Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, advokato padėjėjai Sandrai Ivanauskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys E. J., D. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė D. I. Vinklerytė posėdžio metu palaikė atstovaujamosios poziciją, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Patvirtino, kad ginčo dėl ieškovės tėvystės nėra. Šiuo atveju socialinė tėvystė nesusiformavusi, atsakovas ieškovės niekada neaugino, Nuo pat gimimo ieškovę augino E. J., kuris sutinka, kad ieškovei būtų suteikta jo pavardė. Ieškinio tenkinimas niekieno interesų nepažies, ieškovė, tapusi pilnamete, turi teisę ginčyti tėvystę gimimo akte.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nereiškė, reikalavimų neginčijo. Posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo. Dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M. ir D. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). SYNLAB tyrimų laboratorijos 2018 m. gegužės 11 d. atlikto biologinės tėvystės tyrimo atsakyme nurodyta, kad E. J. yra biologinis M. M. tėvas su tikimybe 99,999994 proc.

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Tėvystei nuginčyti taip pat turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra biologinis ieškovės tėvas, šią aplinkybę patvirtina 2018 m. gegužės 11 d. atlikto biologinės tėvystės tyrimo atsakymas. Minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens D. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ieškovė gimė atsakovui ir trečiajam asmeniui esant santuokoje, tačiau kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio, nepalaikant tarpusavio santykių. Ieškovė nurodė, kad nuo gimimo gyveno su savo mama ir biologiniu tėvu (trečiaisiais asmenimis byloje). Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, nuomonės dėl socialinės tėvystės nereiškė, todėl šiuo atveju laikoma, jog socialinė tėvystė nėra susiformavusi, ieškovę nuo gimimo augino faktinėje partnerystėje su ieškovės motina gyvenantis trečiasis asmuo E. J., kuris rūpinosi ieškove kaip savo dukra. Ieškovės atstovė posėdžio metu patvirtino, kad tretieji asmenys iki šiol gyvena kartu kaip šeima ir veda bendrą ūkį.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad V. M. nėra (duomenys neskelbtini) gimusios M. M. biologinis tėvas. Tuo pagrindu panaikinama Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje V. M. įrašytas M. M. tėvu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovė neprašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.

Byloje susidarė 33,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios lygiomis dalimis priteistinos valstybei iš trečiųjų asmenų, t. y. po 16,97 Eur iš kiekvieno.

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Nustatyti, kad V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. M. nėra V. M. dukra.

Panaikinti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu.

Priteisti valstybei iš trečiųjų asmenų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,93 Eur (trisdešimt trijų eurų 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. po 16,97 Eur (šešiolika eurų 97 ct) iš kiekvieno. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui, įregistravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.