- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 1S-478-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00013-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Albinas Antanaitis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Albino Antanaičio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2009-12-16 nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-16 nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria taikytas BK 54 str. 3 d., ir pagal BK 260 str. 2 d. paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008-10-22, bausmės pabaiga – 2016-10-22.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 93-846 nutarė nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 2 metų 10 mėnesių 3 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2013-12-19) laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. J. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos apylinkės teismas iš esmės motyvavo tuo, jog neatlikta bausmės dalis dar yra didelė, nors yra formalusis lygtinio paleidimo pagrindas – atlikta minimali įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalis. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje atkartojami bylos duomenys, kas paverčia nutartį tam tikra nuosprendžio forma, ir tai prieštarauja BK 2 str. 6 p. nuostatoms, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Teismas, Komisijos nutarimą įvertindamas kaip nepakankamai pagrįstą, faktiškai diskreditavo nuteistojo realaus stebėjimo ir auklėjimo rezultatus. Komisijos išvadose tik patvirtinama, kad A. J. šiuo metu mokosi 11 klasėje, bausmės atlikimo metu įgijo baldžiaus specialybę, pataisos įstaigoje dalyvauja organizuojamuose psichologijos bei streso mažinimo ir reabilitacijos kursuose, sportuoja ir skaito knygas. Be to, nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur planuoja gyventi po paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat ketina dirbti vadybininku. Šios aplinkybės Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos kaip nuteistojo riziką ateityje nusikalsti mažinantys veiksniai. Nuteistojo manymu, jo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu apylinkės teismo pastangos nuteistąjį paversti užkietėjusiu nusikaltėliu, pavojingu visuomenei, yra morališkai abejotini
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.
BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nei Komisijos nutarime padarytos išvados, nei prokuroro nuomonė neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.
Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas A. J. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybės charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Kaltę dėl nusikaltimo padarymo teisme pripažino iš dalies, šiuo metu išlieka gynybiškas, kaltės pilnai nepripažįsta. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai spręsti apie galimybę toliau jį taisyti neizoliavus nuo visuomenės, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. bausmės atlikimo vietoje nesielgė nepriekaištingai – šešis kartus pažeidė režimo reikalavimus ir 5 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (nuobaudos negalioja), tarp jų ir už itin šiurkščius pažeidimus, už kuriuos 3 kartus buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Per tą patį laiką buvo tik du kartus paskatintas. Nors skunde nuteistasis teigia, kad aktyviai dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, sportuoja ir skaito knygas, tačiau pastebėtina, jog neturėdamas jokios oficialios darbinės patirties laisvėje, atvykęs į pataisos įstaigą dirbti atsisakė, vėliau kelis mėnesius dirbo staklininku, tačiau iš darbo buvo atleistas, pats aiškina subjektyvias atleidimo priežastis. Būtent menka nuteistojo darbinė patirtis psichologinės tarnybos išvadoje yra įvardinta kaip veiksnys, galintis lemti nuteistojo neadaptyvų elgesį laisvėje, kaip ir išsilavinimo bei jo mąstymo ir elgesio problemos (netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės naudos). Apygardos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals.
Skunde nuteistasis nesutinka, kad skundžiamoje nutartyje jo neatliktos bausmės dalis įvertinta kaip didelė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. J. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 3 dienos (paskirta 8 metai laisvės atėmimo), dar nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui. Todėl atsižvelgus į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už visuomenės saugumui pavojingą veiką, šiuo metu jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. J. atžvilgiu, lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija nepasieks savo tikslo, ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.