Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-24-482/2025

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-03-10
Bylos Nr.: 1-24-482/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35876-2023-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis: E. Č.
Advokatai: Dainius Gudas

Baudžiamoji byla Nr. 1 –24-482/2025 proceso Nr. 1-01-1-35876-2023-9

procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.6.2.2.

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 10 d.,Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorėms Jūratei Šilingaitei-Pečkienei, G. K., nepilnamečio nukentėjusiojo atstovams : pagal įstatymą J. K., įgaliotam atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui, gynėjui advokatui Dainiui Gudui, kaltinamajam E. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 3 dalyje ( du nusikaltimai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis laikotarpyje nuo 2021m. balandžio 5d. iki 2023 m. rugpjūčio 26d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo mažamečio sūnaus J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, atžvilgiu, t.y. tyčia abiem rankomis paėmė mažamečiui nukentėjusiajam J. Č. už kaklo, jį spaudė ir tokiu būdu jį smaugė, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui J. Č. fizinį skausmą.

Be to, jis 2023 m. rugpjūčio 26d. apie 18:00 val. kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo mažamečio sūnaus J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, atžvilgiu, t.y. tyčia vieną kartą planšetiniu kompiuteriu sudavė mažamečiui nukentėjusiajam J. Č. per galvą ir tyčia tris kartus planšetiniu kompiuteriu sudavė J. Č. per sėdmenis, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui J. Č. fizinį skausmą

Kaltinamasis E. Č. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, sutiko parodymus duoti po įrodymų tyrimo atlikimo, paaiškino, kad apie smaugimą nieko nežino ir kaip vaikai pasakoja, tai jų visų skirtingi parodymai. Jis nėra vaikų smaugęs, o apie planšetę, tai ji tikrai buvo sulaužyta 2023 metų vasaros gale, rugpjūčio mėnesį, gal prieš rugsėjo 1 dieną, bet tiksliai nepamena. Vaikai visada noriai pas jį važiuodavo ir viskas būdavo gerai. Pas jį namuose taisyklės yra ir jos turi būti. Apie planšetę kalbant, tai jis tuo momentu dirbo, o jo žmona buvo kažkur netoli. Prie jo priėjo jo sutuoktinės dukra I. ir parodė sulaužytą planšetę. Tuomet jis nuėjo prie J. ir paklausė, kodėl jis taip padarė. Vaikas nebendravo ir tuomet jis pakėlė balsą. J. verkė, nes jis rėkė pakeltu balsu. J. pasakė, kad nenori, kad jis skriaustų jos brolį ir jis pasakė, kad neskriaudžia, tik kalba pakeltu balsu. Paskui mergaitės I. ir J. nuėjo į žaidimų aikštelę, o prisėdo prie J. ir bandė klausti, kodėl jis taip padarė, bet vaikas su juo nebendravo. Jis paliko J. sėdintį ir nueidamas pasakė, kad kai jis nusiramins, tai tuomet jie pasikalbės. Planšetės nepanaudojo ir prieš vaiką nesmurtavo ir niekada nėra smurtavęs nei prieš vieną vaiką. Kartais kalba pakeltu balsu, bet jokio fizinio smurto niekada nebūna. J. gyvena su mama ir mama bando jį paveikti prieš teisėsaugą. Ji buvo anksčiau jį apkaltinus, kad ją išprievartavo. Vaikai yra prieš jį nuteikti. Iki šio įvykio vaikai noriai pas jį važiuodavo, o paskui staiga pradėjo nenorėti važiuoti ir mano, kad buvo padaryta įtaka vaikų motinos arba jos mamos Z. K.. Pasiimti vaikų jam neduodama. Po šio įvykio nei karto negalėjo vaikų pasiimti taip, kaip buvo nustatyta teismo. Planšetės buvo suskilęs ekranas. Balsą kėlė prieš J., nes nesusivaldė. Buvo nupirktas naujas daiktas ir staiga paima ir sulaužo. Su vaikų mama stengiasi palaikyti tokius santykius, kad galėtų su vaikais bendrauti. Iki šio įvykio su vaikų mama nebuvo konfliktinių santykių. Dabar ji bando nuteikti vaikus prieš jį. Jis stengiasi palaikyti neutralius santykius su vaikų motina ir jie buvo neutralūs iki šio įvykio. Po šio įvykio bendravimas vyksta tik per tarnybas ir dabar prieš jį nuteikinėjami vaikai, kodėl ji taip daro, nežino. Bendravimas su vaikais buvo nustatytas teismo patvirtinta sutartimi : tėvo diena jo, visos švenčių dienos per pusę, o ketvirtadieniai irgi pas jį. Savaitgaliais vaikai pas jį būdavo dažnai, juos pasiimdavo penktadienį ir parveždavo sekmadienį arba net pirmadienį nuveždavo tiesiai į darželį. Čia jo antra santuoka. Žmona turi du vaikus iš pirmos santuokos ir vieną bendrą su juo. Po šio įvykio su tarnybų pagalba pavyko atkurti šiokį tokį bendravimą su vaikais, bet tik vieną valandą per savaitę. Parke dažniausiai susitinka ir dalyvauja dar kažkoks trečias asmuo. Pasivaikšto, pasišneka ir viskas. Vaikų mamai dėl vaikų nepriežiūros būdavo iš jo pusės priekaištų, nes vaikus pasiėmus iš darželio, jie būdavo purvinais nagais, nenuprausti, rūbai nešvarūs ir panašiai. Jie vaikus iš savo namų pas mamą išleisdavo nupraustus ir tvarkingus. Vaikui būdavo po dvi savaites neplauta galva, jie pas jį atvažiuodavo nepavalgę ir alkani. Pas jį vaikams visada viskas paruošta ir sužiūrėta. To įvykio metu J. verkė, nes ji labai jautri ir kai jis pakėlė balsą, ji pradėjo verkti. Brolis pradėjo verkti ir ji pradėjo verkti. Gal ji galvojo, kad jis skriaus J.. Paklausus J., kodėl ji verkia, ji pasakė, kad mama jai pasakė, kad ji saugotų brolį, kad jo niekas neskriaustų. Jis skambino vaikų mamai ir su ja kalbėjosi. Jis nei vieno iš vaikų niekada nėra mušęs ar fiziškai paveikęs. Jis dirbo kieme, o vaikai žaidė kieme. Žaidė J., J. ir I.. Kai atėjo kalbėtis su J., I. ir J. buvo gal minutę laiko, o po to jos nuėjo žaisti į žaidimų aikštelę. Jo žmona sėdėjo už kelių metrų nuo jų. Ji irgi buvo priėjusi prie J. ir bandė jo paklausti, bet jis nebendravo ir su ja. J. turi tam tikrų problemų dėl savo elgesio. Planšetė buvo pirkta vaikams bendrai, kaip didelis brangus žaislas. J. ne pirmą kartą žaidė su ta planšete. Jo santykiai su vaikais J. ir J. iki šio įvykio buvo labai geri. Vaikai pas jį visada norėdavo atvažiuoti. Gal kažkada J. su G. žaidė smėlio dėžėje, bet tikrai ne dviese, o prie suaugusių žmonių. 2023 m. vasarą G. buvo du metukai. Dviese jie niekada nebuvo palikti žaisti. Tokio atvejo, kad jis smaugtų J., tikrai nebuvo. Toje vietoje, kur žaidė vaikai su planšete, jis juos galėjo matyti, jei būtų stebėjęs, o jo žmona nelabai galėjo matyti vaikus. Planšetę jam atnešė I. ir ji liko pas jį. Nuėjo su I. prie vaikų J. ir J., kurie sėdėjo. J. buvo prie pat J.. I. irgi atėjo, bet ar ji pritūpė, ar prisėdo priėjusi, nepamena. Tuo metu J. sėdėjo ir iš veido matėsi, kad jis nenusiteikęs bendrauti. Priėjo per metrą prie J. ir paklausė jo, o po to prie jo prisėdo. Bandė su juo kalbėtis, bet jis nekalbėjo, pradėjo verkti, kai jis pakėlė balsą, tada ir J. pradėjo verkti. Mergaitės nuėjo, o J. liko sėdėti ant „pleduko“, o jis nuėjo į namus. Kai jis nuėjo, J. jau neverkė, bet dar buvo visas įsiaudrinęs. Pasakė, kad vėliau pakalbės. Paskui jis pats nusiramino, grįžo atgal ir rado J. sėdintį vieną. Mergaitės buvo žaidimų aikštelėje. J. jau buvo nusiraminęs, bet bendrauti nenorėjo. Paskui jis pasakė, kad nenorėjo sulaužyti planšetės. Paskui jis su J. nuėjo iki žaidimų aikštelės, jis paliko J. žaisti su mergaitėmis. Gal ir pasakė, kad nevaidintų mirštančios gulbės, nes J. labai dažnai, kai ką nors padarydavo, tai tokią būseną nutaisydavo ir jis sakydavo, kad neapsimetinėtų. Vaikų mamai skambino, kai J. jau buvo pas mergaites žaidimų aikštelėje. Kalbėjosi apie tai, kodėl J. turi J. saugoti nuo jo. Po to kalbėjo apie vaikų nepriežiūrą ir pasakė, kad perduos vaikų teisėm. Nesakė taip, kad vaiką lupo ir apie mušimą iš viso nebuvo kalbėta su vaikų motina. Klausė, kodėl ji nuteikinėja vaikus prieš jį. Pokalbis baigėsi konfliktiškai. Kitą dieną vaikai buvo parvežti namo. Kai J. parvežė į namus, jis jautėsi gerai, jis J. nuvežė į darželį. J. irgi normaliai jautėsi ir jis su ja dar buvo kavinėje, paskui parvežė ją namo. Paskui po įvykio su J. kalbėjo apie šį įvykį vieną kartą telefonu ir jis sakė, kad vaikai primelavo ir dabar jis turės problemų. Jis taip sakė, nes vaiko mama šalia stovėjo ir jam buvo aišku, kad vaikas atsakinėja taip, kaip mama liepia sakyti. Pripažįsta, kad vaikui viso šito neturėjo sakyti telefonu. Jis yra kaltinamas išgalvotais dalykais. Po to įvykio jis negalėjo bendrauti su vaikais ir vaikai galėjo būti paveikti mamos. Vaikus yra maudęs pas save namuose ir paprastai maudydavo vienas, bet gal kartą jo žmona padėjo plaukus J. išplauti. Nėra kvietęs savo žmonos apžiūrėti vaikų, ar nėra pas juos žymių. Galėjo žmona apžiūrėti vaikus, ar jie nėra susimušę žaidimų metu. Jų santuoka nutraukta kokie keturi metai, santuoka nutraukta bendru sutarimu. Jis nežino, kodėl taip pradėjo vykti. Jis ne kartą yra sakęs vaikų mamai, kad kreipsis į vaikų teises dėl vaikų nepriežiūros. Jis moka išlaikymą, kad vaikais būtų rūpintųsi, o tuo tarpu vaikai atvažiuodavo neprižiūrėti. Kai buvo nustatyta bendravimo tvarka, vaikai visada noriai pas jį važiuodavo. Didelių nesutarimų tarp jo ir vaikų motinos iki šio įvykio nebuvo. Jis labai retai nuvažiuodavo į darželį. Iš darželio darbuotojų pastabų, kad vaikai neprižiūrimi, jis nėra gavęs, bet jis gal tik kelis kartus yra pasiėmęs vaikus iš darželio. Vaikų darželyje kiekvieną dieną nešukuoja. J. būdavo labai stipriai supinta, bet kai atvažiuodavo pas jį, tai kasose matydavo dulkes ir ne vieną kartą. Mergaitės galva po dvi savaites būdavo neplauta. Darželyje neapžiūrinėja vaikų ir gal nepastebi, kad vaiko plaukuose dulkės. Vaikai neturėjo pirštinių vieną kartą. Be to, būdavo netinkamai aprengti žiemos metu. Vaiką mama išleisdama pas jį turėtų tinkamai vaiką aprengti.

