- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- T-342-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00770-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės, gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicininės priemonės nutraukimo J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. L., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-06-22 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuri to paties teismo 2016-12-22, 2017-06-12 ir 2017-12-19 nutartimis buvo pratęsta.
Panevėžio apylinkės teismo 2018-06-18 nutartimi J. L. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą – (duomenys neskelbtini), ir gydymas pratęstas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-20 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė buvo pratęsta.
Teisme gautas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro teikimas dėl J. L. taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo ir gydymo pratęsimo bendra tvarka.
Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro atstovas gydytojas psichiatras V. V. S. paaiškino, kad asmuo 2020 m. kovo 3 d. buvo apžiūrėtas psichikos sveikatos centro gydytojų ir buvo aptarta paciento ligos eiga, klinikinė simptomatika, socialinė situacija, kuri yra kontroliuojama sūnaus. Asmuo buvo sūnaus iniciatyva paguldytas į ligoninę, pacientas nekelia pavojaus sau ir aplinkiniams, stebimi paūmėjimai ir pagerėjimai. Psichikos sveikatos centrui yra lengviau su šiuo pacientu, kadangi jį nuolat prižiūri sūnus, jis kontroliuoja vaistų vartojimą. Tačiau ta lėtinė paranoidinė simptomatika reikalauja nuolatinio stebėjimo ir gydymui ji lengvai nepasiduoda, todėl nepavyksta pasiekti gerų rezultatų, bet šiuo metu jokio pavojingumo nėra, ir gydytojai tvirtina, kad užtenka ambulatorinės priežiūros, teismo priverstinė paskirta priežiūra nebūtina. Kai būna paūmėjimai, sūnus pats pacientą nuveža į ligoninę. Liga veikia skirtingai, pavyzdžiui kitiems reikia stipresnio gydymo, o šiuo atveju yra sūnaus kontrolė, jeigu jos nebūtų, tuomet prašytų priverstinio gydymo. Jeigu žmogus yra kontroliuojamas artimųjų, laikosi režimo, kolegė nematė reikalo priverstinai jį gydyti. Asmens pavojingumas bet kada gali pasireikšti.
J. L. parodė, kad tėvą prižiūri jis ir tėvo sesuo. Po paskutinio posėdžio, kai tėvas buvo priverstinai gydomas, jo būklė nepagerėjo, netgi pablogėjo atsižvelgiant į tai, kad žmogus sensta. Pabuvęs psichiatrinėje ligoninėje jis porą savaičių jaučia pagerėjimą, tačiau girdimi balsai dar nedingo. Tėvas gyvena baimėje, kad ji kažkas užpuls, apiplėš. Namuose dažnai sėdi kambaryje užsitraukęs visas žaliuzes net ir dienos metu. Iš virtuvės yra sunešami peiliai ir kiti daiktai arčiau jo lovos, nes jam taip reikia. Taip pat yra sudaužęs kambario langą, aiškino, kad neturėjo išeities, reikėjo gelbėtis nuo užpuoliko, kuris lipo pro langą, nors tėvas gyvena trečiame aukšte. Du kartus jis buvo išėjęs iš namų, kuomet buvo šalta, ir buvo sugrąžintas į juos tik policijos pagalba, savo veiksmų jis logiškai negali paaiškinti, kadangi girdi balsus ir daro, kaip jam sako. Taip pat jų klausydamas jis išmeta raktus, mobiliuosius telefonus. Per visą laiką į parduotuvę eina tik su juo (sūnumi), kadangi vienas bijo, į polikliniką savarankiškai jis taip pat negali nueiti. Jiems sunku kontroliuoti tėvą, kada jis geria vaistus, kadangi ne visuomet pavyksta prisiskambinti, kadangi telefonas būna išmestas. Nuo praeito posėdžio situacija tokia pati. Jis asmeniškai negali garantuoti, kad tėvas vartoja vaistus, nes nesėdi kiaurą dieną pas jį namuose, jie gyvena skirtinguose mikrorajonuose. Sunku nuolat prižiūrėti, ar vartoja vaistus, skambina jam, jeigu dar prisiskambina, kiekvieną dieną atvažiuoja pas jį ir prižiūri, tačiau mano, kad priverstinis gydymas turėtų būti tęsiamas. Šiuo metu tėvas yra ligoninėje (duomenys neskelbtini), savo noru išvažiavo į ligoninę, pats pareiškė prašymą.
