Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2021 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimai ir draudimai: a) neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; b) per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) gydytis nuo alkoholizmo; d) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą; 2) 2021 m. spalio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. spalio 8 d. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, paskirti įpareigojimai ir draudimai: a) laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; b) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) gydytis nuo alkoholizmo; d) uždrausti turėti su savimi psichiką veikiančias medžiagas; e) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; f) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. 2022 m. sausio 2 d., apie 00:05 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sugriebė savo sugyventinei K. S. už plaukų ir tempė, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą kumščiu sudavė rankomis veidą užsidengusiai K. S. į rankų sritį bei vieną kartą spyrė į kairės kojos sritį, tokiais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmą.

2. Šiais savo veiksmais M. K. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

8. Liudytoja L. B., apklausta 2022 m. sausio 3 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad ji yra K. S. sesuo. 2021 m. gruodžio 31 d., apie 00:00 val., jai paskambino jos sesuo K. verkdama, jautėsi iš sesers balso, kad smarkiai susijaudinusi. Sesuo prašė atvažiuoti pas ją į namus, sakydama „ar gali atvažiuoti, mane M. muša, tampo už plaukų“. Ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo vyrą paliko su savo vaikais, pasakė, kad muša jos sesę, kad važiuoja pas ją. Pati su mašina išvažiavo iki K. namų. Užėjo į atrakintą K. butą, ji buvo virtuvėje, o M. buvo kambaryje. Sutiko pirma K., kuri verkė, atrodė susijaudinusi. Jai ji paaiškino, kad M. ją mušė, kaip mušė nesakė, prieš jai atvykstant, tampė už plaukų. Visi pradėjo kalbėtis kambaryje. M. K. prašė išeiti iš namų, nes jis muša ją. K. vis sau rankomis laikėsi už galvos atstatydama savo rankas priekiu prieš savo veidą, tokiu būdu dengdama savo veidą, nes kalbant vis M. prie jos prieidavo arti, tai matėsi, kad K. bijo, kad M. jai gali trenkti. Ji M. vis ramino, sakydama, kad jis baigtų. M. matėsi, kad buvo neblaivus, agresyvus, vis ginčijosi su K. žodžiais. Liepė M. skambinti (duomenys neskelbtini) ir eiti pas ją nakvoti. Joms bekalbant M., priėjęs prie stovinčios virtuvėje K., jai kumščiu vieną kartą trenkė taikydamas į K. veidą, o pataikė gal į rankas. Ji iš karto po smūgio ėmė telefoną ir skambino į policiją, tada M. išsigando ir pradėjo rengtis lauko drabužius, norėdamas išeiti iš namų. Jie dar abu su K. žodžiais ginčijosi, kad abu skirsis, kad abu kitus mylimus žmones susiras, konfliktas buvo aršus, kalba linko apie vaikus, kad M. G. pasiims ir tada M., praėjęs pro ją, priėjo prie K., stovinčios prie šaldytuvo virtuvėje ir jai stipriai spyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą. K. nepargriuvo. Nematė ar liko K. kokios žymės nuo smūgio. K. verkė, bet mano, K. skaudėjo. Po šio įvykio M. išėjo pro duris iš buto. Ji pati nuo M. nenukentėjo, jis jai netrenkė, ji jam pretenzijų neturi. Tačiau mano, negalima muštis, tai yra, kelti rankos prieš moterį, savo vaiko motiną. Žino pati, kad M. ne pirmą kartą smurtauja prieš K., jiems abiem reikia psichologo pagalbos ar M. gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 40-43).

9. Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK tarnybinis pranešimas apie pradedamą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. sausio 2 d., apie 00 val. 5 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (blaivumą tikrintis atsisakė), rankos kumščiu smūgiavo vieną kartą į rankas ir vieną kartą spyrė iš kojos į kairę koją savo blaiviai sugyventinei K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), dėl ko ši patyrė fizinį skausmą. GMP apžiūros atsisakė (b. l. 1).

10. Į bylą pateiktas 2022 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame nurodoma: įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į namo pirmą laiptinę ir užlipus laiptais, butas Nr. 1, yra pirmame aukšte, durys kairiau. Atidarius duris, patenkama į buto prieangį. Jo dešinėje pusėje yra koridorius. Einant koridoriumi tiesiai, patenkama į patalpą Nr. 1, kurios viduje yra buitinė technika, keli virtuvės baldai, patalpoje tvarkinga. Kairėje pusėje yra patalpa Nr. 2, kurioje yra papuošta eglutė, kilimas, kairėje pusėje lova. Patalpose tvarkinga, švaru. Kitose patalpose miega mažamečiai vaikai. Apžiūrėjus patalpas, grumtynių ar kitokių pėdsakų nerasta, neužfiksuota (b. l. 7-16).