Atstovė pagal įstatymą liudytoja J. K. paaiškino, kad su kaltinamuoju buvo susituokę ir gyveno santuokoje nuo 2014 metų iki 2019 metų. Turi du vaikus- sūnų J. (duomenys neskelbtini) metų ir dukrą J., kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Nutraukiant santuoką, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Buvo nustatyta, kad kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį vaikai nuo 17 valandos iki 21 valandos vaikai būna pas E. Č. ir kas antrą savaitgalį nakvoja abu vaikai pas jį –nuo šeštadienio iki sekmadienio. Buvo apklausta ikiteisminiame tyrime. Jai paskambino praeitą vasarą vaikų tėtis ir apkaltino ją, kad ji nuteikinėja dukrą prieš jį. Ji paklausė, kodėl jis taip sako ir E. Č. pasakė, kad jis mušė sūnų, o dukra žiūrėjo ir verkė ir norėjo apginti brolį. Jis sakė, kad ji negali brolio nuo tėčio apginti. Sakė, kad ji gali jį ginti nuo bet ko, tik ne nuo jo. Tada ji paklausė buvusio vyro, ar jis smurtavo prieš sūnų. Detaliai neprisimena viso pokalbio. Paskui ji tiesiog laukė, nes nežinojo adreso, kur E. gyvena su šeima ir negalėjo ten nuvykti. Laukė, kol jie grįš, bet E. sūnų tiesiai į darželį nuvežė, o dukrą parvežė pas ją į namus. Dukra visą dieną verkė, bet jai nieko nepasakojo, kodėl ji verkia ir kas jai yra. Vakare nuėjo pasiimti sūnaus iš darželio ir ją pasikvietė auklėtojos ir sakė, kad nori pasikalbėti. Sūnus turi dėmesio sutrikimą ir jie labai dirbo tuo klausimu, ir auklėtojos, ir psichologė, ta linkme, kad jam padėti. Buvo labai didelis pagerėjimas. Auklėtojos pasikvietė ją pasikalbėti, nes gavosi toks labai didelis lūžis. Jos sakė, kad su sūnum nesusitvarko, jis visą dieną sėdi rūbinėje, linguoja, neina valgyti. Paklausė jos, kas vyksta. Pasakė joms tą, ką sužinojo ir jai auklėtojos iš karto pasakė, kad ji kreiptųsi į vaikų teises, jei ne, tai jos kreipsis. Tuomet ji kreipėsi į vaikų teises. Vaikai buvo apklausti vaikų teisių bent kelis kartus ir policijoje buvo apklausti. Ji apklausose nebuvo ir ką jie pasakojo, nežino. Tą dieną, kai parsivežė sūnų iš darželio, kalbino labiau dukrą, nes kalbesnė, o sūnus paskui vakare papasakojo viską kaip buvo. Apie tuos ankstesnius atvejus ji irgi nieko nežinojo, nes sūnus papasakojo viską tuo vienu metu. Sūnus papasakojo apie smaugimo atvejį, bet tuo metu, kai tas smaugimas vyko, tai jis jai nieko nepasakojo. Dukra pasakojo, kad jie žaidė kieme su telefonais, o J. turėjo planšetę. J. su ja žaidė ir jam kažkas tai nesisekė ir jis suspaudė tą planšetę ir ji suskilo. Ji dar bandė pasakyti I., tai yra kaltinamojo žmonos dukra, kad J. netyčia tą padarė, bet ta mergaitė iš karto nuėjo pakviesti tėčio ir jis atėjo labai piktas ir trenkė J. per galvą ir per užpakalį. Kiek kartų trenkė, neprisimena. Tada J. labai verkė, jam labai skaudėjo, jis buvo paliktas vienas ir niekas nepriėjo jo paguosti ir jį tik jos dukra J. guodė ir ramino. Dukra sakė, kad jai pavyko nuraminti J.. Sūnus paskui pasakojo panašiai viską. O tas smaugimo atvejis buvo, kai vaikai žaislais nepasidalino būnant pas kaltinamąjį namuose ir pastarasis supyko. Daugiau neprisimena, kaip jie ten pasakojo. Mano, kad sūnus J. ir jo dukra žaislais nepasidalino. Sūnų apžiūrėjo, kai jį parsivežė į namus, bet žymių pas jį jokių nebuvo. J. sakė, kad jam neskauda, bet pasakė, kad nori miegoti su ja ir visą mėnesį su ja miegojo. Tikas sūnui atsirado po pirmos jo apklausos. Berniukas turi sutrikimų ir jis nuo to gydomas. Kaltinamasis žinojo, kaip reikia su vaiku elgtis ir bendrauti, nes buvo darželyje surengtas posėdis specialus ir buvo paaiškinta, kaip reikia su vaiku bendrauti. E. Č. dalyvavo tame posėdyje. Dabar sūnus geria vitaminus, o jei būklė nepagerės, reikės ir vaistus gerti. Vitaminas D ir priedai kažkokie ir čia psichiatrė juos paskyrė. Šiandien vaikas jaučiasi gerai. Tikas dar nedingo ir jį kiekvieną kartą reikia nuraminti. Kažkokio specialias gydymo nėra. Čia trauminis susirgimas, Apie šiuos įvykius su kaltinamuoju kalbėjo tik telefonu, kai tas įvyko, tą pačią dieną.

Perskaičius J. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.82), liudytoja su parodymais sutiko, nes tada geriau prisiminė visas aplinkybes. Rugpjūčio mėnesį, kai vaikus parsivežė į namus, iš karto pastebėjo, kad kažkas atsitiko, o tą liepos mėnesį, kai buvo tas smaugimas, tai grįžus vaikams, klausė, kaip jiems sekėsi ir J. sakė, kad negali sakyti, nes tėtis neleido, bet nežino, ar tai buvo tą smaugimo dieną. Kai gyveno santuokoje, tai J. dar buvo labai maža ir lyg tai normaliai viskas buvo, o kai gimė J., tai ji praktiškai jau negyveno su E. Č.. Kai pagimdė sūnų, nuo tada ir negyvena su E. Č.. Jis tik atvažiuodavo vaikų aplankyti, bet jie negyveno kartu. Pas jį buvo didelis ryšys su dukra, o su sūnumi jokio ryšio neturėjo. Santuoką nutraukė bendru sutarimu ir sutartį patvirtino teisme.

Perskaičius J. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.87-88,93-94), liudytoja su parodymais sutiko. 2023m. vasarą J. diagnozuotas emocijų ir dėmesio sutrikimas, buvo paskirti jam vitaminai. Dėl telefono, tai jai atrodo, kad jau buvo apklausta J., bet tiksliai nepasakys ir tada E. Č. paskambino, ar parašė žinutę, kad nori pasikalbėti ir kad paskambins. Tada ji nutarė įrašyti tą pokalbį. Pradžioje jis labai gražiai kalbėjo su dukra, o po to buvo pauzė, po kurios jis pasakė, kad „jūs buvote policijoje“, tada ji uždengė dukrai ausis ir tada jis kalbėjo, ko dukra negirdėjo, jis sakė, kad nemokės alimentų, kad jį išmes iš darbo, pasodins į kalėjimą dėl to ką ji pasakė policijoje. Jis tą pasakojo dukrai. Tuo metu dukrai buvo 8 metai. J. irgi lankė psichologę ir psichologė sakė, kad reikia į psichiatrą kreiptis, nes ji turi padidėjusį nerimą. Rugsėjo pradžioje ji eis pas psichiatrą Kaune klinikose. Metus laiko laukė eilėje, kad patekti pas psichiatrą. Nežino, ar jai bus skirtas gydymas, ar kokia terapija. Vaikui po apklausos teisme, tą patį vakarą atsirado tikas. Anksčiau jo nebuvo arba ji nepastebėjo. Jos sūnui J. elgesio sutrikimai buvo nustatyti anksčiau, dar iki šių įvykių. Apsilankymai pas psichologą ir psichiatrą buvo ir anksčiau. Šie įvykiai prisidėjo prie jo būsenos. Ji planšetės, kurią sulaužė J., nematė. Nežino, ar ta planšetė yra byloje, ar ji buvo apžiūrėta. Ji buvo santuokos nutraukimo iniciatorė. Kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl jo neištikimybės. Jis paprašė, kad nutrauktų santuoką bendru sutikimu. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į vaikų teises ir galvojo, kad viskas be teismų išsispręs. Galvojo, kad vaikų teisės paskirs jam kokius kursus ar panašiai. Pareiškime nurodė, kad nori, kad jis būtų nubaustas. Ji tiki savo sūnumi J., nes jis jai nemeluoja. Jos santykiai su buvusiu vyru jokie, nes jie beveik nebendrauja. Žino, kad buvęs vyras gyvena Kazlų Rūdoje ir jis į ten ir veždavosi vaikus. Adreso tikslaus nežinojo. Tarp jos ir jos buvusio vyro buvo ir anksčiau problemų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet dėl nepakankamų įrodymų buvo nutrauktas, ji kreipėsi dėl išprievartavimo. Šioje byloje buvo gavusi iš prokuroro pranešimą kad tyrimas nutrauktas, bet ji apskundė tą sprendimą apeliaciniam teismui.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad kaltinamąjį yra mačiusi tik vieną kartą, jokių nesutarimų su juo nėra buvę. Dirba (duomenys neskelbtini), yra vaikų psichologė. Pradėjo dirbti su vaiku anksčiau, nei prasidėjo visos šios bylos. Jos darbo tikslas buvo padėti vaikui, auklėtojoms ir tėvams dėl vaiko elgesio darželyje. Vaikui darželyje buvo tam tikri sunkumai dėl emocinių protrūkių ir auklėtojos nukreipė jo mamą psichologo pagalbai. Jos darbas buvo J. Č. padėti dėl elgesio ir emocijų sunkumų. Mama kreipėsi pagalbos ir pradėjo dirbti su vaiku dėl šių problemų. Praeitais metais rugsėjo mėnesį dalyvavo policijoje apklausoje dėl galimo smurto prieš vaiką ir ten davė parodymus. Jos klausė apie vaiką, kodėl dirba su vaiku, koks vaiko požiūris į tėtį ir mamą, ar ji žino, kad jis patyrė smurtą. Ji paaiškino, kad vaikas turi emocijų ir elgesio sunkumų, o jo mama padeda spręsti šiuos sunkumus bendraudama. Vaikas jai nėra nieko išsakęs apie patirtą smurtą. Mama kreipėsi tik dėl darželyje iškilusių problemų, o dėl smurto ji nesikreipė ir dar net nebuvo šios bylos. 2023 metų sausio mėnesį ji pradėjo dirbti su vaiku ir tuo metu nebuvo jokios informacijos apie smurtą.

Perskaičius liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.117-118), su parodymais sutiko. J. mama atėjo pas ją dėl galimai patirto vaiko smurto, bet ji su vaiku jau dirbo daug anksčiau. Rugpjūčio 31 d. bendravo su J. ir vaikas nieko neišsakė prieš jį naudojamą smurtą. Konsultacija net nevyko ta linkme, kad išsiaiškinti, ar prieš vaiką naudojamas smurtas. Vaiką konsultavo nuo 2023 metų sausio ir jis pas ją lankėsi reguliariai. Ir dabar dar konsultuoja. Vaiko elgesys nuo jos darbo pradžios yra pagerėjęs ir darželyje sekasi jam daug geriau. Iš J. elgesio nebuvo matyti jokių objektyvių požymių, kad jis patyręs smurtą šeimoje. Per visą bendravimo su J. laiką, elgesys nerodė, kad jis yra patyręs smurtą šeimoje, bet praeitais metais spalio mėnesį vaikas kitoje konsultacijoje yra pasakojęs, kad tėtis jį mušė, bet ten jį apklausė teismo psichologė. Vaikas yra lakios fantazijos, jis leidžiasi į siužetinius žaidimus, kuria istorijas, fantazuoja. Spalio mėnesį per konsultacijas vaikas yra pora kartų sakęs, kad sudaužė planšetę ir tėtis jį mušė, bet į ilgesnes kalbas nesileido. Tik šis vienas kartas buvo, kai vaikas tai minėjo. Apie smurtą, ar vaikas išsigalvojo, nežino, galėjo būti visaip. Tuo metu vyko apklausos su teismo psichologu. Vaikas lengvai leidžiasi į žaidimus, turi įsivaizduojamą draugą, fantazuoja. Fantazijos vaiko yra įvairios ir gėris ir blogis.

Liudytoja V. D. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta ir nėra jo mačiusi. Ji buvusi J. auklėtoja. Dirbo nuo spalio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio vidurio darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Apie J. gali papasakoti, kad buvo su juo sunku dirbti, nes jis turėjo emocijų ir elgesio sutrikimų. Kreipėsi į psichologą, kuris padėjo dirbti su šiuo vaiku. Kiek ji ten dirbo, tai vaiko elgesys nepakito. Apie smurtą šeimoje ji sužinojo paskutinę savo darbo dieną darželyje. Atėjo mama pasiimti vaiko iš darželio ir papasakojo apie tą smurtą prieš vaiką. Sakė, kad vaikas buvo pas tėtį, sudaužė planšetę ir tėtis primušė J.. Tą dieną matė vaiką, bet nelabai atsimena, ar ką nors pastebėjo vaiko elgesyje.

