Policininkas: Jūs nejuokaukite geriau su tokiais dalykais! V. K.: Aš nejuokauju. (nesuprantamai). Policininkas: Geriau Jūs nejuokaukite su tokiais dalykais!; V. K.: Paskambinsiu (nesuprantamai) suprantate? Policininkas: Su tokiais dalykais geriau nejuokaukite. Aš nelabai suprantu ką Jūs turite omenyje? Jūs nedašnekate, aš Jūs neišgirdau. V. K.: Tu be ausų? Ar ne? Policininkas: Ne. V. K.: Pusantro tūkstančio, mažai? Policininkas: Net nežinau kaip Jums čia atsakyti, žinokite. Per daug Jūs sau leidžiate. Siūlau Jums su tokiais dalykais geriau patylėti; V. K.: Tai aš labai atsargiai. Policininkas: Aš irgi atsargiai siūlau Jums geriau nepradėti. V. K.: Gal galima? Policininkas: Nereikia. V. K.: Dabar per valandą laiko. Policininkas: Nereikia, nereikia. Ne. V. K.: (nesuprantamai). Policininkas: Ne, mums nereikia nieko. V. K.: Paprastas dalykas, pirmą kartą paslydau (nesuprantamai). Vaizdo įraše Nr. 2, užfiksuota data: 2017-11-12, vaizdo įrašo pradžios laikas: 17.32.34 val. Policininkas: Pusantro ko? V. K.: (nesuprantamai); Policininkas: Kiek? Pusantros štukos eurų? Pusantros štukos eurų už ką? V. K.: Nu kad, nebūtų sprendimo ir visa kita (nesuprantamai). <...> Vaizdo įraše Nr. 3, užfiksuota data: 2017-11-12, vaizdo įrašo pradžios laikas: 17.34.42 val. V. K.: Per dvi valandas. Policininkas - Kas per dvi valandas? V. K. - Atveš. <...> (b.l. 20 - 21)
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, jog vidutinė automobilio Seat Cordoba (2008 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2990 Eur. (b.l. 22).
VĮ Regitra duomenimis automobilis Seat Cordoba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB "Auto 14A", į. k. 302684482. (b.l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis V. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t.y. Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuris numato, kad „<...> Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.“ Pažeidus šį Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir V. K. kraujyje nustačius daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kaltinamasis V. K. apklaustas teismo posėdžio metu dėl šios veikos savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad vartojo alkoholį, o po to vairavo transporto priemonę, važiavo į iškvietimą. Jo kaltę patvirtina ir liudytojų vykusių pagal iškvietimą E. P., R. Š. parodymai, kurie patvirtino kaltinamąjį buvus neblaivų, specialisto išvada Nr. T-A 11598/2017(01), kuri patvirtina, kad V. K. kraujyje, paimtame 2017-11-12 16,45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio (b. l. 29). Veika įrodyta, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-429/2011, 2K-266/2014).
V. K. kaltinamas, kad jis pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Kaltinamojo V. K. kaltė dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje bylos surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis V. K. kaltės dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teigė pareigūnui kyšio nesiūlęs. Kalbėdamas su pareigūnu norėjo išsiaiškinti dėl baudos dydžio. Jokio oficialaus įspėjimo iš pareigūno pusės jis nėra gavęs.
Tačiau tokius kaltinamojo V. K. parodymus, kad jis nesiūlė pareigūnui kyšio, teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja, nes jie paneigti byloje surinktais įrodymais - liudytojų policijos pareigūnų M. M., E. P., R. Š. parodymais, rašytine bylos medžiaga – įvykio duomenimis iš policijos duomenų bazės(b.l.4 ), reikalaujamų daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu (b.l.19), asmens blaivumo testu (b.l.26), specialisto išvada (b.l.29), kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 20-21), kita rašytine bylos medžiaga.
Liudytojas policijos pareigūnas M. M. teisme nurodė, kad vairuotojas V. K. buvo neblaivus, jis buvo nuvežtas į narkologinį, iš jo paimtas kraujas. Belaukiant rezultatų, V. K. su juo pradėjo kalbėtis, siūlyti kyšį. Sakė, kad žmona atveš pinigų ir tuo viską baigti. Pokalbio dėl kyšio siūlymo iniciatyva buvo iš V. K. pusės, pastarasis pirmas pradėjo pokalbį. Nurodė, kad kokius konkrečiai žodžius pasakė įspėdamas, nepamena, tiesiog pasakė buitine kalba, kad užsitrauks didesnių nemalonumų. Nors V. K. buvo apsvaigęs, tačiau suvokė, kas vyksta, nes jis du daktaru kalbėjo normaliai, pridavė kraują. V. K. jam kleis kartus siūlė kyšį, o jis kelis kartus įspėjo. Dar jis, M. M., darė įrašą kamera, kuri asmeniškai priklauso jam. Vaizdo įrašus pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams Filmavo atskirais momentais.
