Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. U. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas 2021 m. balandžio 28 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

9. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2021 m. balandžio 28 d. ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės 142,33 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovei 2020 m. balandžio 9 d. pasirašytinai išduotas mobilaus telefono numeris +(duomenys neskelbtini) (SIM kortelė); atsakovė naudojosi jai išduotu tarnybiniu telefonu su darbu nesusijusiais tikslais užsienyje, skambino į užsienio šalis, naudojosi papildomai apmokestinamomis paslaugomis (skambučiai padidinto tarifo numeriu, Gifty dovanėlės, apmokėjimai už parkavimąsi savivaldybės apmokestintose zonose), tokiu būdu atlikdama neteisėtus veiksmus ir pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalies ir Vidaus tvarkos taisyklių 98.4 papunkčio nuostatas; ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų papildomai už 2020 metų liepos mėnesį sumokėjo 112,02 Eur, už 2020 metų rugpjūčio mėnesį – 280,22 Eur, už 2020 metų rugsėjo mėnesį – 16,48 Eur, patirdama 408,72 Eur turtinę žalą (112,02 Eur + 208,22 Eur + 16,48 Eur); vadovaujantis DK 156 straipsniu ir ieškovės direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. K-1099, iš atsakovei išmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išskaityta 266,39 Eur suma, todėl ieškinys teikiamas tik dėl 142,33 Eur dydžio žalos atlyginimo.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendęs, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl ieškovė, kaip darbdavė, kreipdamasi į teismą turėjo sumokėti 15,00 Eur žyminį mokestį, paskaičiuotą nuo prašomos priteisti sumos.

11. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgęs į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, remiantis kuria inicijuodama civilinės bylos iškėlimą ieškovė turėtų būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

12. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo.

13. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos – tai finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą arba teikiančios asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar atliekančios kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijas ir regionų plėtros tarybas, institucijos (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

14. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar asmuo priskirtinas prie CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytų subjektų, yra jo teisinis statusas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 1, 2 dalys) bei veiklos finansavimo šaltinis plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-669/2014).

15. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A1-202 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. A1-306 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – įsakymas) 4 punktą ieškovė yra iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka; ieškovei finansuoti gali būti naudojamos ir kitos gautos lėšos. Ieškovės savininkė yra valstybė; ieškovės savininko teises ir pareigas įgyvendina (išskyrus sprendimų dėl ieškovės reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri kontroliuoja ieškovės veiklą, priima sprendimą dėl jos buveinės pakeitimo, sprendžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtus klausimus (įsakymo 5 punktas). Svarbiausi ieškovės veiklos tikslai yra: 1) derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą; 2) didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes; 3) gerinti teikiamų darbo rinkos paslaugų ir taikomų užimtumo rėmimo priemonių kokybę (įsakymo 9 punktas, 9.1-9.3 papunkčiai).

16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovė priskirtina prie subjektų, numatytų CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Tačiau pastebėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos tik bylose dėl lėšų išieškojimo. Atsižvelgiant į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos paskirtį, ji taikytina ir tais atvejais, kai valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) kreipiasi į teismą su reikalavimu dėl turto priteisimo. Vis dėlto nurodytos normos taikymo atveju svarbu tai, kokiu faktiniu pagrindu inicijuojama byla, t. y. ar reikalavimas išieškoti lėšas ar priteisti turtą atsirado iš valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) tiesioginės veiklos, ar ne. Tuo atveju, jeigu valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) reikalavimas dėl lėšų išieškojimo ar turto priteisimo kyla ne iš jų tiesioginės veiklos, kitaip tariant, ne iš viešojo intereso įgyvendinimo srities, toks reikalavimas turi būti apmokamas žyminiu mokesčiu. Detalizuojant nurodytą išvadą, reikia pažymėti, kad sprendžiant valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) reikalavimo dėl lėšų išieškojimo (turto priteisimo, nuostolių atlyginimo) apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimą būtina identifikuoti reikalavimo faktinį pagrindą. Tuo atveju, jeigu reikalavimo dėl lėšų išieškojimo atsiradimas siejamas su valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) pagal teisės aktus vykdomomis jai priskirtomis funkcijomis, toks reikalavimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Ši nuostata negali būti aiškinama plečiamai, todėl už kitokiu faktiniu pagrindu paremtus reikalavimus dėl lėšų išieškojimo turi būti sumokėtas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-669/2014).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinį ieškovė pareiškė siekdama prisiteisti iš atsakovės galimai patirtą turtinę žalą dėl materialinių išteklių panaudojimo su darbu nesusijusiais tikslais. Teisinis santykis, iš kurio kildinamas ieškovės reikalavimas, nesusijęs su jos tikslais ir veiklos sritimi, tačiau atsiradęs tarp ieškovės ir atsakovės 2011 m. lapkričio 18 d. sudarytos darbo sutarties Nr. DS-602 pagrindu, atsakovei savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės galimai padarius ieškovei turtinę žalą. Šių faktinių aplinkybių kontekste galima spręsti, jog ieškovės pareikštas reikalavimas nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo sritį, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu bendra tvarka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17156-1125/2021 paliktina nepakeista, o ieškovei nustatytas terminas 2021 m. balandžio 28 d. ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo momento, ieškovei nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-17156-1125/2021 nurodytiems trūkumams pašalinti. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad per nustatytą terminą 2021 m. balandžio 28 d. ieškinio trūkumų nepašalinus, šis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17156-1125/2021 palikti nepakeistą ir nustatyti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-17156-1125/2021 nurodytiems trūkumams pašalinti.