Perskaičius liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.129-130), su parodymais sutiko, nes tada geriau viską prisiminė. J. tą dieną iki pietų beveik visą laiką prasėdėjo rūbinėje, bet jis ir anksčiau keistai elgdavosi. Tą dieną jis ilgai buvo rūbinėje, paprastai jis tiek ilgai rūbinėje nebūdavo. Ji nemėgino bendrauti su J., nes jie visą laiką leisdavo vaikui pabūti vienam ir nusiraminti, nes jei pradėdavo kalbinti, jis krisdavo ant žemės ir rėkdavo. Po atostogų J. buvo pasikeitęs į gerą pusę, bet ji tikslai visko nepamena. Kai tik pradėjo dirbti, būdavo problemų su vaiko emocijom, paskui buvo jam šioks toks pagerėjimas. Jis, kai keisdavosi veikla, nenorėdavo keisti veiklos. Paragino mamą kreiptis į tam tikras institucijas, kai ji papasakojo apie tai, kad vaiką sumušė tėtis. Patarė kreiptis į vaikų teises. Tą dieną J. beveik pusę dienos sėdėjo rūbinėje vienas, įprastai tiek ilgai jis ten nebūdavo. Tą rytą J. buvo ramus, bet rūbinėje ilgai praleido. Nebandė su J. bendrauti, nes jį pradėjus kalbinti, paprastai jis krisdavo ant žemės ir pradėdavo rėkti. J. buvo sunkus vaikas ir jam buvo reikalingi specialūs poreikiai. Dėl emocijų sutrikimo jai labai sunku buvo su juo dirbti. Kai reikėdavo grįžti iš sporto salės, jis krisdavo ant žemės, rėkdavo ir neidavo. Jai reikėdavo jį nešti rėkiantį ant rankų. Taip būdavo visada, kai tik keisdavosi veikla.

Liudytoja U. S. paaiškino, kad ji dirbo nuo 2022 metų spalio mėnesio iki 2024 metų vasario mėnesio lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“. J. turėjo elgesio ir emocijų sutrikimų, bet grupėje buvo aktyvus, bendravo su vaikais, tačiau auklėtojoms su juo buvo sunku dirbti. Kitiems vaikams būdavo sunku susikaupti, kai jis būdavo grupėje. J. nenorėdavo įsijungti į ugdomąją veiklą, jis labiau norėdavo žaisti savo žaidimus ir prikalbindavo kitus vaikus su juo žaisti. Vaikas apie savo tėvus atsiliepdavo gerai. Apie tą fizinį smurtą žino tik tiek, kad būdama lauke, išgirdo, kaip J. mama darbuotojai V. D. pasakojo, kad tėtis galimai mušė J.. Iš vaikų teisių gavo užpildyti dokumentus, ji pildė dokumentus, o apie smurtą žino, tik iš V. D. pasakojimų. Ji atostogavo rugpjūčio mėnesį ir tą dieną nedirbo, bet atėjo po pietų atsisveikinti su savo kolege V. D., nes tai buvo jos paskutinė darbo diena darželyje. Tą dieną matė J. darželyje. Neprisimena jokių J. kitokių elgesio požymių nei įprastas J. elgesys.

Perskaičius liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 1t.,b.l.123-124), su parodymais sutiko, tada apklausiama geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Su J. tėčiu buvo susitikusi komisijos posėdyje, kuriame buvo aptarti J. ugdymosi pasiekimai. Tai buvo prieš rugpjūčio mėnesį. Jai V. D. pasakė, kad J. neįprastumas tą dieną pasireiškė tuo, kad J. sėdėjo rūbinėje, jis suposi ir murmėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja I. B. paaiškino, kad kaltinamojo E. Č. nepažįsta. Dirba Kauno apylinkės teisme psichologe. Šioje byloje ji teisėjai padėjo apklausti tris mažamečius vaikus, dalyvaudama jų apklausose. Prieš apklausą bendravo su vaikais. Pirmiausia buvo apklausti J. ir J.. Vaikai atėjo į apklausos kambarį gerai nusiteikę, atlydėjo juos mama, vaikai buvo linkę bendradarbiauti, emocijos jų buvo stabilios. Mama juos atlydėdama į apklausų kambarį pasakė, kad jie turi papasakoti viską, kaip buvo. Vaikai buvo gana ramūs. I. taip pat atlydėjo mama. Tiek mamos elgesyje ir emocijose, tiek I. matėsi labai aukšto lygio nerimas ir įtampa. Mergaitė buvo labai įsitempusi, nerimavo ir tai atsispindėjo jos neverbalinėje kalboje. Mergaitė trynė rankytes. Mergaitę mama atlydėjo iki pat apklausų kambario ir sakė, kad I. nebijotų. Pasišalinus mamai, jai pavyko su I. užmegzti kontaktą, bet jos elgesyje matėsi įtampa. Ji paaiškino, kad jai nėra ko nerimauti ir kad reikės papasakoti, ką ji matė ir kad ji jai užduos klausimus ir kad ji galės į juos neatsakyti, jei nenorės. Šiek tiek pavyko neutralizuoti tas aukšto lygio emocijas, bet visos apklausos metu vyravo įtampa ir nerimas. Uždavus tam tikrus klausimus, I. elgesyje atsispindėjo vidinis konfliktas, mergaitę akcentavo, kad ji yra labai jautri ir greitai pradeda verkti. Mergaitei buvo paaiškinta, kad nėra ko nerimauti ir kad ji tik turi pasakoti, ką matė ir girdėjo ir kas vyko to įvykio metu. Kai buvo apklausiami J. ir J., ji įsivertino vaikų raidą ir jų raida atitiko jų amžiaus tarpsnį, jie aiškiai suprato užduodamus klausimus ir jų išsakomos aplinkybės buvo nuoseklios, jie atsakinėjo į jiems užduodamus klausimus ir tikėtina, kad jie sakė tiesą. Taip pat jų žodžiai buvo išreikšti jų neverbaline kalba. J. pasakydamas, kad jį mušė ir jam stipriai skaudėjo, tai buvo suraukta jo kaktytė ir jo žodžiai buvo paremti pojūčiais, netgi ne verbaline kalba. Sesė taip pat sakė, kad jai buvo labai gaila J., nes jis verkė ir ji labai liūdėjo, bet nieko negalėjo padaryti. Labai nuosekliai vaikai eiliškumą nurodė visų įvykių ir aplinkybių, kas po ko vyko. I. parodymai, kas liečia laiką ir vietos aplinkybes, tai viskas sutapo, bet išsiskyrė tuomet, kai buvo prieita prie tariamo smurto epizodo. Kai ji paklausė, ar jie buvo visada toje pačioje vietoje, kai įvyko įvykis, tai I. kaip ir pritarė, bet kada įvyko smurto epizodas, tai čia išsiskiria vaikų aplinkybės ir I. pasako, kad E. tik pakėlė balsą. Jai uždavus klausimą, ką darė E., mergaitė sutrinka, užsiima rankom už galvos, nuleidžia galvą, pradeda verkti. Tai tikėtina, kad vaikas, nenorėdamas atskleisti tiesos, nutyli ir viduje išgyvena stiprų vidinį konfliktą. Ji pasako, kad tuo momentu, kai galėjo būti įvykdytas smurtas, ji buvo išėjusi. Kai paklausė, už kiek laiko ji grįžo, ji vėl negalėjo jai atsakyti ir vėl jaučiasi sutrikimas, įtampa ir didžiulis nerimas. Ji trynė rankas, glostė plaukus, kas leidžia manyti, kad vaikas tiesiog neišsako, kas vyksta viduje ir jos neverbalinis elgesys prasilenkia su jos išsakomais žodžiais. Kai mama atvedė I. į vaikų apklausos kambarį, ji ją ramino ir sakė, kad tik nebijotų ir mamos elgesyje taip pat atsispindėjo nerimas ir įtampa, kaip ir mergaitės. Tikėtina, kad tas mamos nerimas ir įtampa transformavosi ir į mergaitę. Kai ji liko dviese su mergaite, šiek tiek tos emocijos neutralizavosi, bet pradėjus kalbėti apie įvykį, vėl jautėsi didelė įtampa. Paklausus J., ar tai vienintelis toks įvykis su tėčiu jam buvo, tai jis pasakė, kad dar jį smaugė ir rodė uždėjęs rankytes ant savo kaklo, kaip jį smaugė. Vaikas nurodė, kad jautė skausmą. Tokio amžiaus vaikui diferencijuoti, kokio lygio tas skausmas, yra labai sudėtinga. Tikėtina, kad tai buvo ir baimė, ir skausmas, ir vaikas išsako, kad jam stipriai skaudėjo. J. taip pat sakė, kad matė tą įvykį ir parodė ant žaisliuko tą smaugimą. Ji sakė, kad matė tą smaugimą ir jai buvo liūdna, kad brolį smaugė. J. sakė, kad žaidė su kūdikiu vardu G., kuriai buvo du metai, smėlio dėžėje ir susipyko dėl mašinytės. Tai, vėlgi, rodo patikimumą, nes vaikas tokiais atvejais, epizodais labai aiškiai atsimena tas detales ir jam išlieka ilgalaikėje atmintyje, nes vaikui tokios patirtys yra traumuojančios. Laiko jis nesuvokia ir negali nurodyti tiksliai. Jis sako, kad vyko lauke, smėlio dėžėje ir kad buvo vasara. Dėl J. pasakojimo apie J. kūno apžiūrėjimą : ji jos klausė, ar liko sužalojimų. J. gerai prisimena, kad kai tėtis maudė J., tai pasikvietė į vonią savo žmoną, kad pažiūrėtų, ar neliko mėlynių ant J. kūno ir buvo apžiūrimas vaiko kūnas. Tai tikėtina, kad galimai buvo smurtas, kuomet po jo buvo apžiūrimas kūnas dėl galimų sužalojimų. Vaikai tokio amžiaus duodami parodymus, jei kalbant apie poveikį, tai jie neatsimins tokios sekos. Teko susipažinti su bylos aplinkybėmis ir mergaitė J. buvo davusi parodymus ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir buvo tokie patys nuoseklūs parodymai. Vaikų detalių nurodymas, gretinant J. ir J., leidžia daryti išvadą, kad vaikai nefantazavo, nes vaikai davė vienodus parodymus ir aplinkybes nurodė identiškas. Patikimumo rodikliu jie laiko vaiko pojūtį. Neverbalinė kalba ir vaiko pojūtis, kai kalba vaiko kūnas, jis pasitikrina savo kalbą savo pojūčiu tuo ir tai vienas iš patikimų įrodymų. J. parodymus pagal jo raidą galima vertinti kaip patikimus, nes jis davė labai nuoseklius parodymus, parodydamas, pamodeliuodamas ant savęs, kaip buvo daryta, kaip tas smurtas buvo vartojamas ir ką jis jautė. Perpasakoti ir kad padarytas poveikis, tai tiek detalių vaikas tikrai neatsimins tokio amžiaus. I. parodymuose, tai neverbalinė kalba prasilenkia su sakomais žodžiais. Skausmo tas vertimas yra subjektyvus. Vaikas įvardino, kad buvo stiprus skausmas. Tikėtina, kad skausmas buvo tiek psichologinis, tiek fizinis, nes vaikas tuo metu patyrė stresą, šoką ir kažkiek fizinis kūnas jautė ir tada jis ir įvardino, kaip savo pojūtį, tokią refleksiją, kad stiprus skausmas. Bet kiek ten buvo to psichologinio, kiek fizinio, tai čia dabar sunku vertinti. J. išsako, kad jai buvo labai gaila brolio, ji verkė ir brolis verkė. Jos neverbalinė kalba, jos pojūčiai rodo, kad J. irgi patyrė ir stresą, ir įtampą šio epizodo metu. Dėl I. parodymų, tai jos pasakojamos aplinkybės, kas liečia laiką, vietą atitiko su J. ir J. ir išsiskyrė tik tada, kai buvo kalbama apie smurtinį epizodą. I. paklausus, uždavus klausimą, ji sutriko, išsibalansavo ir tai parodė jos neverbalinė kalba, kad vyksta vidinis vaiko konfliktas. Galimai buvo bandyta nuslėpti tiesą ir atsitraukti nuo to, ko nenorėjo pasakyti. I. matė tą įvykį, nes visi vaikai pasakė, kad jie visi trys žaidė ir buvo kartu. I. sako, kad ji buvo tuo metu išėjusi, kai viskas įvyko ir nematė įvykio. J. ir J. sako, kad R. Č. buvo kažkiek toliau, o I. pasakė, kad jie visi sėdėjo greta. Tikslinosi, kokiu atstumu jie sėdėjo, ir I. išsako, kad jie sėdėjo nuo jų 1-2 metrai. J. ir J., vertinant jų raidą, gali nemokėti nusakyti atstumo, o I., tai tikėtina, kad ji daugiau suvokia tą atstumo perspektyvą. I. parodymai, kas liečia smurtinį epizodą, skiriasi nuo kitų vaikų parodymų. Vertinant vaiko neverbalinį elgesį, jos emocijas, tikėtina, kad I. neišsakė visko ką matė. Kompetenciją duoti išvadą ji turi ir tai numatyta jos darbo funkcijose. 2023 metais vyko apklausa, mėnesio nepamena. Ar J. apklausos metu turėjo emocinių sutrikimų, nestebėjo, bet jai nesusidarė įspūdis, kad jis turi kokių tai emocinių ar elgesio sutrikimų. Ji vertina vaiko elgesį, emocijas jo apklausos ribose ir tokių kompetencijų, kad daryti psichologinį vertinimą, tai yra ekspertų kompetencijos klausimas. Ji įsivertino vaiko gebėjimus ir vertinant vaiko raidą, jis galėjo duoti jai parodymus atitinkančius jo raidos tarpsnį. Ji prieš apklausiant vaiką, susipažįsta su teismo medžiaga.