Dėl kyšio siūlymo iš esmės analogiškas aplinkybes M. M. nurodė ikiteisminio tyrimo metu (b.l.12 ir 13), kur konkretizavo, kad V. K. Vilniaus priklausomybės ligų centre pradėjo siūlyti pinigų sumą teisenai nutraukti. Paklaustas, ar siūlo kyšį, V. K. atsakė, kad jeigu tai traktuojama kaip kyšis – tada taip. Detalizavo, kad siūlyta suma buvo apie 1500 eurų. V. K. dėl policijos pareigūno papirkimo buvo įspėtas kelis kartus (b.l.12). Kitoje apklausoje (b.l.13) liudytojas detalizavo, kad provokavimo duoti kyšį nebuvo, nes V. K. pats pradėjo kalbėti apie kažkokį atlygį. Siūlydamas pinigus V. K. kalbėjo labai tyliai, tarsi žinodamas, kad tai neteisėta. Atstumas tarp jo ir V. K. buvo mažiau nei 1 metras, todėl jis aiškiai girdėjo siūlymus atvežti pinigus už neveikimą vykdant įgaliojimus. Nežino, ar V. K. norėjo oficialiai apmokėti baudą už vairavimą neblaiviam.
Pažymėtina, kad policijos pareigūno M. M. parodymai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių yra neprieštaringi. Abejoti jais teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi.
Vilniaus priklausomybės ligų centre įvykio metu buvę pareigūnai E. P. ir R. Š. taip pat patvirtino, kad V. K. siūlė pareigūnams pinigų sumą. Liudytojas E. P. paaiškino, kad sumos nepamena, tačiau nurodė, kad V. K. buvo įspėtas, o pastarajam nenutraukus savo veiksmų, M. M. pradėjo jį filmuoti ir sakyti, kad taip nedarytų, tačiau V. K. vis tiek siūlė kyšį. Liudytojas R. Š. neatsiminė įvykio aplinkybių ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l.10) apie tai, kad V. K. būdamas prie apsvaigimo nustatymo kabineto siūlė kyšį, suma buvo apie 1500 eurų už teisenos nutraukimą. Minėjo, kad pinigai bus pristatyti per 10 minučių, pokalbį vaizdo kamera užfiksavo M. M.. Netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Liudytojų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga – iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas M. M. pateikė tris vaizdo ir garso įrašus, kurie buvo apžiūrėti bei padaryta jų stenograma. (b.l. 19).
Garso įrašai ( viso trys), kurie buvo perklausyti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad juose užfiksuotas V. K. ir pareigūno M. M. pokalbis Vilniaus priklausomybės ligų centre ( šią aplinkybę patvirtino tiek kaltinamasis V. K., tiek ir tesime apklausit liudytojai).
Nors įrašuose nėra gerai girdimas visas vykęs pokalbis, tačiau apžiūros protokolas (b.l.20-21) bei patys garso įrašai neabejotinai patvirtina, kad pokalbis tarp M. M. ir kaltinamojo V. K. vyksta būtent dėl kyšio siūlymo, o ne dėl baudos mokėjimo, kaip kad teigia kaltinamasis V. K.. Pokalbio turinyje, tiek kiek jis fiksuotas įraše, neatsispindi jokios aplinkybės dėl baudos mokėjimo. Įraše Nr.1 girdimi V. K. pasakymai: „nepaleisti reikalus toliau“, „pusantro tūkstančio, mažai?“, „tai aš labai atsargiai“, „per valandą laiko“, o įraše Nr. 2 girdima kaip pareigūnas perklausia: „Kiek? Pusantros štukos eurų? Pusantros štukos eurų už ką?“,, o V. K.: „Nu kad, nebūtų sprendimo ir visa kita“.Vaizdo įraše Nr. 3, užfiksuota, kad V. K. sako :“ Per dvi valandas. ...Atveš“. Kaltinamasis teisme negalėjo nurodyti, ką jis turi omeny sakydamas „paleisti reikalus toliau“, teigė galimai nesupratęs pareigūno klausimo. Nurodė nesakąs žodžių “Pusantro tūkstančio, mažai“, nebent dėl baudos dydžio klausė.