Prokuroras nepalaikė teikimo nutraukti ambulatorinį stebėjimą, nes J. L. būklė nėra gera, jis gydomas ligoninėje, o pats sūnus negali garantuoti, kad tėvas nekels pavojaus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės, gynėjas su teikimu taip pat nesutiko bei nurodė, kad nusikaltimas, kuriuo asmuo buvo kaltinamas, smurtinis, jis tikrai kelia pavojų sau ir aplinkiniams, jei jau buvo langą išdaužęs. Net svarstymo metu jo būklė buvo pablogėjusi, šiuo metu asmuo taip pat ligoninėje. Priverstinis gydymas jam daro įtaką, jo negalia reikalauja valstybės įsikišimo ir kontrolės, o ne palikti viską ant sūnaus pečių. Palaiko prokuroro nuomonę.
Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro atstovas gydytojas psichiatras V. V. S. papildomai nurodė, kadangi tik pavaduoja kolegę, apie šį pacientą nieko nežinojo, tačiau, išklausęs argumentų, mano, jog priverstinis gydymas yra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą. BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė.
VšĮ Vilniaus rajono Psichikos sveikatos centro 2020-03-03 medicininiame pažymėjime GGK Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodoma, kad rekomenduojama nutraukti J. L. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir tęsti gydymą bendra tvarka. Konstatuojama, kad klinikiniame vaizde išlieka lėtinė paranoidinė (kliedesinė ir haliucinatorinė) simptomatika, rezistentiška gydymui, kuri reikalauja nuolatinio vaistų vartojimo ir priežiūros. Informacijos apie antisocialų elgesį ar apie tai, kad paciento elgesys kelia realią grėsmę savo ar aplinkinių asmenų gyvybei, sveikatai – neturi. Tačiau dėl ligos pobūdžio šeimos nariai turi užtikrinti priežiūrą ir nuolatinių socialinių poreikių tenkinimą (b. l. 3). Vis tik, teismo manymu, vien aplinkybės, kad yra šeimos nariai, kurie prižiūri asmenį, nepakanka išvadai, jog asmens pavojingumas išnyko ar jo psichikos būklė yra pagerėjusi, nes sūnaus kontrolė nėra kriterijus, pagal kurį vertinama asmens psichikos sveikatos būklė. Kaip nurodė J. L., tėvo būklė iš tiesų pagerėja tik po gydymo ligoninėje, kurioje jis yra ir šiuo metu. Iš jo paaiškinimų matyti, kad tėvą prižiūri tik jis arba tėvo sesuo, tėvas gyvena vienas, nuolat girdi balsus, kurie jį baugina, nevartoja vaistų. Gydytojų komisijos išvadoje taip pat nurodoma, jog klinikiniame vaizde išlieka lėtinė paranoidinė (kliedesinė ir haliucinatorinė) simptomatika, nepasiduodanti gydymui. Be to duomenų, kad J. L. psichikos sveikata yra esmingai pagerėjusi nuo priverčiamojo pobūdžio priemonių taikymo pradžios, medikų išvadoje nepateikta. Todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, už kurios padarymą J. L. taikomos priverstinio pobūdžio medicinos priemonės, pobūdį, darytina išvada, kad J. L. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad jis dėl savo būsenos nekels pavojaus savo gyvybei ar kitų asmenų sveikatai, ir išlieka rizika, kad netaikant priverstinio gydymo, jo psichinė būklė gali dar pablogėti.
Apibendrinant konstatuotina, kad pagrindų nutraukti J. L. taikomą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją pakeisti kita nenustatyta, todėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,
nutaria:
teikimą atmesti.
Pratęsti J. L. (J. L.) priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.