Liudytoja R. Č. paaiškino, kad kaltinamasis E. Č. yra jos sutuoktinis, ji sutinka duoti parodymus. Santuokoje su E. gyvena 6 metai. E. Č. iš pirmos santuokos turi du vaikus- J. ir J.. Ji taip pat turi iš pirmos santuokos du vaikus, ir su kaltinamuoju E. turi bendrą dukrą G.. Vaikai iš E. pirmosios santuokos dažnai lankydavosi pas tėtį. Lankėsi taip, kaip buvo nustatyta teismo, kartais kiekvieną savaitgalį, kartais kas antrą, kartais pusę savaitgalio. J. ir J. per savaitę nuo pentadienio iki šeštadienio būdavo arba įvairiai, jie po 2-3- 4 dienas per savaitę praleisdavo pas juos. Kai J. ir J. būdavo pas juos, bendraudavo ir su jų bendru vaiku G., ir su jos dukromis, ir su jais. Vaikai elgdavosi ne visada gerai ir tada jiems būdavo skiriamos bausmės, jiems būdavo telefonų ir ekrano ribojimas. Bausmė būdavo tokia, kad jei ką nors negerai padarei, tai nežaisi su telefonu arba nežiūrėsi filmuko. J. kartais neklausydavo. Vaikai išdykę ir būdavo, kad ką nors sulaužo, meluoja, neklauso ir t.t. Kad iš vaiko paimti telefoną, jei neklauso, nuspręsdavo tėtis. Buvo toks įvykis, kad buvo sulaužyta planšetė ir ją sulaužė J.. Tai buvo praeitų metų rugpjūčio mėnesio pabaiga. Kaip J. sulaužė planšetę, matė tik I. ir J., nes jos buvo tuo metu kartu su J.. Atėjo I. ir pasakė jiems, kad buvo sulaužyta planšetė. Ji tuo metu buvo kartu su sutuoktiniu, I. pasakė, kad J. sulaužė planšetę ir vyras nuėjo iki J. pasikalbėti. Ji liko ir per 15 metrų atstumą klausė jų pokalbio. Buvo užduotas J. klausimas, kodėl sulaužė ir vyras pakeltu balsu to paklausė J.. J. reakcija nebuvo kažkokia tai išreikšta. Pradžioje jis neatsakė, o paskui ji negirdėjo, ką jis sakė. Vėliau ir ji J. klausė, bet jis jai neatsakė, kodėl sulaužė. Smurtas J. atžvilgiu nebuvo naudojamas. Kodėl J. nurodė, kad buvo smurtas prieš jį naudojamas, nežino, gal vaikas netiesą sakė, nes jis kūrybiškas ir mėgstantis meluoti. Jis labai dažnai smulkmenas sumeluodavo. Jis dažnai sakydavo, kad to ir to nedarė. Vaikai praleisdavo pas juos daug laiko. Žinojo, koks turi būti bendravimas su J., žinojo, kad jis turi emocinių problemų. Negerai, kad sutuoktinis prieš jį kalbėjo pakeltu tonu, bet jokio smurto prieš vaiką nebuvo. Jos sutuoktinio ir jo buvusios sutuoktinės santykiai pilni nesusikalbėjimų, nes ji nenorėdavo bendrauti geranoriškai, kas liečia vaikų priežiūrą. Vaikai purvini ir nepavalgę dažnai pas juos atvažiuodavo. Žiemą be pirštinių atvažiuodavo. J. sakydavo, kad mama pirštinių nerado ir todėl neuždėjo. Jei E. buvusiai sutuoktinei reikėdavo priminti, kad vaikai būtų nuprausti, tai ji labai pykdavo. Ji matė labai nemažai nepriežiūros vaikų. Vaikų ryšys su tėčiu buvo geras ir gražus, vaikai pasiilgdavo tėčio, atvažiavę apsikabindavo, sakydavo, kad myli.

Perskaičius liudytojos parodymus duotus ikiteisminio turimo metu ( 1t.,b.l.163-165), su parodymais sutiko. Iki praeitų metų rugpjūčio mėnesio vaikus vyras parsiveždavo į namus. Nuo 2020 metų vaikai vasarą ir po dvi savaites pas juos būdavo. Pradžioje viskas buvo gerai, o paskui vaikai buvo nuteikti jų mamos prieš juos, dėl ko, nežino. Vaikai būdavo neprižiūrėti. J. būdavo po 2-3 savaites nesušukuota. Prieš išleidžiant ji J. sušukuodavo. Kai I. jiems pasakė, kas sulaužė planšetę, ar ji atsinešė tą planšetę, nepamena. Pasakė: J. sulaužė. Ji iš tos vietos, kur sėdėjo, matė tą vietą, kur žaidė vaikai. Vaikai sėdėjo ant „pleduko“. Kai atėjo I. ir pasakė, matė vaikus likusius sėdėti. E. nuėjo pasikalbėti su J. ir priėjęs atsisėdo ant to „pleduko“. Nepamena, ar matė E. rankose planšetę. J. su J. sėdėjo vienas prie kito šalia. Nuėjęs E. prisėdo ir atstumas tarp jo ir J. buvo glaudus. Kai E. paklausė vaikų, kokia buvo vaikų reakcija, nežino. Mergaitė J. verkė, o J. tylėjo. Vaikai po pokalbio nuėjo žaisti į žaidimų aikštelę. E. prie sūnaus buvo keletą minučių. J. su I. nuėjo žaisti, o J. dar pasėdėjo keletą minučių, E. nuėjo irgi. J. neverkė, nes ji nuėjo prie J. ir jis neverkė. Apie smaugimą, žino tik iš E. pasakojimo. Juokingai labai skamba, nes buvo įvardinta, kad žiemą smėlio dėžėje buvo su jų maža dukra G., kai jai buvo tik metukai su trupučiu ir jie buvo dviese vieni, anot J., ir tėtis jį smaugė. Tai tiesiog nelogiška, kad vaikai žiemą smėlio dėžėje, vieni, žiemos metu. J. su G. žaisdavo šiek tiek, bet daugiau žaisdavo su I. ir J., nes G. buvo dar visai mažutė, kai vaikai pradėjo atvažinėti pas mus. Viena, kad žaistų G. smėlio dėžėje su J., tai tikrai taip negalėjo būti. Vasarą vaikai visi žaidžia smėlio dėžėje. Vaikus-J. ir J. maudydavo pas juos namuose E.. Ji yra šukavusi J.. Kad sutuoktinis būtų ją kvietęsis apžiūrėti, ar nėra ant vaikų kūno, kokių tai sumušimo požymių, taip tikrai nebuvo. Buvo iš darželio psichologo rekomendacija, kad J. reikia duoti tik du pasirinkimus ir jis gali pasirinkti tik vieną iš jų. Kad jį nuraminti, tai nebuvo tokių rekomendacijų. J. su nešukuotais plaukais būdavo ir 2 ir 3 savaites. Tuo metu ji eidavo į darželį, bet jos mama ją labai gražiai supindavo ir supindavo ilgam. 2-3 savaites J. būdavo nešukuota. J. sakydavo, kad jos nešukuoti, nes jos mama pyks, jei jie perpins plaukus. Skalbti ir prausti, tai jie tą darydavo, o dėl šukavimo, tai J. sakydavo, kad mama pyks, tai jie ne visada šukuodavo J.. Incidento dėl planšetės momento metu J. verkė dėl to, kad tėtis pakėlė toną ant J.. J. mama buvo apkaltinusi E. dėl išžaginimo, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti nepilnamečių apklausų vaizdo ir garso įrašai :

2023 m. lapkričio 14d. nepilnametis nukentėjusysis J. Č. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jam 5 metai. Kalbės apie tėtį, pasakos mažai. Kitą dieną, vakar sesė priminė kai kuriuos dalykus. Kai buvo paskutinį kartą pas tėtį ir nepasidalino žaislu su kūdikiu vardu G., tai tėtis jį smaugė už kaklo. Jie nepasidalino kažkokia mašinyte. Tėtis paėmė už kaklo (rodo kaip buvo paimtas už kaklo). Jis jautė skausmą. Tai matė sesė. Mamai pasakojo apie tai. Jis netyčia sulaužė tėčio planšetę. Tėtis vieną kartą sudavė jam per subinę ir tris kartus trenkė per galvą planšete. Jis jautė skausmą. Tai matė sesė ir I.. I. ėjo pasakyti tėčiui. Sesė bandė jį apsaugoti nuo tėčio. Tėtis prieš suduodamas nieko nesakė. Jis uždengė planšetę ir per stipriai uždengė, netyčia sulaužė planšetę. Tai buvo vasarą. Tėtis jo neatsiprašė. Tėtis jam sudavė per galvą ir į užpakalį planšete (nukentėjusysis rodo į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai). Jis verkė, nes jį mušė. Jis jautė skausmą. Jam stipriai skaudėjo. Sesė pasakė, kad jį reikia apsaugoti nuo tėčio. Taip namuose mama pasakė sesei. Kai tėtis jam sudavė, sesė nieko negalėjo padaryti, ji verkė. Tėtis jo neramino. Jį ramino sesė. Viskas vyko lauke. Tada dar buvo sesė ir I.. Smaugė ir sudavė su planšete skirtingomis dienomis. Kai jį smaugė buvo žiema ir jie buvo lauke. Su planšete trenkė per galvą vasarą. Žaislu nepasidalino lauke ir žaidė smėlio dėžėje. Tėtis gyvena kaime, pavadinimo jam nesakė. Tėtį paskutinį kartą matė, kai jam trenkė per galvą. Tėtis turi vieną kaimą (1 t., b.l. 70-72, 73).

2023 m. rugsėjo 22d. liudytoja J. Č. parodė, kad ji yra J. Č., jai yra 8 metai. Ji gyvena kartu su mama J. ir broliu J., kuriam 5 metai. Namuose būna linksma, gerai sutaria su mama, kartais su broliu pasipyksta, bet paskui susitaiko ir sutaria gerai. Turi tėtį E., kuris gyvena kaime Kazlų Rūdoje. Šią vasarą, tikslaus laiko nepamena, ji kartu su J. buvo pas tėtį kaime. Ji kartu su J., prie namo lauke žaidė su savo telefonu, o brolis J. žaidė su tėčio planšete. J. bežaisdamas išjungė planšetę ir paskui kažkaip išjungdamas per stipriai ją spaudė ir planšetė susigadino, skilo ekranas. Tada tėtis pamatė, kad dužo planšetė ir supyko ant brolio J.. Tėtis paėmė tą sugadintą planšetę ir J. su ja trenkė vieną kartą per galvą ir arba du arba tris kartu per užpakalį. Ji matydama tokį vaizdą buvo liūdna, verkė. Brolis tuo metu labai stipriai verkė ir šaukė. Tėtis jai tuo metu sakė, kad jis tiesiog apsimeta "mirštančia gulbe", bet brolis tikrai neapsimetinėjo. Ji tėčiui sakė, kad negalima skriausti jos brolio. Tada tėtis paskambino jos mamai, o jie su J. nuėjo ant sūpynių ir abu verkė. Ant J. kūno jokių sužalojimų nebuvo. Ką toliau veikė toliau nepamena, bet liko nakvoti pas tėtį ir jis kitą dieną juos parvežė. Ją parvežė namo, o brolį - į darželį. Tėtis ne pirmą kartą skriaudžia brolį, jis yra smaugęs J., bet kada čia tiksliai buvo neatsimena, bet čia viskas irgi vyko kaime Kazlų Rūdoje. Tėtis jos neskriaudžia, bet pas tėtį ji daugiau nenori važiuoti, o J. skriaudžia dėl to, kad jis neklauso tėčio, pridaro visokių nesąmonių ( 1 t., b.l. 141-144, 145).

