- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-692-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06217-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Andrum Sales“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Andrum Sales“ dėl atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išmokų ir kompensacijų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DKG) sprendimą Nr. DGKS-973; 2) Pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Andrum Sales“ (toliau – ir atsakovė, darbdavė) (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl darbo santykių nutraukimo neteisėtu; 3) Išieškoti jai iš atsakovės: darbo užmokestį (suma apskaičiavus mokesčius) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini); kompensaciją už nepanaudotas atostogas; netesybas (vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką); priedus – 1 300 Eur pagal darbo sutarties priedą už nekilnojamojo turto pardavimus; 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6 mėnesių išeitinę išmoką dėl neteisėto atleidimo iš darbo; bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad kartu su ieškiniu nepateiktas įrodymas apie tai, kad Lietuvos advokatūra yra patvirtinusi ieškovę atstovaujančio advokato padėjėjo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nurodė, kad ieškovė turi konkretizuoti reikalavimo dalyką – nurodyti konkrečias pinigų sumas, kurias darbdavė jai liko skolinga, aiškiai suformuluoti jų susidarymo mechanizmą bei pateikti faktinį to pagrindimą, konkrečiai ir aiškiai įvardinti teismui keliamo ginčo dalyką.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2020 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, patikslintu ieškiniu prašydama: 1) Pakeisti DGK sprendimą Nr. DGKS-9732; 2) Pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl darbo santykių nutraukimo neteisėtu; 3) Išieškoti jai iš atsakovės darbo užmokestį (suma apskaičiavus mokesčius) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis apie gaunamą atlyginimą); kompensaciją už nepanaudotas atostogas; netesybas (vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką); priedus – 1 300 Eur pagal darbo sutarties priedą už nekilnojamojo turto pardavimus; 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6 mėnesių išeitinę išmoką dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kuri sudaro 3 826,32 Eur (637,72 Eur x 6); bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi laikė ieškovės ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų ir nepašalino visų ieškinio trūkumų, t. y. nenurodė konkrečių pinigų sumų, kurias darbdavė jai liko skolinga, prašė išieškoti iš atsakovės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d., remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis apie gaunamą atlyginimą, nenurodė laikotarpio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio, nenurodė netesybų dydžio, t. y. ieškovė nesukonkretizavo reikalavimo dalyko – nenurodė konkrečių pinigų sumų, kurias darbdavė jai liko skolinga, aiškiai nesuformulavo jų susidarymo mechanizmo bei nepateikė jokio faktinio to pagrindimo. Ieškovė konkrečiai ir aiškiai neįvardijo teismui keliamo ginčo dalyko. Nurodė, kad tokia pareiga kyla į teismą besikreipiančiam asmeniui, o ne teismui. Akcentavo, kad ieškovė negali nežinoti, kada ir kokio dydžio atlyginimą ji gavo ir kiek darbdavė jai galimai liko skolinga.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti jos ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
7. Ieškovė nurodo, kad grįžo iš vaiko priežiūros atostogų ir neturi vėlesnės darbo sutarties kopijos bei nežino kokį darbo užmokestį gauna pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą. Tačiau tokių įrodymų nepateikimas nesuteikia teisės pirmosios instancijos teismui nepriimti ieškinio, kadangi pareikštus reikalavimus ji gali tikslinti viso proceso metu iki baigiamųjų kalbų. Be to, dalį argumentų ir duomenų gali patikslinti atsakovė. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nebuvo aktyvus ir neatsižvelgė į silpnesniosios bylos šalies, t. y. darbuotojos interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria, nustačius, kad ieškovė nepašalino visų ieškinio trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio trūkumus nustatė, vadovaudamasis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, kuriuose nustatyta, kad ieškinyje nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010 ir kt.).
13. Ieškovė patikslintame ieškinyje, nurodė, kad nesutinka su DKG sprendimu Nr. DGKS-973, kuriuo išnagrinėtas jos ir darbdavės individualus darbo ginčas. Dėstydama faktinį ieškinio pagrindą, paaiškino, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Andrum Sales“ (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. AS_06. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) – vaiko priežiūros atostogose. Į darbą po vaiko priežiūros atostogų turėjo grįžti (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) bandė susisiekti su atsakove ir pasitikslinti ar darbo vieta jai yra paruošta. Iki (duomenys neskelbtini) negavo jokio konkretaus atsakymo dėl tolimesnio darbo pas atsakovę. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės gavo pranešimą dėl pasiaiškinimo ir neatvykimo į darbą visą darbo dieną, t. y. vietoje tinkamo pranešimo atvykti į darbą (nuo (duomenys neskelbtini)), atsakovė pranešė jai apie pravaikštą ir liepė pasiaiškinti. (duomenys neskelbtini) gavo atsakovės įsakymą / sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavės iniciatyva dėl pravaikštų. Taip pat nurodė, kad prieš išėjimą į vaiko priežiūros atostogas iš atsakovės negavo priedo prie atlyginimo (duomenys neskelbtini). Be to, patikslintame ieškinyje ieškovė akcentavo ir tai, kad patikslins ieškinio reikalavimus dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo, kai bus gauta informacija iš DGK ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o ieškinio dalykas galės būti patikslintas pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje.
15. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės J. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti ieškovės J. S. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.