Liudytojas M. M. patvirtino, kad pokalbis tarp jo ir V. K. vyko būtent V. K. iniciatyva. Pats kaltinamasis V. K. to neneigia. Tačiau kaltinamojo parodymai, kad jis nesiūlė kyšio, o kalbėjo apie baudos sumokėjimą vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija, teismas jais nesivadovauja. Kaltinamojo V. K. išsakytos frazės rodo, kad jis aiškiai suvokė siūlantis kyšį pareigūnui.
Teismas sprendžia, kad pareigūno garso ir vaizdo įraše užfiksuoti žodžiai, kad V. K. nejuokautų „su tokiais dalykais“, jų nepradėtų, patylėtų, yra įspėjimas, kad kaltinamasis galvotų, ką daro. Nors tokie žodžiai kaip „baudžiamoji atsakomybė“ įraše nėra užfiksuoti, tačiau savo kontekstu pareigūno išsakyti žodžiai leidžia aiškiai suprasti, kad veiksmai, kurie tuo metu atliekami, turėtų būti nutraukti. Tačiau kaip žinia, V. K. savo veiksmų nenutraukė, kas rodo jo tyčios kryptingumą.
Be to, liudytojų M. M., E. P., R. Š. parodymais ir perklausytais garso įrašais nustatyta, kad kaltinamasis pinigus siūlė dar iki teisenos pradėjimo, kas sietina, atsižvelgiant į nustatytus kaltinamojo veiksmus, su atsakomybės vengimu už vairavimą neblaiviam, o ne su baudos mokėjimo aplinkybėmis. Tuo labiau, kad V. K. tuo momentu iš viso nebuvo žinoma, kokią atsakomybę – baudžiamąją ar administracinę – galimai užtraukia jo veiksmai ir iš viso ar bus sprendžiamas klausimas dėl kokis nors baudos paskyrimo. Atitinkamos atsakomybės klausimas paaiškėja tik gavus rezultatus dėl alkoholio koncentracijos kraujyje. Tai tik sustiprina išvadą, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti, t.y. siūlė kyšį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 227 straipsnio nuostatos nesusieja baudžiamosios atsakomybės taikymo su tuo, ar prieš kyšio siūlymą asmuo buvo įspėtas dėl už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės( kasacinė nutartis 2K-64-648/2015).
Byloje yra duomenų, kad V. K. veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau nėra duomenų, kad jis būtų elgęsis neadekvačiai ar kalbėdamas būtų siekęs bravūriškai pasireikšti, kad, siūlydamas atvežti pinigų už tai kad „nepaleisti reikalo toliau“, kad „nebūtų sprendimo ir visa kita“, būtų kalbėjęs nerimtai, dėl kilusių emocijų ir pan. Atvirkščiai į pareigūno nurodymą nejuokauti su tokiais dalykais, V. K. primygtinai nurodė nejuokaujantis, kas leidžia daryti išvadą, kad suvokė savo veiksmus.
Nors bylos duomenimis V. K. būdamas su pareigūnais ir laukdamas tyrimo rezultatų Vilniaus priklausomybės ligų centre turėjo 36 eurus, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste svarbus aspektas yra ne tai, ar V. K. turėjo ar neturėjo pinigų duoti kyšį, o ar jis pasiūlė kyšį pareigūnams. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į teismų praktiką ( kasacinė nutartis 2K-64-648/2015).Ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą,kad V. K. siūlė kyšį, kas atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius.
Be to, ištyrus įrodymus teisme darytina išvada, kad V. K. veiksmai - kyšio siūlymas – nebuvo išprovokuoti policijos pareigūnų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgiant į tai, kad visų pirma, baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. balandžio 28 d. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje provokavimas konstatuojamas tada, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgment of 5 February 2008; Milinienė v. Lithuania, no. 74355/01, judgment of 24 June 2008, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2K-434/2013). Konstatavus, kad veikos padarymą lėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti.
Byloje nustatyta, kad pareigūnams atvežus V. K. į Vilniaus priklausomybės ligų centą, jis pirmas pradėjo pokalbį apie pinigus. Konkrečiai šis pokalbis buvo nukreiptas tik į M. M., kiti du pareigūnai buvo atokiau. Tačiau kaip matyti iš jų parodymų pokalbio esmę suprato, jį girdėjo.
Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, leidžiančių policijos pareigūnų veiksmus vertinti kaip V. K. provokavimą pasiūlyti duoti kyšį. Nors M. M. neįspėjo apie daromą vaizdo ir garso įrašą, tačiau iš jame užfiksuoto pokalbio akivaizdu, kad įrašomas jau prasidėjęs pokalbis, o kaip konstatuota aukščiau tą pokalbį inicijavo būtent V. K..
Kaltinamojo versija, kad jis kalbėjo apie baudos sumokėjimą vertintina kaip jo gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokių jo parodymų nepatvirtino M. M., nepatvirtina ir garso įrašai.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šioje situacijoje V. K. nebuvo provokuojamas padaryti nusikaltimą – pasiūlyti kyšį. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad iki šio įvykio (pasiūlymo duoti kyšį) pareigūnai būtų ėmėsi iniciatyvos ar kokių nors aktyvių veiksmų, leidusių V. K. suprasti apie būtinybę pasiūlyti kyšį, skatinę jį elgtis neteisėtai ar kaip nors kitaip darę įtaką kaltinamojo elgesiui – sprendimui pasiūlyti kyšį. Priešingai, pagal byloje nustatytas aplinkybes pats kaltinamasis pradėjo pokalbį su pareigūnu M. M., pats nurodė konkrečią sumą, pats siūlė, kad bus atvežti pinigai, t. y. iniciatyva pasiūlyti kyšį kilo būtent iš V. K. pusės. Šiuo atveju pareigūnas su juo nesitarė, o įspėjo apie netinkamą elgesį. V. K. laisvė pasirinkti kitą elgesio variantą nebuvo suvaržyta. V. K. savo veiksmais – nuo kyšio pareigūnui M. M. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus pasiūlymo momento – jau buvo padaręs baigtą nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. K. vairavo automobilį neblaivus, ko neneigia ir pats kaltinamasis. Šią aplinkybę patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – asmens blaivumo testas, kuris patvirtina, kad V. K. 2017-11-12 15.44 val., nustatytas neblaivumas 2,19 promilės(b.l.26) bei specialisto išvada Nr.T-A 11598/2017(01), kuri patvirtina, kad V. K. kraujyje, paimtame 2017-11-12 16.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio. (b.l. 29).
Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį įrodyta, kvalifikuota teisingai. Teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. siūlė kyšį valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliui, už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad nebūtų registruojamas įvykis, bei suvokdamas ką daro - norėjo papirkti policijos pareigūną. Jis veikė tiesiogine tyčia.
Bausmės skyrimas
Ištyrus kaltinamojo V. K. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis neteistas (b.l.41), baustas administracine tvarka (b.l.43-44), dirba(b.l.42).
Jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta 227 straipsnio 2 dalyje yra apysunkis tyčinis nusikaltimas.
Jo atsakomybę lengvinančia laikytina ta aplinkybė, kad prisipažino padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Dėl BK 68 straipsnio nuostatų
Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę.
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad V. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Taip jis ne tik padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, buvo sukelta grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, turtui. Anksčiau jis baustas už KET pažeidimus, tačiau dėl KET pažeidimų galiojančių nuobaudų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-302-1073/2018; 2K-256-303/2018), jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina, kad V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl jo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirba, neteistas, jam nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.
Dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo.
Automobilis " Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra duomenimis, nuosavybės teise nusikalstamos veikos padarymo dieną priklausė UAB „Auto14A“ (b.l. 23). Pagal VšĮ Emprekis duomenis 2017 m. lapkričio mėnesį 2003-2010 m. gamybos automobilio Seat Cordoba kaina Lietuvoje yra 2990 Eur (su PVM). (b.l.122).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-133-719/2018).
Šiuo atveju V. K. vairavo UAB „Auto14A“ priklausantį automobilį " Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,94 promilės etilo alkoholio kraujyje. Tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. Kadangi minėtos transporto priemonės savinimas yra UAB „Auto14A“, o ne kaltinamasis, tokiu atveju iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė (LR BK 72 straipsnio 5 dalis).Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2990 eurų. Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui, byloje nenustatyta.
Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas (b.l.35), paimant vairuotojo pažymėjimą Nr. R0653577, išduotą 2010-11-02 VĮ Regitra, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. R0653577, laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 298 str., 301 - 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti bauda 60 MGL dydžio, kas sudaro 2259,60 eurų.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti bauda 100 MGL dydžio, kas sudaro 3766 eurų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti V. K. subendrintą bausmę – 115 MGL baudą, kas sudaro 4330,90 eurų ( keturių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt eurų 90 eurocentų) baudą.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-12 15,50 val. iki 2017-11-13 13,04 val. (vieną parą) ir laikyti atlikusiu dalį bausmės – 2 MGL. Neatlikta bausmės dalis yra 113 MGL bauda, kas sudaro 4255,58 eurų (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 58 centrus).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant 2017 m. lapkričio 13 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus iš V. K. išieškoti 2990 eurų (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų) kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (b.l.35.) - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti ir V. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. R0653577, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD, kuriame yra vaizdo įrašai, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.