2024 m. kovo 28d. nepilnametė J. Č. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jai 8-ri metai. Žino, kad kalbės apie jos tėtį, sutinka papasakoti apie įvykius. Ji niekada nieko nemeluoja, įvykis buvo kaime vasarą, ji buvo lauke ant pledo, sėdėjo, kartu su jais sėdėjo ant pledo I., J., kuris netyčia sulaužė planšetę, jis ją spaudė (rodo), ji sudužo, jis labai išsigando. Atėjo tėtis, supyko, paėmė planšetę ir trenkė su ta planšete J. per galvą. Nežino, atrodė, kad labai stipriai trenkė jam per galvą, dar per užpakalį trenkė J. 2-3 kartus, J. labai verkė, nes su ta planšete tėtis trenkė per užpakalį J.. Kai tėtis atėjo, J. sėdėjo. Po to J. verkė ir ji verkė. I. mama matė, kaip tėtis trenkė su planšete J.. I. mama stovėjo netoliese, prie kėdžių, matė ir I., kaip tėtis trenkė J., o ji gal nelabai žiūrėjo, nes buvo nulenkusi galvą. Ji sustabdė tėtį, pasakė tėčiui, kad neleidžia trenkti J., tada nuėjo ji su J. pasėdėti ant sūpynių. Tėtis skambino mamai. J. verkė ilgai, ji bandė jį nuraminti, I. tuo metu pirmiau buvo su jais, po to nuėjo, užlipo laiptukais aukštai ir piešė, ji buvo nuėjusi iki jos. Tėtis pasikvietė ją pasikalbėti, ji dabar nepamena, kaip ji su juo kalbėjosi. Toks įvykis buvo ne vienas. Atsimena, kai tėtis smaugė J., buvo dar įvykis, dar prieš šį įvykį su planšete. J. susipešė su G., nes jie norėjo to paties žaislo, įvykis buvo kaime, buvo smaugimas (rodo ant lėlės), J. jautė, kaip ji taip laikė, jam buvo nemalonu, neatsimena, ar verkė tada J., nes tai buvo seniai. Tėčio žmona R. žiūrėjo, ar ant J. nieko nelieka, kur jį užgauna tėtis. Žiūrėjo ir tada, kai J. smaugė, ir tada, kai sudavė su planšete. Tėtis sėdėjo ant kėdės prie R., jie sėdėjo šalia vienas kito, kai I. atėjo prie tėčio ir pasakė, kad J. sulaužė planšetę, ji nenešė tėčiui planšetės, I. pasakė, tada tėtis atėjo prie J., trenkė J. vieną kartą per galvą, 2-3 kartus trenkė per užpakalį. Planšetė gulėjo priešais J., matėsi įskilimai, tada tėtis ją paėmė ir trenkė su ja J. Ji irgi verkė, nes ji myli savo brolį. Tėtis pasakė J., kad jis yra „mirštanti gulbė“. Kai J. verkė, tėtis buvo prie jo priėjęs pakalbėti, klausė J. „ar tu manęs nemyli“. J. lankosi pas psichologą, J. jam nieko neatsakė. Po to J. jautėsi nelaimingas, nebeverkė, jis ėjo tiesiog žaisti, tiksliau dabar neprisimena, kaip po to jautėsi jos brolis, jis jai nieko nesakė. Ji viską pasakė mamai, nenorėjo daugiau su tėčiu važiuoti. Ji nenori pas tėtį važiuoti, bijo, kad tai vėl įvyks, jai linksma su mama. Ji matė, kaip tėtis skambino mamai po to įvykio, bet ji negirdėjo, ką jis kalbėjo su mama. Ji matė pati, kaip tėtis trenkė su planšete J., nes ji tada buvo šalia (1 t., b.l. 157-159, 160).

2024 m. kovo 28d. nepilnametė I. M. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jai 11-a metų, žino, apie ką kalbės, E. yra artimas jos šeimos narys. Ji sutinka duoti parodymus. Prisimena, kad tai buvo vasarą, tai buvo jų kieme, buvo ji, J., J., o E. dirbo tolėliau prie gyvūnų. J. sulaužė E. planšetę, ji pasakė E. J. spaudė planšetę rankomis prie žemės ir taip ją sulaužė (rodo). E. tada pakėlė balsą prieš J.. Jų kiemas didelis, jie žaidė vienoje kiemo pusėje, E. buvo kitoje kiemo pusėje prie gyvūnų, jis nematė, kaip J. sulaužė planšetę, ji tada nunešė jam parodyti ją. J. sakė, kad jis netyčia sulaužė planšetę, kai E. jo paklausė, kodėl jis taip padarė, E. tada nebuvo visai prie pat J., aiškino J., kad jis netyčia sulaužė planšetę, jis to nenorėjo, jam buvo labai gaila, kad sulaužė planšetę. J. tuo metu liūdėjo, nes mama sakė, kad negalima E. kelti balsą prieš J., ji taip spėja. Toliau jos su J. ėjo prie aikštelės, jos kalbėjosi, o E. nuėjo į namo vidų, J. sėdėjo ?nt dekučio toliau. E. nuėjo su J. iki jų prie aikštelės, E. klausė J., kodėl jis sulaužė planšetę, J. verkė. Nepamena, ką dar sakė E. J., jie atėjo abu laikydamiesi už rankų, mano, kad tada J. jautėsi nelabai gerai, jis liūdėjo dėl tos sulaužytos planšetės. J. irgi liūdėjo, matėsi, nes ji mažai kalbėjo, buvo nuleidusi galvą. Neprisimena, kaip po to baigėsi tas įvykis, stovėti liko E., J. ir J., ji išėjo, o po kiek laiko ji grįžo. Jie ten tarėsi, nežino, kas buvo toliau (mergaitė verkia). Ji nuėjo namo, pasiėmė pieštuką, popieriaus, jos su J. piešė, J. suposi ant sūpynių, o kur buvo E., nepamena, jo su jais nebuvo. J. neilgai verkė, jis su E. susitaikė, nežino, kaip jie susitaikė, ką kalbėjo. Nežino, ar ta planšete dabar veikia, bet po to ji dar veikė. J. kartais ką nors pridaro, smėlį išpila iš dėžės, E. supyksta ir pasako jam supilti smėlį atgal į dėžę. E. kartais neleidžia žaisti su planšete J., kai už ką nors jį nubaudžia. Ji dabar nepamena, kada paskutinį kartą po to įvykio pas juos buvo J.. Kai ji nunešė parodyti planšetę E., jis tada buvo prie gyvūnų. Ji jam pasakė, kad J. sulaužė planšetę, bet tai padarė jis netyčia, taip pasakė E. Kai E. atėjo su planšete prie J., jis sėdėjo ant dekučio ir verkė. J. tuo metu sėdėjo prie J. ant dekučio. E. prisėdo ant to paties dekučio greta J., klausė J., kodėl jis taip padarė. E. pakėlė balsą ant J. tada, kai atėjo ir sėdosi ant dekučio, kai atsisėdo, jau nuleido balsą. Vieną kartą taip buvo pakėlęs balsą. Ji viena nešė planšetę parodyti E. ( 1 t., b.l. 178-180, 181).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. rugsėjo 4d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodyta, kad gautas mažamečių motinos J. K. pareiškimas, kad skyriumi gyvenantis tėvas E. Č. 2023m. rugpjūčio 26d. galimai smurtavo prieš mažametį sūnų J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 17-24).

Kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, nepripažino, nurodė, kad vaiko nesmaugė, pripažino, jog dėl sugadintos planšetės su vaiku kalbėjo pakeltu tonu. Tačiau teismas sprendžia, jog tokio pobūdžio bylose svarbiausi yra vaiko interesai, jo paties paaiškinimai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos mažametis nukentėjusysis J. Č. nurodė, kad nepasidalinus žaislu, tėtis jį smaugė už kaklo.

Taip pat mažametis nukentėjusysis J. Č. nurodė, kad sulaužė tėčio planšetę, tėtis vieną kartą sudavė jam per „subinę“ ir tris kartus trenkė per galvą planšete ir jam labai skaudėjo, jis verkė.

Apklausos metu mažametis ne tik papasakojo, kad jį smaugė ir sudavė smūgius, bet ir ant žaisliukų parodė smaugimo veiksmą bei parodė į kurias vietas buvo suduota.

Mažamečio J. Č. parodymus patvirtino nepilnametės liudytojos J. Č. parodymai: kai tėtis pamatė, kad dužo planšetė, paėmė planšetę ir J. su ja trenkė vieną kartą per galvą ir arba du arba tris kartus per užpakalį. Taip pat J. Č. parodė, kad atsimena, kai tėtis smaugė J., kai J. susipešė su G., nes jie norėjo to paties žaislo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko, jog nepilnamečių parodymai sutapo dėl smūgių sudavimo lokalizacijos, skyrėsi dėl smūgių sudavimo skaičiaus, tačiau tai atsakomybės nešalina.

Nepilnametė liudytoja J. Č. įvykio aplinkybes nurodė tiek apklausiama 2024 m. kovo 28d. ikiteisminio tyrimo teisėjos, tiek 2023 m. rugsėjo 22d. - ikiteisminio tyrimo pareigūnės.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko nepilnametės J. Č. akivaizdoje, kuri prašė smurtinius veiksmus brolio atžvilgiu nutraukti.