11. Į bylą pateiktas 2022 m. sausio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodoma: vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad 2022 m. sausio 2 d., 00:39 val., pareigūnai atvyksta prie daugiabučio, surinkdami kodą atidaro duris. Buto duris atidaro L. B., šalia stovi ir K. S.. Pareigūnai pasiteirauja, kas atsitiko. L. B. paaiškina, kad sesuo paskambino, kad atvažiuoti, nes girtas sugyventinis mušasi. Jai atvykus, K. S. stovėjo prie šaldytuvo, kai M. K. K. S. trenkė ir paskui apsirengęs iš kojos spyrė. Ir L. B. iškvietė pareigūnus. L. B. nurodo, kad ji gražiai iš pradžių M. K. pasakė, kad jis eitų pas (duomenys neskelbtini), išsimiegos, tačiau jis nesutiko. Pareigūnai klausia K. S., kur jai trenkė, tai K. S. parodo, kad kai ji dengėsi veidą rankomis, tai jai M. K. trenkė į rankas, o paskui spyrė į koją. K. S. jautė fizinį skausmą. K. S. pasako, kad dienos metu buvo išgėrusi mažai. Pareigūnė paaiškina, kad bus pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 22-24).

12. Byloje esančiame 2022 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 2 d., dirbant su Vilniaus apsk. VPK Ukmergės r. PK RS tyrėju Linu Jakštu, tarnybiniu automobiliu VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 00:40 val., iš V7038 ekipažo gavo informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje, įtariamas asmuo M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), apie 01:00 val. grįžo į įvykio vietą ir tuomet buvo sulaikytas. M. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau tikrintis girtumą kategoriškai atsisakė. M. K. 01:05 val. pristatytas į Ukmergės r. PK tolimesniems veiksmams (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad M. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą.

14. M. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, M. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

15. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (girtumo laipsnis nenustatytas, tačiau kaltinamasis pats pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, neblaivumą patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (nuosprendžio 12 punktas; tai kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui patvirtina paties kaltinamojo parodymai, iš kurių matoma, jog blaivus jis prieš sugyventinę nesmurtauja, taip pat liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog kaltinamajam reikia gydytis nuo alkoholizmo (nuosprendžio 8 punktas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas įvertina M. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, smūgiuojant nukentėjusiajai į galvos sritį, šiai dengiantis veidą rankomis, spiriant į koją, matant nukentėjusiosios seseriai. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis M. K. Lietuvos Respublikoje teistas 2 kartus, abu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdymą, taip pat pažymint, kad visus kartus kaltinamasis teistas už smurto naudojimą nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu; taip pat teistas 2011 m. rugpjūčio 15 d. Švedijos Karalystės teismo bei 2016 m. liepos 28 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teismo (b. l. 77-84), per 1 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 3 kartus, informacijos apie skirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 105-109), kaltinamasis oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba (b. l. 103). Pažymėtina, kad kaltinamasis, nors jau buvo teistas 2 kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau vis tiek savo elgesio nepakeitė, išvadų nepadarė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir 1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamajam, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina arešto bausmė, jos terminą nustatant didesnį už vidurkį – 60 parų.

17. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.

18. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. M. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam subendrintą galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi M. K. bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmę paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, į kuria įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-1378-517/2021. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi subendrinta bausme ir skirtina galutinė 90 parų arešto bausmė (kadangi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis yra didesnė negu 180 parų, todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 64 straipsnio 4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė yra 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).

19. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodyta, kad M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą turi būti vykdoma pagal 2021 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-1378-517/2021. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, vykdytina pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

20. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas taip pat už nesunkius nusikaltimus, paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamojo duotų parodymų teisiamojo posėdžio metų, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau turi mažametį vaiką, šeimą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad vykdydamas ankstesnių nuosprendžių paskirtą įpareigojimą, lankosi pas psichologą, bando spręsti agresijos ir alkoholio problemas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas arešto bausmės vykdymas dešimties mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam 10 mėnesių intensyvią priežiūrą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis), nurodytu intensyviosios priežiūros laikotarpiu kaltinamajam nustatant draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), įpareigoti kaltinamąjį gydytis priklausomybės ligas (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas) bei vykdymo atidėjimo laikotarpiu neturėti su savimi psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 11 punktas).

23. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. K. buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo metu nuo 2022 m. sausio 2 d., 01:00 val. iki 2022 m. sausio 3 d., 15:36 val. (b. l. 75), 1 (vieną) sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

24. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. sausio 3 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant M. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 72-73), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

25. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su vaizdo įrašo kompaktiniu disku, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

26. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, 64 straipsnio 1-2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, M. K. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi subendrinta bausme ir skirti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10-11 punktais, M. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad M. K. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) visomis savaitės dienomis nuo 20:00 val. iki 6:00 val.; nurodytu laiku M. K., įspėjus bausmę vykdančią instituciją, leidžiama išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, Covid-19 testavimo ir skiepijimo punktą; M. K. nustatyti šiuos įpareigojimus ir draudimus: a) uždraudžiant M. K. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; b) įpareigoti M. K. vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; c) įpareigoti M. K. vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; d) įpareigoti M. K. vykdymo atidėjimo laikotarpiu neturėti su savimi psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi M. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą, vykdyti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti M. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 2 d., 01:00 val. iki 2022 m. sausio 3 d., 15:36 val., 1 (vieną) sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant M. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su vaizdo įrašo kompaktiniu disku, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.