Mažamečių J. Č. ir J. Č. nurodytas aplinkybes patvirtino ir jų motina J. K., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad telefonu kalbant su vaikų tėčiu, pastarasis apkaltino ją, kad ji nuteikinėja dukrą prieš jį. Ji paklausė, kodėl jis taip sako ir E. Č. pasakė, kad jis mušė sūnų, o dukra žiūrėjo ir verkė ir norėjo apginti brolį. Jis sakė, kad ji negali brolio nuo tėčio apginti. Sakė, kad ji gali jį ginti nuo bet ko, tik ne nuo jo. Tada ji paklausė buvusio vyro, ar jis smurtavo prieš sūnų. Detaliai neprisimena viso pokalbio. Paskui ji tiesiog laukė, nes nežinojo adreso, kur E. gyvena su šeima ir negalėjo ten nuvykti. Laukė, kol jie grįš, bet E. sūnų tiesiai į darželį nuvežė, o dukrą parvežė pas ją į namus. Dukra visą dieną verkė, bet jai nieko nepasakojo, kodėl ji verkia ir kas jai yra. Vakare nuėjo pasiimti sūnaus iš darželio ir ją pasikvietė auklėtojos ir sakė, kad nori pasikalbėti. Jos sakė, kad su sūnum nesusitvarko, jis visą dieną sėdi rūbinėje, linguoja, neina valgyti. Paklausė jos, kas vyksta. Pasakė joms tą, ką sužinojo ir jai auklėtojos iš karto pasakė, kad ji kreiptųsi į vaikų teises, jei ne, tai jos kreipsis. Tuomet ji kreipėsi į vaikų teises. Vaikai buvo apklausti vaikų teisių bent kelis kartus ir policijoje buvo apklausti. Ji apklausose nebuvo ir ką jie pasakojo, nežino. Tą dieną, kai parsivežė sūnų iš darželio, kalbino labiau dukrą, nes kalbesnė, o sūnus paskui vakare papasakojo viską kaip buvo. Apie tuos ankstesnius atvejus ji irgi nieko nežinojo, nes sūnus papasakojo viską tuo vienu metu. Sūnus papasakojo apie smaugimo atvejį, bet tuo metu, kai tas smaugimas vyko, tai jis jai nieko nepasakojo. Dukra pasakojo, kad jie žaidė kieme su telefonais, o J. turėjo planšetę. J. su ja žaidė ir jam kažkas tai nesisekė ir jis suspaudė tą planšetę ir ji suskilo. Ji dar bandė pasakyti I.i, tai yra kaltinamojo žmonos dukra, kad J. netyčia tą padarė, bet ta mergaitė iš karto nuėjo pakviesti tėčio ir jis atėjo labai piktas ir trenkė J.i per galvą ir per užpakalį. Kiek kartų trenkė, neprisimena. Tada J. labai verkė, jam labai skaudėjo, jis buvo paliktas vienas ir niekas nepriėjo jo paguosti ir jį tik jos dukra J. guodė ir ramino. Dukra sakė, kad jai pavyko nuraminti J.. Sūnus paskui pasakojo panašiai viską. O tas smaugimo atvejis buvo, kai vaikai žaislais nepasidalino būnant pas kaltinamąjį namuose ir pastarasis supyko. Sūnų apžiūrėjo, kai jį parsivežė į namus, bet žymių pas jį jokių nebuvo. J. sakė, kad jam neskauda, bet pasakė, kad nori miegoti su ja ir visą mėnesį su ja miegojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. K. nurodė, kad nuo 2014 metų iki 2020 metų gyveno santuokoje su E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)). Nutraukus santuoką, jų vaikų pastovi gyvenamoji vieta yra kartu su ja, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvas E. Č. su savo vaikais bendrauja, yra nustatyta teismo tvarka, kaip bendrauti su vaikais. Dėl E. Č. gyvenamosios vietos jis su vaikais susitinka tik savaitgaliais. E. Č. gyvena Kazlų Rūdoje, tikslaus adreso nežino. 2023 m. rugpjūčio 25d. vakare iš jos mamos (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, E. Č. pasiėmė jų vaikus visam savaitgaliui. 2023 m. rugpjūčio 26d. apie 18.00 val. sulaukė skambučio iš E. Č. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pokalbio metu ją aprėkė, kad ji nuteikinėja dukrą J. prieš jį, kadangi moko, kad reikia saugoti mažesnį brolį. Telefonu jai buvęs vyras pasakė, kad: "aš lupau jį, o ji sėdėjo, žiūrėjo ir verkė". Iš jo tokių pasakymų ji suprato, kad E. savo sūnų J. mušė, o dukra J. sėdėjo, žiūrėjo ir verkė. Buvusio vyro nuomone ji kišasi į jo auklėjimą, nes jis sūnų auklėja "vyriškai", jis taip pat minėjo, kad sesė brolį gali saugoti nuo kitų bendraamžių vaikų, bet ne nuo tėčio". E. taip pat jai pasakė, kad gali niekam nesiskųsti, nes nieko neįrodys, nes nurodė, kad muša taip, kad neliktų mėlynių. Ji išklausiusi šias E. kalbas labai sunerimo, bet vaikų nevažiavo pasiimti, kadangi net nežino tikslaus adreso. 2023 m. rugpjūčio 28d. ryte E. Č., J. iš karto nuvežė į darželį "(duomenys neskelbtini) ", esantį adresu (duomenys neskelbtini), o J. atvežė jai į namus adresu (duomenys neskelbtini). Grįžusi J. namo, buvo labai liūdna, pusę dienos buvo ją apsikabinusi ir verkė, bet kodėl ji verkia, ji jai nesipasakojo. Tada vakarop nuėjo į darželį pasiimti sūnaus J.. Ją iškart pasikvietė darželio auklėtojos V. D. ir U. S., ir pasiteiravo, kas nutiko per savaitgalį J., kadangi jis visą dieną elgėsi keistai, atvežtas tėvo į darželį, apie 30 minučių prabuvo vienas rūbinėje ir lingavo, skleidė, murmėjo garsą, nesileido į kalbas su auklėtojomis. Ji pasakė, kad J. buvo pas tėtį, taip pat papasakojo, kad J. tėtis jai skambino ir iš jo kalbos suprato, kad buvo prieš jos sūnų naudojamas fizinis smurtas, todėl mano, kad J. keistą elgesį įtakojo šis įvykis. Tada V. D. jai pasakė, kad būtinai kreiptųsi į Vaikų teisės ir praneštų apie įvykį arba kreipsis jos. Ji su J. grįžo namo ir jie kartu su J. jai pradėjo pasakoti, kad J. sulaužė tėčio planšetę ir dėl to tėtis jam trenkė per galvą nuo 1 iki 3 kartų su planšetę, taip pat jam tėtis su planšetę trenkė per užpakalį. J. sakė, kad jam labai skaudėjo ir jis labai verkė, J. jį bandė apginti nuo tėčio, bet jai nepavyko. Kaip suprato, prieš J. nenaudojo fizinio smurto, kadangi tėtis jai pasakė: "kad jeigu lįsi, gausi ir tu". Kadangi J. gauti nenorėjo, tiesiog stebėjo, kaip muša brolį ir verkė. Kai vaikai grįžo iš tėčio jokių sužalojimų ant jų kūno nematė. Vaikai buvo tvarkingi, prižiūrėti. Ji tada kitą dieną, berods 2023 m. rugpjūčio 29d. surašė pranešimą apie įvykusį įvykį ir jį el. paštu pateikė į Vaikų teisių skyrių. Tada Vaikų teisių skyriaus darbuotoja su ja susisiekė telefonu ir pasiteiravo, kada gali atvykti apklausti vaikų. 2023 m. rugsėjo 1d. atvykę Vaikų teisių darbuotojos apklausė tiek ją, tiek vaikus. Ką vaikai pasakojo Vaikų teisių darbuotojai, negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Taip pat nori paminėti, kad maždaug prieš mėnesį, galimai 2023 metų liepos mėnesį, jai abu vaikai po apsilankymo su tėvu pasakė, kad J. su E. kita dukra nepasidalino žaislu ir dėl to tarpusavyje vaikai susipyko. Tada J. sakė, kad jį tėtis smaugė, o J. patvirtino, kad jį smaugė, bet ne stipriai. Ant vaikų jokių sužalojimų žymių nebuvo matyti. J. turi elgesio ir dėmesio sutrikimą, sunkiai koncentruoja dėmesį, yra labai jautrus. Dėl šio J. elgesio dirba darželio psichologė, Kauno klinikų psichiatras, šiuo metu jokių medikamentų nevartoja. Bando visi bendromis jėgomis J. šį sutrikimą išgydyti. Sūnus yra aktyvus, bendraujantis, linkęs žaisti ir bendrauti su kitais vaikais. J. yra labai jautri, rami, tyli. J. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Mano, kad J. ir J. tėtis taip negali elgtis su savo vaikais, pagal vaikų pasakojimus ir pasikeitusį vaikų elgesį suprato, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 25d. iki 2023 m. rugpjūčio 28d. ryto J. patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, o J. - psichologinį smurtą. Nuo 2023 m. rugpjūčio 28d. iki šios dienos E. nebuvo susitikęs su jos vaikais, tik bendravo telefonu. Prašo įvertinti esamą situaciją dėl E. netinkamo elgesio ir jeigu yra pagrindas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti E. Č. įstatymų numatyta tvarka, kadangi mano, kad jis prieš jos mažamečius vaikus smurtauja. Norėtų pridurti, kad visi E. Č. susitikimai su vaikais vyksta Kazlų Rūdoje, tikslaus adreso nežino, bet jo gyvenamuoju adresu (1 t., b.l. 82-84).

?Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 11d. liudytoja J. K. papildomai parodė, kad tvirtina savo ankstesnėje apklausoje duotus parodymus. Papildomai nori parodyti, kad sūnui J. Č. vasarą buvo diagnozuotas emocijų ir dėmesio sutrikimas, turi dokumentus iš psichiatrės, kuriuos pateiks prie ikiteisminio tyrimo. Dėl apklausos J. apklausos teisme manau, kad būtų reikalinga, kad su juo pabendrautų apklausiančios psichologės ir užmegztų kontaktą, kad būtų sklandesnė apklausa. Lapkričio 9 d. J. yra užregistruotas tyrimams į PPT tarnybą, todėl prašo šią datą nepaskirti apklausos teisme. J. gali duoti parodymus, tačiau tai priklauso nuo jo nuotaikos. Būna, kad jis labai daug kalba ir pasakoja, bet jei kažkas nepatiks ar bus negerai gali užsidaryti ir nieko nekalbėti. Šiuo metu vaikai nebendrauja su tėvu, susitikę gyvai nebuvo. Vaikai patys nenori bendrauti su tėčiu, ji tam įtakos nedaro. E. nuo įvykio telefonu yra kalbėjęs gal tris kartus su J., su J. jis pats nenori bendrauti. Buvo kartą, kai E. kalbėjo telefonu su J. ir J. priėjo ir sako ji irgi nori pakalbėti, o tada E. padėjo ragelį ir daugiau neskambino. E. yra nupirkęs J. telefoną, per kurį jis mato visą J. veiklą, J. net iš jos negali gauti SMS žinučių, kol to nepatvirtins E.. Telefone yra įrašyta kažkokia tėvų kontrolės programa, todėl ji po tiriamo įvykio tą telefoną tiesiog išjungė ir juo J. nesinaudoja, o su E. kalba per jos telefoną. Dar prieš apklausas policijoje ir vaikų teisėse E. skambino J. ir sakė, kad ji nieko nepasakotų niekam ir, kad jis nenuskriaudė J.. J. apklausiama policijoje labai daug papasakojo apie tiriamą įvykį ir daugiau, nes ji tiek iki to laiko net nežinojo. Nežinojo, kad vaiką, kuris nusižengia taisyklėms sumuša, o E. dabartinė žmona tikrina ar likusios mėlynės. Kaip suprato tai taikoma visiems jų šeimoje esantiems vaikams, kaip muša J. nepasakė (1 t., b.l. 87-90).

?Ikiteisminio tyrimo metu 2023m. spalio 19d. liudytoja J. K. papildomai parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina. Nori papildyti, kad planuoja prie ikiteisminio tyrimo pateikti vaizdo įrašą, tačiau ten nieko nenufilmuota, tiesiog padarytas garso įrašas. Įrašas įrašytas 2023 m. rugsėjo mėn. gale. Įraše girdimas jos buvusio vyro, E. Č. ir jos dukros J. Č. balsai. Kadangi ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas ir galimai E. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kai E. paskambino pasikalbėt su J., ji nusprendė pokalbį įrašyti. Pradžioje E. kalbėjo gražiai, apie kasdieninius dalykus, klausė kaip jai sekasi, bet paskui pasikeitė jo balso tonas ir ji įtarė, kad jis gali jai ką nors netinkamo pasakyti, todėl ji jai uždengė ausis, o jis tuo tarpu pradėjo ją kaltinti, pasakė, kad už tai ką ji pasakė būdama policijos komisariate, jį už tai pasodins į kalėjimą ir išmes iš darbo. Šį įrašą atsiųs tyrėjai el. paštu. Beje, J. jai neseniai pasakė, kad ji nori lankytis pas psichologę. Ji anksčiau, prieš maždaug 5 metus konsultavosi pas psichologę, kai vyko jų su E. skyrybos, nes jai tai buvo didelė trauma. Dabar surado J. privačią psichologę, nes anksčiau ji eidavo pas darželio psichologę ir ji buvo jau keturiuose seansuose. Mano, kad J. norą bendrauti su psichologe įtakojo E. smurtas prieš J., nes po to buvo labai sunkus laikotarpis, jie abu verkdavo per miegus apie dvi savaites ir nuo patirto smurto dienos iki dabar abu vaikai pradėjo kas 15 minučių jai vis kartoti, kad ją myli, kartais net pažadina naktį ir tai pasako. Ji klausė psichologės ką tai reiškia, ji atsakė, kad tai traumos požymis, bet nedetalizavo ( 1t., b.l. 93-96).

Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, jog J. K. nurodė, kad 2023m. rugpjūčio 26d. apie 18 val. paskambinus jai telefonu buvęs vyras ją aprėkė dėl to, kad ji, jo nuomone, dukrą prieš jį nuteikinėja, nes dukrai sakė, kad ji turi savo mažesnį brolį saugoti. Telefonu buvęs vyras jai pasakė : "aš lupau jį, o ji sėdėjo, žiūrėjo ir verkė.” Buvusio vyro nuomone ji kišasi į jo auklėjimą, nes jis sūnų auklėja „vyriškai“, jis taip pat minėjo, kad „sesė brolį gali saugot nuo kitų bendraamžių vaikų, bet ne nuo tėčio“. Vyras taip pat pasakė, kad gali niekam nesiskųsti, nes nieko neįrodys, nes „mušu taip kad neliktų mėlynių“. Ji buvusio vyro pokalbio metu klausė : "jei tyrimai parodys kad jis autistas arba turi ADHD tu irgi jį muši? Nes tik taip galima vyriškai auklėt?", o vyras atsakė "ne, tada auklėsiu kaip autistą". Darželyje surengtame susitikime su darželio specialistais vyras pasakė, kad jokios bobos jam neaiškins, kaip jis turi auklėti savo vaiką. 2023 m. rugpjūčio 28d. ryte dukra papasakojo, kad „tėtis kai skriaudė J. ir aš norėjau jį apsaugot, man sakė ar ir tu nori gaut? Aš pasakiau, kad nenoriu.“ Dukra papasakojo, kad tėtis broliui trenkė planšetiniu kompiuteriu per galvą 1 kartą, per užpakalį 3 kartus, o ji visą tai matė, nes buvo šalia. Dukra sakė, jog broliui skaudėjo, nes jis verkė." sakė, kad jai buvo baisu dėl to, ką tėtis padarė broliui, ji buvo išsigandus ir verkė." (1t.,b.l.42-43).

(duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 5d. pateiktoje informacijoje dėl J. Č. nurodyta, kad 2023m. rugpjūčio 28d. berniuką atvedė tėvas, sužinojo, jog vaikas savaitgalį praleido pas jį. Tą dieną nuo pat ryto berniukas buvo užsisklendęs savyje, sėdėjo rūbinėje prie savo spintelės, suposi pirmyn-atgal ir murmėjo, niurzgėjo. Mokytojoms nieko nesipasakojo, tik norėjo būti vienas. Visą dieną berniukas buvo įsitempęs, po pietų miego kilo pykčio priepuolis, berniukas daug verkė (1t., b.l.50-51).

Žemesnės instancijos teismas

Nepilnametės liudytojos I. M. parodymai sutapo su anksčiau paminėtų vaikų parodymais iki smurto panaudojimo momento. Nepilnametė liudytoja I. M. 2024m. kovo 28d. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad vasarą jų kieme buvo ji, J., J., o E. dirbo tolėliau prie gyvūnų. J. sulaužė E. planšetę, ji pasakė E. E. tada pakėlė balsą prieš J.. Neprisimena, kaip po to baigėsi tas įvykis, stovėti liko E., J. ir J., ji išėjo, o po kiek laiko ji grįžo (1 t., b.l. 178-180, 181).

Vertinant nepilnamečių J. Č., J. Č. ir I. M. parodymus, teismas atsižvelgia į teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. B. parodymus. Psichologė I. B. paaiškino, kad J. ir J. į apklausą atlydėjusi mama pasakė, kad turi papasakoti viską kaip buvo, vaikai buvo ramūs, o I. ir jos mamos elgesyje ir emocijose matėsi aukšto lygio nerimas ir įtampa, mama I. pasakė, kad ji nebijotų. Tai pat minėta psichologė akcentavo, kad uždavus tam tikrus klausimus I. elgesyje atspindėjo vidinis konfliktas. Visa tai buvo akivaizdu stebint apklausą iš kitos patalpos, kuomet psichologė paklausė I. ką darė E., mergaitė užsiėmė rankomis galvą ir pradėjo verkti. Kad I. sutriko, išsibalansavo, pasak psichologės, parodė jos neverbalinė kalba, galimai bandyta nuslėpti tiesą ir atsitraukti nuo to, ko nenorėjo pasakyti.

Apklausta liudytoja psichologė I. B. pasisakė dėl J. ir J. parodymų, nurodydama, kad tikėtina, jog J. ir J. sakė tiesą, ir paminėtų vaikų parodymus galima laikyti patikimais, būtent dėl to, jog J. su J. labai nuosekliai nurodė visų įvykių ir aplinkybių eiliškumą, kas po ko įvyko, o tokio amžiaus vaikai, duodami parodymus, jei kalbant apie poveikį, tai jie neatsimins tokios sekos ir tiek detalių. Vaikų detalių nurodymas leidžia daryti išvadą, kad vaikai nefantazavo ir davė vienodus parodymus. Taipogi, psichologė nurodė, kad J. ir J. parodymai dėl smaugimo irgi laikytini patikimais, nes abu vaikai parodė smaugimo veiksmą ant žaisliuko bei nurodė konkrečias detales, kurios išlieka ilgalaikėje atmintyje dėl traumuojančios patirties. Liudytoja nurodė, kad vaikų detalių nurodymas, gretinant J. ir J., leidžia daryti išvadą, kad vaikai nefantazavo, nes vaikai davė vienodus parodymus ir aplinkybes nurodė identiškas. Patikimumo rodikliu jie laiko vaiko pojūtį. Neverbalinė kalba ir vaiko pojūtis, kai kalba vaiko kūnas, jis pasitikrina savo kalbą savo pojūčiu tuo ir tai vienas iš patikimų įrodymų. J. parodymus pagal jo raidą galima vertinti kaip patikimus, nes jis davė labai nuoseklius parodymus, parodydamas, pamodeliuodamas ant savęs, kaip buvo daryta, kaip tas smurtas buvo vartojamas ir ką jis jautė. Perpasakoti ir kad padarytas poveikis, tai tiek detalių vaikas tikrai neatsimins tokio amžiaus.

Tokiu būdu minėta liudytoja įvertino ne tik apklausiamų nepilnamečių vaikų parodymus, bet ir esantį neverbalinį elgesį apklausų metu. Abejoti liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo J. Č. apklausą atliko ikiteisminio tyrimo teisėja, apklausoje dalyvavo kaltinamasis, kas rodo, jog jam buvo suteikta galimybė ne tik susipažinti su apklausos protokolu, bet ir užduoti apklausiamam mažamečiui klausimus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai davė parodymus apie pasikeitusį vaiko J. Č. elgesį po 2023 m. rugpjūčio 26d. :

liudytoja V. D. patvirtino, kad J. elgesys jai grįžus iš atostogų 2023 m. rugpjūčio 21d. buvo labai pasikeitęs į gerą pusę, tačiau 2023 m. rugpjūčio 28d. J. atvestas į darželį rūbinėje prabuvo iki 11 val., paprastai jis taip ilgai rūbinėje nebūdavo. Jo elgesys buvo labai stipriai kitoks negu prieš savaitgalį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 14d. liudytoja V. D. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 21d. grįžo į darbą. Grįžusi po atostogų, pamatė, kad per vasarą J. labai pasikeitė, jo elgesys pasirodė labai pasikeitęs į gerąją pusę. 2023 m. rugpjūčio 28d. dirbo galimai iš ryto, ryte J. kažkuris iš tėvų atvedė į darželį, ar tėtis ar mama atvedė, tiksliai neatsimena. Atsimena, kad kai J. atėjo į darželį, jis iškarto nuėjo į rūbinę, kur ten prabuvo iki 11 val. Rūbinėje J. buvo tylus, žaidė vienas su savimi, piešė. Jo elgesys buvo labai stipriai kitoks negu prieš tą savaitgalį. Suprato, kad J. prastos nuotaikos, todėl ji jo nekalbino ir jam leido ramiai pabūti. Bandė jį kelis kartus prisišnekinti, kad ateitų į grupę, bet jis nėjo. Paskui apie 11 val. išėjo kartu su visa grupe į lauką. Apie 17.00 val. mamai atėjus pasiimti J., ji jai pasakė, kad J. elgesys labai keistas, pasiteiravo kas jam atsitiko. Tada mama apsiverkė ir jai papasakojo, kad J. savaitgalį buvo pas tėtį, J. sudaužė tėčio planšetę ir tėvas jį primušė. Tada ji J. mamą paragino, kad kreiptųsi į atitinkamas įstaigas ir praneštų apie įvykį, kur konkrečiai nukreipė kreiptis neatsimena. Šiaip ant J. nėra mačiusi jokių sužalojimų. J. niekados nėra skundęsis, kad jį kas nors muštų iš šeimos narių. Kiek pamena iš J. pasakojimų, tai jis norėdavo važiuoti pas tėtį į kaimą ( 1 t., b.l. 129-132).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja U. S. parodė, kad iš V. D. sužinojo, kad J. tą dieną ilgai prabuvo rūbinėje, suposi, murmėjo, elgėsi neįprastai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 13d. liudytoja U. S. parodė, kad nuo 2022 m. spalio mėnesio dirba ikimokyklinio ugdymo mokytoja vaikų darželyje "(duomenys neskelbtini) ", esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ir pažįsta J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris ugdosi (duomenys neskelbtini) grupėje. J. yra smarkus, mėgsta daug dėmesio, daug fantazuojantis vaikas. Kiek žino, J. turi tėtį ir mamą, bet jie yra išsiskyrę. Jai labiau yra žinoma J. mama, kadangi ji dažniausiai atveda J. į darželį ir jį pasiima. Mama yra besidominti savo vaiku, prašo pagalbos dėl J. elgesio, vaikas yra prižiūrėtas, tvarkingas. J. tėtį matė vieną kartą, todėl kažkaip jo apibūdinti negalėtų, pasirodė kaip tvarkingas žmogus. J. apie savo tėvus atsiliepia teigiamai, nieko blogo nėra sakęs apie tėvus. J. elgesyje nėra pastebėjusi išskirtinio, kitokio elgesio, taip pat ant jo kūno nėra mačiusi kokių nors kūno sužalojimo. 2023 m. rugpjūčio 28d. apie 17.00 val. iš auklėtojos V. D. (šiuo metu ji nedirba darželyje) sužinojo, kad savaitgalį galimai J. tėvas prieš jį naudojo fizinį smurtą. Jai taip sakė V., o jai apie tai papasakojo J. mama. V. jai pasakojo, kad 2023 m. rugpjūčio 28d. ryte J. elgesys buvo keistas. J. nuėjo į rūbinę ir joje suposi, murmėjo, elgėsi neįprastai. Ji pati tą dieną, tai yra 2023 m. rugpjūčio 28d. neįprasto J. elgesio nematė, kadangi 2023 m. rugpjūčio 28d. nedirbo, tiesiog, vakarop buvo užėjusi į darbovietę ir sužinojo šią informaciją (1 t., b.l. 123-126).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Č. nurodė, kad smurtas prieš J. nebuvo naudojamas, tik E. Č. pakeltu tonu klausė J., kodėl sudaužė planšetę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. patvirtino, kad 2023 m. spalio mėnesį per konsultacijas J. Č. yra pora kartų sakęs, kad sudaužė planšetę ir tėtis jį mušė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 12d. liudytoja J. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) dirba psichologe. Vaikų darželio (duomenys neskelbtini) grupėje ugdosi J. Č., gim. (duomenys neskelbtini). J. Č. turi emocinių ir elgesio sunkumų. J. Č. lakios fantazijos, bendraujantis, nori bendrauti tiek su vaikais, tiek suaugusiais. Jam sunku išlaikyti dėmesį vienoje veikloje, vaikas yra aktyvus, žingeidus. Auklėtojoms sunku su J. susitarti, todėl dėl jo tokio elgesio su juo bendrauja nemažai, kadangi ir mama prašė, kad ji padėtų J. darželyje dėl elgesio. J. turi tiek mamą, tiek tėtį. Kiek žino J. tėvai išsiskyrę. J. mama darželyje lankosi dažnai. J. mama domisi savo vaiko emocine būsena, rodo iniciatyvą dėl vaiko, rūpinasi vaiku, laikosi jų rekomendacijų, geranoriškai bendradarbiauja su darželio komanda, kad pakoreguoti J. emocijų ir elgesio sunkumus. J. tėtį matė vieną kartą, tuo metu, kai matė J. tėtį geranoriškai priėmė darželio rekomendacijas, sutiko su specialistų pagalba, bet iniciatyvos pats nerodė kažką keisti. 2023 m. rugpjūčio 30d. pas ją atėjo J. mama ir jai pranešė, kad tėtis galimai panaudojo fizinę prievartą prieš J. ir pranešė, kad dėl šio įvykio kreipėsi į Vaikų teises. 2023 m. rugpjūčio 31d. bendravo su J., bet apie galimai patirtą smurtą nuo tėčio J. konsultacijos metu nieko nepasakojo. Konsultacijos metu J. elgesyje nepastebėjo jokių pakitimų, J. buvo šnekus. Ant J. kūno nepastebėjo jokių fizinių sužalojimų. J. konsultuoja į savaitę vieną kartą, konsultuoja nuo 2023 m. sausio 24d. Vasarą konsultacijos nevyko, kadangi buvo atostogų metas. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 24d. iki dabar, kiek bendravo su J., jis niekados nėra sakęs, kad namuose patiria fizinį smurtą nuo šeimos narių, ant jo kūno taip pat niekados nepastebėjo jokių sužalojimų. J. apie savo tėvus atsiliepia teigiamai ( 1 t., b.l. 117-120).

Atsižvelgus į paminėtus liudytojų V. D., U. S., J. P. parodymus, galima daryti išvadą, jog kaltinamasis smurtavo J. Č. atžvilgiu, dėl ko buvo pasikeitęs vaiko elgesys.

Nepilnametės liudytojos I. M. parodymai sutapo su liudytojos R. Č. ir kaltinamojo parodymais : nebuvo smurto J. Č. atžvilgiu, tik kaltinamasis su vaiku kalbėjo pakeltu tonu.

Atsižvelgus į teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytoja psichologės I. B. parodymus, kuri apklausė I. M., įvertino jos neverbalinį elgesį, jos emocijas, tikėtina, kad I. M. neišsakė visko, ką matė. Be to, I. M. gyvena kartu su mama R. Č. ir E. Č. ir mergaitė galėjo būti įtakota suaugusiųjų.

Kaltinamasis E. Č. nurodė, kad J. K. nuteikinėja vaikus prieš jį, neprižiūri vaikų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytojus V. D., U. S., J. P., aplinkybės dėl vaikų nepriežiūros nebuvo nustatytos. Taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės dėl vaikų nuteikimo prieš kaltinamąjį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų vaiko situacijos vertinimo anketose, vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyta, kad „lankantis motinos ir vaikų gyvenamosios vietos adresu namų aplinka buvo tvarkinga, švari. Vaikas turi savo erdvę, žaislus ir priemones atitinkančias jo amžių“. Minėtose anketose J. Č. nurodė, kad ji myli ir mamą, ir tėtį. Mergaitė teigia, kad tėtis yra gera. J. sako, kad jam patinka būti pas tėtį „biškį“ (1t.,b.l.25-41,42-49).

LITEKO duomenimis santuoka tarp E. Č. ir K. K. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje nurodyta ir bendravimo su vaikais tvarka. Pats kaltinamasis E. Č. nurodė, kad jo santykiai su J. K. iki įvykio buvo neutralūs.

Dėl atstovės pagal įstatymą J. K. parodymų patikimumo vertinimo :

Teisiamojo posėdžio metu gynėjas nurodė, jog J. K. pranešė apie jos išžaginimą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad nebuvo gauti duomenys, jog J. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo ar melagingo įskundimo. J. K. teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja, tai yra įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo. Liudytoja, duodama parodymus, pakartojo J. Č. ir J. Č. pasakojimus apie panaudotą smurtą.

Todėl netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo.

Vertinant nepilnamečio nukentėjusiojo J. Č. parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi, tačiau vaikas buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, vaikas savo pasakojimą dėl smurto panaudojimo jo atžvilgiu nurodė savo mamai J. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.

Byloje nebuvo nustatyta, kad vaikas melavo ar jam būtų darytas poveikis

Liudytoja R. Č. nurodė, kad įvykio metu klausė pokalbio, tačiau nematė verkiančio J..

Liudytoja R. Č. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl atsižvelgus, jog jos parodymai detalėse nesutampa su J. Č., J. Č. ir paties kaltinamojo parodymais, jos parodymais teismas nesivadovauja, kaip nepatikimais.

Vertinant kaltinamojo parodymus, teismas atsižvelgia į 2024 m. sausio 26d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotą jo pokalbio įrašą, kurį atsiuntė 2023 m. spalio 20d. mažamečio nukentėjusiojo J. Č. atstovė pagal įstatymą J. K. el. paštu pavadinimu "20230927_152240.mp4". Atidarius įrašą, matoma, kad įrašo trukmė 3:23 min. Įraše girdimi du balsai, vyriškas ir vaikiškas mergaitės balsas.

VYRAS: Ką veiki?

MERGAITĖ: Až.. žž dariau pamokas.

VYRAS: Darai pamokas, uždavė namų darbų?

MERGAITĖ: Taip.

VYRAS: Supratau. Kaip sveikata tavo?

MERGAITĖ: Vis dar traukiu nosį.

VYRAS: Aha, bet temperatūros neturi ir nekosti?

MERGAITĖ: Ne.

VYRAS: Tai jau kaip ir nesergi beveik?

MERGAITĖ: Mhm.

VYRAS: O kaip brolis?

MERGAITĖ: Serga.

VYRAS: Serga? O kuom serga, vis dar tas pats?

MERGAITĖ: Taip.

VYRAS: Aha, supratau.

MERGAITĖ: Kaip šiaip sekas?

VYRAS: Gerai.

MERGAITĖ: Gerai?VYRAS: Ką mokykloj veikėt?

MERGAITĖ: Dariau pamokas.

VYRAS: Mokykloj, nu. Tai ką veikėt, ką mokinotės aš klausiu?

MERGAITĖ: Pamokas.

VYRAS: Nu, mažute, aš suprantu, kad pamokas, aš klausiu kokius dalykus mokinotės.

MERGAITĖ: Anglų buvo ir ir viskas.

VYRAS: Mhm, supratau (atsidūsta). Tai ką, o kaip broliui sekasi, ką jisai veikia?

MERGAITĖ: Niek. Ne, tiesiog žaidžia.

VYRAS: Mhm. Supratau. Telefonu dar nesinaudoji?

MERGAITĖ: Ne.

VYRAS: Supratau. Tai gerai, tai tada sąskaitos ir nepildysim kol kas.

MERGAITĖ: Gerai.

VYRAS: Nes nėra tikslo, jeigu nesinaudoji.

MERGAITĖ: Mhm.

VYRAS: Mhm. Kas čia dar. Ką aš dar norėjau tavęs paklausti. Nu tai apie mokyklą paklausiau, viskas gerai mokykloj, ane?

MERGAITĖ: Taip.

VYRAS: Supratau. O kaip šiaip nuotaikos?

MERGAITĖ: Geros.

VYRAS: Geros nuotaikos?

MERGAITĖ: Taip.

VYRAS: Aišku. Dar nepasiilgai?

MERGAITĖ: Mm (garsu išreiškia neigiamą atsakymą).

VYRAS: Nepasiilgai. Tai taip staiga, ane, nepasiilgai?MERGAITĖ: Mm (garsu išreiškia teigiamą atsakymą)

Žemesnės instancijos teismas

VYRAS: Supratau. Tai gerai, ką aš galiu pasakyt, tik tiek, tėvelis greičiausiai liks be darbo.

MERGAITĖ: Mm.

VYRAS: Mhm, nes po visų šitų įvykių (mergaitė pertraukia)

MERGAITĖ: Ai, aš, einu į parką su draugu.

VYRAS: Kada?

MERGAITĖ: Dabar.

VYRAS: Dabar, nu tai gerai, aš čia pora minučių dar pašneku ir galėsi eit, gerai?

MERGAITĖ: Mm.

VYRAS: Ar gerai?

MERGAITĖ: Negir, negirdžiu.

VYRAS: Ar girdi mane?

MERGAITĖ: Ne. Girdžiu, ai dabar girdžiu.

Žemesnės instancijos teismas

VYRAS: Tai va, mažute, tai aš tik norėjau pasakyt, kad po jūsų visų šitų pasišnekėjimų su tetom ir nežinau ką jūs ten joms prišnekėjot, bet tėvelis liks be darbo ir greičiausiai sės į kalėjimą.

MERGAITĖ: Mm.

VYRAS: Tai va, tai dabar tėvelio greičiausiai ilgai ilgai nematysit ir mamytė pinigėlių iš tėvelio greičiausiai greitu laiku nebegaus, nes tėvelis bus išmestas iš darbo arba pasodintas į kalėjimą. (žodis nesuprantamas) prišnekėjot, kad aš ten jus mušu ir skriaudžiu abudu. Tai tik norėjau, kad žinotum (1t., b.l. 102-105).

Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).

Kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padariniai pasireiškė viena iš nurodytų alternatyvų – fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais šis skausmo pojūtis buvo išreikštas :

nukentėjusysis J. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė, kad jautė skausmą, kai tėtis jį smaugė bei jam labai skaudėjo, kaip tėtis sudavė per galvą ir užpakalį. Jis verkė, nes mušė, taip pat ir sesė verkė, nes nieko padaryti negalėjo. J. Č. aplinkybes apie jam sukeltą skausmą ir verkimą papasakojo mamai.

Nepilnametė liudytoja J. Č. nurodė, kad ji matė, kaip brolį smaugė. Taip pat parodė, jog matė, kaip broliui buvo suduota, ji, matydama tokį vaizdą, buvo liūdna, verkė. Brolis tuo metu labai stipriai verkė ir šaukė.

Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta : „J. sako, kad jam patinka būti pas tėtį „biškį“, nes tėtis mušasi, muša jį per „subinę“, per galvą ir su planšete. Vaikas pasako, kad jam skaudėjo (1t.,b.l.42-49).

Aplinkybes, kad vaikai verkė patvirtino kaltinamasis E. Č..

Specialistė I. B. nurodė, kad „J. pasakydamas, kad jį mušė ir jam stipriai skaudėjo, tai jo suraukta kaktytė buvo ir jo žodžiai buvo paremti pojūčiais, netgi ne verbaline kalba. Tikėtina, kad skausmas buvo tiek psichologinis, tiek ir fizinis, nes vaikas tuo metu patyrė stresą.

Kadangi teismas laiko patikimais nepilnamečių J. Č., J. Č. parodymus, nesivadovauja kaltinamojo parodymais, jog jis smurto vaiko atžvilgiu nenaudojo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jis laikotarpyje nuo 2021m.balandžio 5d. iki 2023 m. rugpjūčio 26d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo mažamečio sūnaus J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, atžvilgiu, t.y. tyčia abiem rankomis paėmė mažamečiui nukentėjusiajam J. Č. už kaklo, jį spaudė ir tokiu būdu jį smaugė, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui J. Č. fizinį skausmą.

Taip pat jis 2023m. rugpjūčio 26d. apie 18:00 val. kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo mažamečio sūnaus J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, atžvilgiu, t.y. tyčia vieną kartą planšetiniu kompiuteriu sudavė mažamečiui nukentėjusiajam J. Č. per galvą ir tyčia tris kartus planšetiniu kompiuteriu sudavė J. Č. per sėdmenis, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui J. Č. fizinį skausmą.

Nukentėjusiajam dėl fizinio sąlyčio skaudėjo, šis pojūtis buvo aiškiai išreikštas, vaikas verkė, skundėsi skausmu, tokius nukentėjusiojo pojūčius (skausmą) kaltinamasis turėjo suvokti.

Teismas pažymi, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiam vaikui smūgį, o šiuo atveju ne tik rankomis, bet dar ir pašaliniu daiktu, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016).

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b.l.31-32), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (2 t., b. l.31), dirba.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060. Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Šiuo metu galiojanti BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Ankstesnė šio straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu, numatė baudą arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. Teismas negavo kaltinamojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl laiko, jog nauja straipsnio redakcija sunkina teisinę padėtį, nes pagal ją asmeniui galėtų būti paskirta tik griežtesnė nei bauda alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, todėl taiko ankstesnę redakciją, kuri numatė sankcijoje bausmės rūšį- baudą.

Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-bauda, dydį nustatant mažesnį nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkiui, bendrinant baudas BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė šeimos nariui- savo sūnui, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą ( BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023m. rugsėjo 27d. vyresniosios tyrėjos L. K. nutarimu J. Č. paskirta kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama (2t., b.l. 21-24).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje mažametį nukentėjusįjį atstovavo advokatas M. Norvaišas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 12 d. pažymoje Nr. APD-2025-01904 nurodyta išlaidų suma 722,19 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas šių išlaidų nepriteisia, nes įstatymas nenumato galimybės VGTPT priteisti išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje Nr. 1A-76-449/2022-05-18 suformulavo taisyklę, kad VGTPT išlaidos už nukentėjusiojo atstovavimą valstybei nepriteisiamos, išlaidos iš nuteistojo gali būti priteisiamos tik pačiam nukentėjusiajam, o ne valstybei.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, kompaktinis diskas su J. Č. apklausos vaizdo įrašu, esantis byloje (1 t., b.l. 73),kompaktinis diskas su garso įrašu (priedas prie 2024m. sausio 26d. - kitų objektų apžiūros protokolo), esantis byloje (1t., b.l. 101),kompaktinis diskas su J. Č. apklausos vaizdo įrašu (atlikto PK), esantis byloje (1t., b.l. 145),kompaktinis diskas su J. Č. apklausos vaizdo įrašu (atlikto teisme), esantis byloje ( 1t., b.l. 160), kompaktinis diskas su I. M. apklausos vaizdo įrašu (atlikto teisme),esantis byloje (1t., b.l. 181), paliekami byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ( dėl veikos padarytos laikotarpyje nuo 2021m.balandžio 5d. iki 2023 m. rugpjūčio 26d.), ir nubausti jį 2800 ( dviejų tūkstančių aštuonių šimtų) eurų bauda, kas atitinka 56 MGL.

E. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ( dėl veikos padarytos 2023 m. rugpjūčio 26d.), ir nubausti jį 3000 ( trijų tūkstančių) eurų bauda, kas atitinka 60 MGL.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, paskirti subendrintą 4000 eurų baudą, kas atitinka 80 MGL.

Nustatyti paskirtai baudai sumokėti 12 (dvylikos) mėnesių terminą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ar kitas Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas kituose bankuose, nurodant mokėjimo paskirtį – bauda baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-482/2025.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti E. Č. baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, CD diskus, esančius byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė