- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-411-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Linas Agro“
- Atsakovas
- Kauno prekybos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Linas Agro“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13478-364/2011 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Linas Agro“ ieškinį atsakovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams dėl pažymos panaikinimo (trečiasis asmuo ūkininkas A. N.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3-17) prašė panaikinti atsakovo 2011-04-05 pažymą Nr. LG-026 (t. 1, b. l. 25) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir trečiojo asmens (ūkininko) 2009-12-02 buvo sudaryta rapsų auginimo sutartis Nr. 10V/KE-14 (toliau tekste – Sutartis) (t. 1, b. l. 21-22), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo savo valdomuose 20 ha ploto žemės sklypuose užauginti ir parduoti ieškovei 40 tonų rapsų, tačiau 2010-09-07 jis pristatė ieškovei tik 1,58 tonas rapsų, 2011-03-20 pranešimu (t. 1, b. l. 27) informavęs ieškovę, kad nevykdys Sutarties nuostatų dėl žiemos šalčių ir vasaros audros, liūčių ir krušos bei pateikęs ieškovei atsakovo išduotą ginčo pažymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (t. 1, b. l. 25). Trečiasis asmuo, būdamas ūkininku (komercinės veiklos subjektu), turi padidintą rūpestingumo ir apdairumo prievolę dalyvaudamas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Informacija apie Lietuvos gamtines sąlygas ir įvairius, įprastus reiškinius yra lengvai prieinama įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Trečiasis asmuo, būdamas rūpestingas, turėjo ir galėjo numatyti tai, kas yra įprasta Lietuvos klimatui, t. y., kad vasaros mėnesiais gali būti ir stiprus lietus, ir audra, ir kruša. Atsakovas išduoda pažymą apie nenugalimos jėgos aplinkybes, jeigu asmens pateikti dokumentai įrodo aplinkybes ir sąlygas, numatytas Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840. Nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti konstatuojamos, jei sutarties sudarymo metu sutarties šalis (trečiasis asmuo) negalėjo numatyti tos kliūties ir jos poveikio gebėjimui vykdyti įsipareigojimus ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-27 sprendimu (t. 2, b. l. 27-29) ieškinį atmetė tokiais argumentais:
1. Atsakovo veiklą reglamentuoja LR Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymas, kurio 5 str. 10 p. nustato, kad atsakovas išduoda nenugalimos jėgos pažymas vadovaudamasis LR Vyriausybės nustatytomis taisyklėmis. Pagal Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarką asmuo, norintis gauti pažymą, Rūmams turi pateikti nutarime nurodytus dokumentus, kuriuos Rūmai įvertina ir priima sprendimą išduoti arba neišduoti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančią pažymą;
2. Pažyma buvo išduota atsakovui įvertinus trečiojo asmens pateiktus dokumentus - rapsų auginimo sutartį, hidrometeorologinės tarnybos išduotą pažymą apie tuo metu vyravusius orus bei Draudimo bendrovės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ raštą Nr. 01-10/2010;
3. Atsakovas atlieka tik formalų dokumentų patikrinimą, t. y. konstatuoja, ar būtų pagrindas priimti atitinkamą sprendimą, jeigu pasitvirtintų šalies pateiktų įrodymų turinys;
4. Pažyma buvo pasirašyta asmens, turinčio atsakovo generalinio direktoriaus įgaliojimą, todėl išduota nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 30-42) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovės 2011-04-05 pažymą Nr. LG-026; priteisti iš atsakovės apeliantės sumokėtą 276,20 Lt žyminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismas klaidingai aiškina nenugalimos jėgos aplinkybių pažymų išdavimą reglamentuojančias teisės normas:
Žemesnės instancijos teismas
1) teismas rėmėsi LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009 2009-09-23 nutartimi, panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-23 nutartimi c. b. Nr. 2A-284/2009, o teismas negali tokia nutartimi remtis bei nemotyvuotai keisti teisės normų aiškinimo praktikos. Teismas nenurodė jokių kitų teisės normų ar aukštesnės instancijos teismų sprendimų, kuriuose būtų įtvirtinta taisyklė, kad atsakovas prieš išduodamas nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas privalo atlikti tik formalų dokumentų patikrinimą. Teismas nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kurie pagrįstų naujų teisės aiškinimo taisyklių sukūrimą aiškinant atsakovo pareigų atlikimą;
2) atsakovas turėjo pareigą nustatyti, ar pateikti trečiojo asmens dokumentai įrodo nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos (Žin., 1997, Nr. 24-556) 5 punkte nurodyta, kad atsakovas išduoda pažymą, jeigu asmens pateikti dokumentai įrodo aplinkybių ir sąlygų, reglamentuotų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse <...> ar numatytų sutartyje, egzistavimą. Vadinasi, priešingai nei teigia teismas, atsakovui yra nustatyta pareiga ne formaliai patikrinti dokumentus, o nustatyti, ar pateikti trečiojo asmens dokumentai įrodo nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas, ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (LAT 2010-05-10 nutartis c. b. Nr.3K-3-206/2010). Nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo reikalavimai yra numatyti Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse (Žin., 1996, Nr. 68-1652). Jose nurodyta, kad nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti nustatomos tik egzistuojant trims sąlygoms: [a] jei šalis nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; [b] negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; [c] ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Vadinasi, atsakovas turėjo pareigą be kita ko nustatyti, ar trečiojo asmens pateikti dokumentai įrodo, kad jis negalėjo numatyti gamtinių reiškinių atsiradimo galimybės ir jų poveikio Sutarties vykdymui;
3) trečiasis asmuo numatė nenugalimos jėgos atsiradimo galimybę ir jos poveikį Sutarties vykdymui. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo atsakovui pateikė Rapsų auginimo sutartį, hidrometeorologinės tarnybos išduotą pažymą apie tuo metu vyravusius orus bei Draudimo bendrovės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ raštą Nr. 01-10/2010 (1 t., b. l. 109). Prie trečiojo asmens atsiliepimo pateiktuose 2010-07-21 Draudimo bendrovės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ žalos pranešime Nr. 2010 (1 t., b. l. 110) nurodyta, kad trečiasis asmuo buvo apdraudęs pasėlius nuo krušos ir liūties draudimo liudijimu Nr. T0AM 1279270701 bei kad taikoma draudimo apsauga „Secufarm LT2“, o 2010-06-07 draudimo liudijimo T0AM 1279270701 2-ajamae puslapyje (1 t., b. l. 112) nurodyta, kad „Secufarm LT2“ apsauga apima draudimą nuo krušos ir liūties. Toks dokumentas įrodo, kad trečiasis asmuo faktiškai numatė, kad gali atsirasti nenugalimos jėgos aplinkybės (kruša ir lietus) ir apdraudė savo rapsų pasėlius nuo jų poveikio. Vadinasi, trečiasis asmuo ne tik, kad turėjo ir galėjo numatyti nenugalimos jėgos aplinkybių (hidrometeorologinių reiškinių) kilimo galimybę, bet ir faktiškai tai numatė ir nuo jų apsidraudė. Kadangi įrodymai apie trečiojo asmens žinojimą buvo pateikti atsakovui, jis turėjo konstatuoti, kad nėra tenkinamos visos trys sąlygos nenugalimos jėgos aplinkybių konstatavimui ir turėjo atsisakyti išduoti Pažymą;
Atsiliepimas
4) teismas prieštarauja suformuotai LAT praktikai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis sutinka, jog įprastos liūtys ir krušos yra nuspėjamos ir dažnai pasitaikančios Lietuvoje, bet jų mastas, intensyvumas, toks kuris padaro didelės žalos, negali būti nei protingai numatomas, nei nuspėjamas. Apeliantas ieškinyje yra nurodęs ir pagrindęs įrodymais (ieškinio 2.4.1 punktas), kad Lietuvoje vasaros mėnesiais būna liūčių ir krušų, kurios daug intensyvesnės nei atsakovo nurodomos Pažymoje. Atsakovas atsiliepime teigė, kad: „force majeure aplinkybes gali lemti nebūtinai, kurio nors atskiro gamtos reiškinio, pasiekusio tam tikrus kriterijus intensyvumas, bet ir šių reiškinių, krušos, lietaus, škvalo, liūtinio lietaus, gūsinio vėjo visuma“. Apeliantė 2.6.3 punkte yra nurodžiusi ir įrodymais pagrindusi faktą, kad Lietuvoje vasaros mėnesiams yra būdingas ne tik atskirų smarkių gamtos reiškinių (liūties, krušos) buvimas, bet ir tų reiškinių įvairių kombinacijų pasireiškimas vienu metu. LAT yra išaiškinęs, kad net toks reiškinys kaip gaisras negali būti laikomas nenugalima jėga, nes gaisro kilimo faktą galima protingai numanyti. Gaisro kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas, ką patvirtina, pavyzdžiui, tai, kad statiniams keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai, valstybėje veikia priešgaisrinės saugos tarnybos ir kt. Dėl to gaisras laikytinas galimu numanyti reiškiniu (LAT 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Be to, rapsai Lietuvoje plačiai auginami. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna liūtys ir audros, dėl kurių gali žūti derlius, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Kiekvienas rūpestingas ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos auginimo bei pardavimo, tai turi ir gali numatyti (LAT 2004-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004). Vadinasi, tiek pateikti objektyvūs įrodymai byloje, tiek ir LAT praktika įrodo, kad gamtiniai reiškiniai tokie kaip liūtys, audros, krušos yra būdingi Lietuvos klimatui ir tokie reiškiniai tiek pavieniui, tiek ir jų kombinacijos gali būti protingo ir apdairaus asmens numatomos. Teismas visiškai nenagrinėjo šio nenugalimos jėgos aplinkybių aspekto (galėjimo numatyti) ir dėl to priėmė nemotyvuotą sprendimą. Be to, teismas prieštarauja suformuotai LAT praktikai force majeure bylose (LAT 2004-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004)., dėl ko sprendimas naikintinas (CPK 329 str., 330 str.).
2. Teismas klaidingai vertino teisės aktų pažeidimus, padarytus išduodant Pažymą. Pažyma dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, remiantis LRV nustatyta tvarka, turi būti pasirašoma atsakovo generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens ir patvirtinama atsakovo antspaudu (LRV 1997-03-13 nutarimas Nr. 222 „Dėl Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“, 8 p.) bei kad Pažyma be atsakovo antspaudo negali būti pripažinta teisėta ir galiojančia, nes prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms. Atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių galimybę Pažymos netvirtinti atsakovo antspaudu. Teismas visiškai nepasisakė dėl Pažymos atitikimo privalomiems teisės aktų reikalavimams, nenagrinėjo antspaudo kaip privalomojo Pažymos elemento būtinumo ir įtakos Pažymos galiojimui, todėl sprendimas yra naikintinas ir dėl CPK 260 str., 183 str. pažeidimo.
3. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų. Pažymoje atsakovas yra nurodęs, kad 2010-08-08 škvalas ir smarkus liūtinis lietus sunaikino dalį trečiojo asmens rapsų pasėlių ir tai yra nenugalimos jėgos aplinkybės. Atsakovas nurodė, kad konstatuodamas nenugalimos jėgos aplinkybes, t. y. 2010-08-08 škvalą ir smarkų liūtinį lietų, rėmėsi 2011-03-07 Hidrometeorologinės tarnybos išduota pažyma, todėl nagrinėjamoje byloje svarbus yra tik 2010-08-08 hidrometeorologinių reiškinių vertinimas. 2011-03-07 Hidrometeorologinės tarnybos išduotoje pažymoje yra nurodyta, kad 2010-08-08 škvalo stiprumas buvo 22 m/s, ir per tris valandas prilijo 18 mm. Ieškinio 2.4.1.2 p. nurodyta ir pagrįsta įrodymais, kad Lietuvoje vasaros mėnesiais škvalai pasireiškia beveik kiekvienais metais. Būna ir daug stipresnių škvalų, kurių vėjo greitis siekia 30, 40, 50 m/s, yra buvę ir viesulų, kai vėjo greitis siekė 70 m/s. Todėl 2010-08-08 vykęs škvalas yra gana įprastas Lietuvos klimatui, ir protingas bei apdairus verslininkas gali tikėtis, kad toks škvalas gali pasikartoti kiekvienais metais. Ieškinio 2.4.1.1 p. nurodyta ir pagrįsta įrodymais, kad Lietuvoje vasaros mėnesiais stiprus lietus yra labai įprastas reiškinys ir pasireiškia beveik kiekvienais metais. Statistiniai duomenys rodo, kad liūčių, kai iškrinta 20 ir daugiau milimetrų lietaus, šalyje vidutiniškai būna trys ar keturios per metus (ieškinio priedas Nr. 30). Lietuvoje rugpjūčio mėnesiais yra buvę tokių liūčių, kurių metu iškrito apie 100 mm vandens. Todėl 2010-08-08 pasireiškęs smarkus lietus yra gana įprastas Lietuvos klimatui, ir protingas bei apdairus verslininkas gali tikėtis, kad toks lietus gali pasikartoti kiekvienais metais. LRV 1996-07-15 nutarime Nr. 840 yra nurodyta, kad nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti laikoma smarki audra. Smarki audra teisės aktuose yra tada, kai vėjo greitis yra didesnis nei 28 m/s (Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto 2006-03-09 LRV nutarimu Nr. 241, 2.1.1 punktas). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje, kuria remiasi atsakovas, nurodyta, kad maksimalus vėjo greitis 2010-08-08 buvo 22 m/s. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad smarkus lietus teisės aktuose yra pripažįstamas stichine nelaime, kai viršija 50 mm per 12 val. (Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto 2006-03-09 LRV nutarimu Nr. 241, 2.1.2 punktas). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodyta, kad 2010-08-08 per parą iškritęs kritulių kiekis buvo tik 18 mm. Vadinasi, 2010-08-08 hidrometeorologiniai reiškiniai, kuriuos atsakovas įvertino kaip nenugalimos jėgos aplinkybes, buvo daug silpnesni nei Lietuvoje pasitaikantys reiškiniai. Teismas visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo nurodytų aplinkybių, todėl pažeidė CPK 263 str., 270 str., 331 str., 260 str., 183 str. nuostatas (CPK 329 str., 330 str.).
4. Sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas. CPK 276 str. 1-3 d. nurodyta, kad: 1. Paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. 2. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. 3. Nutarties, kuria ištaisomi sprendime rašymo apsirikimai ar aiškios aritmetinės klaidos, patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo turi būti išsiųstos šalims ir tretiesiems asmenims. Paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 str. 1 d.), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tokia nuostata yra, be kita ko, skirta užtikrinti teismo sprendimo, kaip baigiamojo akto, stabilumą ir autoritetą. Dėl to teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti gali tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal proceso įstatymų nustatyta tvarka paduotą apeliacinį (atskirąjį) arba kasacinį skundą (LAT 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Teismas neatsiuntė apeliantui jokios nutarties dėl rašymo apsirikimų ar aritmetinių klaidų ištaisymo sprendime. Vadinasi, teismas neturėjo teisės po sprendimo paskelbimo jį keisti. 2011-10-17 teismo posėdžio metu išnagrinėjus bylą iš esmės teismas nusprendė atidėti sprendimo paskelbimą iki 2011-10-27 13.00 val. Apeliantė yra Panevėžyje įregistruota ir veikianti akcinė bendrovė, todėl apeliantės atstovai taupydami lėšas nevyko į Kauną išklausyti paskelbimo. Pagal CPK 275 str. 1 d. redakciją, galiojusią sprendimo priėmimo metu, teismas sprendimo paskelbime nedalyvavusioms šalims turėjo išsiųsti sprendimą per 5 dienas. Apeliantai, nesulaukę iš teismo sprendimo kopijos, 2011-11-02 pateikė prašymą teismui dėl sprendimo kopijos gavimo (t. 2, b. l. 44-45)). 2011-11-09 teismas atsiuntė elektroninę sprendimo kopiją apeliantės advokatui (t. 2, b. l. 46). Apeliantė, išanalizavusi sprendimo kopiją, nustatė, kad sprendimo tekstas buvo koreguotas po sprendimo paskelbimo, t. y. 2011-10-27 13:19 val. paskutinės teksto korekcijos buvo atliktos kompiuteriu, kurio pavadinimas yra „regagrb“ (t. 2, b. l. 48)). Teisėja, nagrinėjusi bylą, buvo Regina Agrba. Akivaizdu, kad teismas keitė sprendimą po jo paskelbimo, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 276 str. 1 d.).
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 55-62) prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo 2011-10-27 sprendimą palikti galioti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, palaikydamas ankstesniuose procesiniuose dokumentuose (t 1, b. l. 73, 175) bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, dėl naujų apeliantės pateiktų argumentų nurodė:
1. Dėl teisės normų, susijusių su nenugalimos jėgos pažymų išdavimu, aiškinimo:
Žemesnės instancijos teismas
1) teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir padarė išvadą, kad Rūmai tai yra ta institucija, kuri formaliai atlieka tyrimą ir, nustačiusi visas įstatymuose numatytas aplinkybes, išduoda force majeure pažymas. Nors minėta nutartis buvo panaikinta, tačiau kasacinis teismas absoliučiai nepasisakė dėl Rūmų išduotos pažymos ir nevertino Rūmų kompetencijos išduodant pažymas bei tos konkrečios pažymos teisinės reikšmės, o tik sprendė dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo bei santykių kvalifikavimo, nes bylos šalys neskundė pažymos teisėtumo ir tai nebuvo kasacijos dalyku (LAT 2009-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009). Be to, pažymos teisinė reikšmė ginčo byloje yra visai kita, nes susijusi ne su rangos sutarties tinkamu vykdymu bei gaisru kilusiu pastatuose, kuriems taikomi specialūs priešgaisrinės saugos reikalavimai, kaip analizuojamose nutartyse, bet su meteorologinėmis sąlygomis. Kadangi LAT nutartyse nepaneigė Rūmų formalios pareigos atlikti tyrimą ir tuo pagrindu išduoti pažymas, vadinasi, teismas ginčo byloje tinkamai vertino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, nenukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos. Kita vertus, teismas atsižvelgė ne tik į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, bet vertino tiek šalių pateiktus įrodymus, tiek teisės aktus. Šiuo atveju teismui užteko remtis LRV 1996-07-15 nutarimu „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes taisyklių patvirtinimo“ bei LRV 1997-03-13 nutarimu „Dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“, kurie vieninteliai reglamentuoja pažymų išdavimo tvarką, todėl teismas ir negalėjo nurodyti kitų teisės aktų ar taisyklių, kurie įtvirtintų Rūmų formalių pareigų atlikimą prieš išduodant force majeure pažymas;
Atsiliepimas
2) atsakovės teigimu, buvo visos sąlygos ir pagrindas išduoti ginčijamą force majeure Pažymą. Atsakovui nekyla pareiga atlikti kitų institucijų kompetencijai priklausančias funkcijas ir išsamiai tirti faktines aplinkybes, atsakovas neturi nei pakankamai žinių, nei priemonių dar kartą tikrinti trečiojo asmens pateiktų dokumentų pagrįstumą. Atsakovas, gavęs nukentėjusios šalies dokumentus, tik formaliai patikrina ir įvertina, tuose dokumentuose pateiktos informacijos atitikimą force majeure sąlygoms. Atsakovas vertino specialistų pateiktus duomenis, viešai skelbiamą informaciją visuomenės informavimo priemonėse, kuri buvo vienareikšmiška ir neprieštaraujanti viena kitai, jog Lietuvoje pasireiškė neįprastos gaminės sąlygos, kas reiškia, kad atsakovui nebuvo jokio pagrindo nepripažinti force majeure aplinkybių. Priešingai, pateikti dokumentai ir viešai skelbiama informacija dėl susidariusių neįprastų klimatinių sąlygų neleido abejoti, jog egzistuoja visos aplinkybės, kurios lemia force majeure sąlygų egzistavimo pripažinimą ir tai patvirtinančios Pažymos išdavimą. Atsakovas, vadovaudamasis protingo žmogaus etalonu, išanalizavo trečiojo asmens dokumentus ir būdamas beveik visiškai įsitikinęs, išdavė pažymą, nes: (i) trečiasis asmuo negalėjo įvykdyti sutarties dėl nuo jo nepriklausančios kliūties. Akivaizdus faktas, kad meteorologiniai įvykiai - tai įvykiai, kurių atsiradimas nepriklauso nuo žmogaus. Jokiais veiksmai, ūkininkas negalėjo padaryti įtakos tų aplinkybių atsiradimui; (ii) klimatinės sąlygos - tai tokios sąlygos, kurių pasireiškimo intensyvumas, sutarties sudarymo metu tikrai nėra nuspėjamas. Atsakovės nuomone, Lietuvoje vyrauja permainingas klimatas ir pasitaiko tiek liūčių, tiek krušos, tiek vėjų, tačiau šių gamtinių reiškinių masto bei intensyvumo nei meteorologai, nei sinoptikai ar kiti specialistai negali tiksliai prognozuoti, o juo labiau nuspėti galimai atsirasiančios žalos dydį; šiuo atveju nebuvo įmanoma nuspėti, kad pavojingi meteorologiniai reiškiniai pasireikš vienu metu ir tokio intensyvumo, kurie sukels tokių didelių nuostolių bei atims žmonių gyvybes; (iii) be kita ko, kita nustatytina sąlyga, kad šalis tų sąlygų negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti šių aplinkybių atsiradimui kelio. Visiems yra žinoma aplinkybė, kad gamtiniai reiškiniai nekontroliuojami, nuo jų neįmanoma apsaugoti auginamo derliaus, išskyrus atvejus, jei pasėliai sodinami uždarose patalpose arba taip, kad panaudojus tam tikras medžiagas, instrumentus tą derlių būtų galima apsaugoti nuo liūties, krušos at stipraus vėjo, pvz., apdengiant pasėlius plėvele ar pan. Ūkininkas buvo apsėjęs 20 ha, taigi fiziškai jokiomis priemonėmis šių pasėlių apsaugoti nuo minėtų gamtinių reiškinių praktiškai yra neįmanoma. Teismų praktikoje nurodytina dar viena sąlyga, t. y. tam, kad šalis išvengtų sutarties vykdymo esant force majeure aplinkybėms, ta šalis neturi būti prisiėmusi šių aplinkybių atsiradimo rizikos. Tokios aplinkybės ūkininkas nebuvo prisiėmęs, priešingai, sutartyje buvo numatyta, jog, esant force majeure, šalis, pateikusi reikalaujamus dokumentus bei įspėjusi kitą sutarties šalį per nustatytą terminą, atleidžiama nuo sutarties įvykdymo (žr. Sutarties 10 punktą). Be to, apeliantė viešai internetiniame tinklalapyje rapsai.lt 2010-05-12 skelbė informaciją būtent dėl sutarčių neįvykdymo esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, nurodydama, kad „Aukščiau minėtose taisyklėse (nutarime dėl force majeure) išvardintos stichinės nelaimės, kurios gali būti vertinamos kaip nenugalima jėga, tačiau šaltis nėra minimas. Atšiaurios oro sąlygos, šią žiemą įtakojusios pasėlių derlingumą, negali būti vertinamos kaip nenugalima jėga, atsižvelgiant ir į klimato juostą, kurioje yra Lietuva. Mūsų šalyje yra įprastos atšiaurios oro sąlygos, todėl negalima teigti, jog šalčiai yra labai reta išimtis ir negalima jų tikėtis. Netgi tuo atveju, jei atšiaurios oro sąlygos ir būtų įvardintos kaip nenugalima jėga, šis faktas turėtų būti atitinkamai patvirtintas. Lietuvoje „force majeure” aplinkybes liudijančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zoną (2010-05-12 Informacija dėl išankstinių derliaus pardavimo įsipareigojimų vykdymo http://www.rapsai.lt/lt.php/musu-naujienos/?nid=606). Iš tokio apeliantės viešo pasisakymo atsakovas daro išvadą, kad visos stichinės nelaimės, išvardintos taisyklėse, gali būti prižintomis force majeure ir net nurodo institucijas, kurios yra atsakingos už šių pažymų, konstatuojančių force majeure aplinkybes, išdavimą. Pastebėtina, kad draugiškas apeliantės tonas pasireškia net ir kalbant apie šaltį, kuris nėra tiesiogiai minimas taisyklėse, bet nurodo, jog tam tikrais atvejais ir jis galėtų būti pripažintas force majeure, nors jo egzistavimas ir jo pasekoje žalos atsiradimas, atsakovės nuomone, yra daugiau nei nuspėjamas. Šios aplinkybės tarsi liudija apeliantės nesąžiningumą, nes viena vertus ji patariamai nurodo potencialiems ir esamiems partneriams - ūkininkams, kur ir kada kreiptis, jei dėl force majeure aplinkybių sutarties vykdymas tampa neįmanoma, tačiau kita vertus susiklosčius akivaizdžioms force majeure aplinkybėms kreipiasi į teismą ir ginčija išduotą pažymą. Taigi, net darant prielaidą, kad atsakovas turi atlikti tik preliminarų aplinkybių tyrimą prieš išduodant pažymą, akivaizdu, kad atsakovas padarė daugiau nei jam priklausė ir išsamiai bei tinkamai ištyrė ir įvertino ne tik trečiojo asmens pateiktus dokumentus, bet ir atsižvelgė į žiniasklaidos priemonėse pateikiamą informaciją, kuri tik sustiprino force majeure aplinkybių egzistavimo faktą;
Šalies argumentai
3) apeliantė teigimu, trečiasis asmuo neva numatė nenugalimos jėgos atsiradimo galimybę ir jos poveikį sutarties vykdymui, nes buvo apsidraudęs pasėlius draudimo kompanijoje. Atsakovo nuomone, teisės aktų atsakovui nepriskirta analizuoti ir tirti, ar tai, kad buvo drausti pasėliai, lemia trečiojo asmens žinojimą apie būsimą įvykį. Praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog šalys draudimo sutarties sudarymo metu nežino ir neprivalo žinoti, ar draudiminis įvykis būtinai įvyks. Taigi draudimo sutartimi gali būti apdraudžiami tie turtiniai interesai (objektai), kurių vertės sumažėjimo rizika yra hipotetiškai numanoma, tačiau nėra akivaizdi. Kitaip tariant, net jei ir trečiasis asmuo apdraudė savo pasėlius, nėra pagrindo išvadoms, jog tai reiškia, kad jis būtinai tikėjos ir žinojo, kad toks įvykis ateityje bus (LAT 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2004). Atsakovas, išduodamas pažymą, vertina tai, ar objektyviai tas aplinkybes normalus atidus bei rūpestingas žmogus gali numatyti ar ne. Šiuo gi atveju, tokių klimatinių sąlygų neįmanoma numatyti, nes jų intensyvumas bei pasireiškimo mastas tiek netikėtas ir nebūdingas Lietuvos klimatui, kad to prognozuoti ir numatyti negalėjo net meteorologinių institucijų specialistai;
4) apeliantės teigimu, teismo sprendimas prieštarauja suformuotai LAT praktikai 2010-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 bei 2004-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004, nes teismas neva nevertino, kad tokios klimatinės sąlygos, kurios yra aptariamos ginčo byloje, laikytinos normaliomis ir dažnai pasitaikančiomis. Atsakovė su tuo nesutinka, nes be jokios abejonės akivaizdus faktas, kad gamtinės sąlygos, kurios buvo derliaus sunaikinimo metu, nėra įprastos Lietuvos klimatui. Force majeure aplinkybes lemia nebūtinai kokio nors vieno reiškinio buvimo, bet šių reiškinių visuma. Juo labiau, kad ir Hidrometeorologinėje pažymoje (t. 1, b. l. 90) nurodyta, kad Kėdainių rajone, ten kur ir atsirado žala ūkininko rapsams, net ir atskiri reiškiniai buvo pasiekę stichinės nelaimės kriterijus, o iš to darytina išvada, kad jei šie reiškiniai dar ir pasireiškia vienas po kito arba tuo pat metu, tokiu atveju, neabejotinai galima tikėtis neigiamų pasekmių ir žalos aplinkai. Šiuos argumentus sistemiškai aiškinant su apeliantės nurodytomis nutartimis, visų pirma reiktų atkreipti dėmesį į tų cituojamų bylų fabulas ir įvertinti, tose bylose teismo ištirtus šalių pateiktus įrodymus, antra, atsižvelgti, kuo konkrečiai remiantis teismas padarė vieną ar kitą išvadą. Pirmiausia pastebėtina, kad apeliantė cituoja tą nutarties ištrauką, kurioje aiškiai pasakyta, kad gaisro kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas, nes statiniams keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai. Tačiau nesuprantama, kaip derliaus auginimas ir klimatinių sąlygų atsiradimas bei jų poveikis derliui gali būti lyginamas su gaisro kilimu statiniuose, kuriems keliami specialūs įstatyme numatyti reikalavimai. Kita vertus, kitoje byloje teismas sprendė, jog nėra force majeure ne vien dėl to, kad žalos atsiradimą ir derliaus sunaikinimą lėmė liūtys ar kruša, bet ir dėl to, jog ekspertai nustatė kitas aplinkybes, kurios buvo numanomos, atsirado dėl nerūpestingumo ir tokiu būdu lėmė derliaus sunaikinimą. Apeliantė, cituodama iš konteksto ištrauktus teismo motyvus, klaidina teismą, nes force majeure aplinkybių buvimą ar nebuvimą lemia konkrečios faktinės aplinkybės bei įrodymai, nustatyti konkrečioje byloje. Akivaizdu, kad vienu atveju, tas pačias aplinkybes galima laikyti nenugalimomis, kitu gi atveju negalima. Kalbant apskritai, atsakovui nekyla pareiga nustatinėti ir tirti tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą, nes tai yra kitų institucijų darbas. Teisės aktų leidėjo valia buvo atsakovui suteikti pareigą išduoti pažymas pagal nukentėjusios šalies pateiktus dokumentus, o kitoms atitinkamoms institucijoms atlikti aplinkybių tyrimą. Šiuo atveju specialistai, t. y. hidrometeorologijos tarnyba, pateikė pažymą apie tuo metu vyravusias klimatines sąlygas bei intensyvumą (t. 1, b. l. 90), draudimo kompanijos ekspertai (t. 1, b. l. 91) nustatė jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir nustatė derliaus žuvimo faktą. Be to, Rūmams įstatymų nustatyta tvarka net nereikia aiškintis, ar tie pasėliai drausti ar ne, tai kiekvieno ūkininko asmeninė pareiga pasirūpinti galimu nuostolių atsiradimu.
2. Dėl Pažymos teisėtumo ir galiojimo. Atsakovas nepritaria apeliantei, jog pažyma yra negaliojanti vien jau dėl to, kad ji nėra patvirtinta antspaudu. LRV 1997-03-13 nutarime „Dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ 8 p. nurodyta, kaip turi būti įforminama pažyma, t. y. pažyma įforminama firminiame rūmų blanke, joje nurodomas numeris, data, sudarymo vieta, nenugalimos jėgos aplinkybės ir kt.; pažyma pasirašoma rūmų kanclerio ar kito įgalioto asmens bei patvirtinama antspaudu. Vertinant tai, kad Pažyma įforminama firminiame Rūmu blanke, jai yra suteiktas numeris bei tai, kad ji pasirašyta įgalioto asmens, nesuteikia pagrindo laikyti šios pažymos negaliojančia vien dėl to, jog ji nėra patvirtinta antspaudu. Kiekvienas dokumentas laikomas patvirtintu, jei yra pasirašytas kompetentingo asmens, kitaip tariant, jei Pažyma būtų su antspaudu, bet nepasirašyta arba pasirašyta to daryti neįgalioto asmens, susidarytų kita situacija, tačiau šiuo atveju yra priešingai, nes Pažymą pasirašė tą daryti įgaliotas asmuo (t. 1, b. l.94), taip pat atitiko kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.
3. Dėl ieškovės pateiktų įrodymų vertinimo. LRV 1996-07-15 nutarimo Nr. 840 3.2 punkte nurodyta, jog „Kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai“. Sistemiškai aiškinant pastarojo Vyriausybės nutarimo 2 p., kur išvardintos sąlygos, kai šalis nėra finansiškai atsakinga ir atleidžiama nuo įsipareigojimų vykdymo bei 3.2 p., kur nurodyta, kokioms kliūtims esant tos sąlygos taikomos, darytina išvada, kad tam, jog būtų taikomos šios taisyklės, nėra būtina, jog minėtos kliūtys atitiktų teisės aktuose nurodytus stichinių nelaimių rodiklius. Svarbu, kad tai būtų toks įvykis, kurio šalis nei galėjo numatyti, nei kažkaip daryti poveikį to įvykio ar jo pasekmių atsiradimui. Pavyzdžiui, esant žaibo iškrovai ir sudegus namui, būtų atsižvelgiama, ar asmuo ėmėsi būtinų priemonių nuo žaibo apsisaugoti, ar buvo sumontuotas žaibolaidis, bet teisės aktuose nėra nurodyta, kad turi būti aiškinamasi, kokio stiprumo žaibo iškrova laikoma stichine nelaime. Juo labiau, šiame teisės akte nėra nuorodos, jog, konstatuojant nenugalimos jėgos aplinkybes, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai turi išimtinai vadovautis Ekstremalių įvykių kriterijais, patvirtintais LRV 2006-03-09 nutarimu Nr. 241. Atsakovas neturi nei pareigos, nei žinių ar pakankamai priemonių ištirti reiškinių intensyvumą, šiuos veiksmus atlieka kompetentingos institucijos. Tačiau pažymėtina, kad net jei atsakovas ir būtų atsižvelgęs į Ekstremalių įvykių kriterijus, vertindamas pažymoje nurodytus duomenis, atlikus matematinius veiksmus akivaizdu, kad kritulių kiekis iš tikrųjų atitiko stichinės nelaimės kriterijus, nurodytus teisės aktuose ar bent jau maksimaliai priartėjo prie tokių įvykių konstatavimo, kaip ir buvo nurodyta specialistų iš Hidrometeorologijos tarnybos. Paaiškintina, jeigu 50-80 mm kritulių kiekis, iškritęs per 12 val., priskiriamas stichinei nelaimei, tai hidrometeorologinėje pažymoje nurodyti skaičiai būtent ir patenka į nurodytą intervalą: 2011-03-03 pažymoje nurodyta, kad 2010-06-11 vakare buvo pastebėtas smarkus liūtinis lietus, per pusę valandos prilijo 18,4 mm – tai pavojingas meteorologinis reiškinys, o naktį iš 2010-07-13 į 2010-07-14 per 9 val. prilijo 59,2 mm – tai stichinis meteorologinis reiškinys, tuo tarpu 2010-08-08 naktį per 3 val. prilijo 18 mm ir tai, anot meteorologų, pasiekė pavojingus meteorologinių reiškinių kriterijus. Be šių reiškinių pažymoje minimas ir škvalas, stiprus vėjas, kuris pasiekė pavojingų meteorologinių reiškinių kriterijus, bei kruša. Vertinant šiuos gamtinius reiškinius, t. y. jų pasireiškimo mastą bei intensyvumą, vienareikšmiškai galima teigti, kad tai nėra taip įprasta ir būdinga, kaip nurodo apeliantė. Be kita ko, 2010-08-08 vieno iš reiškinių pasekoje, t. y. siautėjusio škvalo, žuvo keturi žmonės (t. 1, b. l. 92, 166, 167), o Kaune buvo padaryta ypač daug žalos (t. 1, b. l. 92). Be to, ūkininko laukuose Kėdainių rajone pasireiškė visi įmanomi stichiniai gamtiniai reiškiniai, tiek stiprus liūtinis lietus, tiek vėjas, škvalas bei kruša, todėl akivaizdu, kad šių intensyvių reiškinių visumos pasekmė – sugadintas derlius, išguldyti ir sunaikinti rapsų daigai. Aplinkybes apie padarytą žalą plačiai aprašė visuomenės informavimo priemonės, tiek laikraščiuose, tiek internetiniuose portaluose gausu informacijos apie tokį neįprastą reiškinį, kuris laikytinas vienu stipriausiu per pastaruosius keliasdešimt metų. Apeliantės teiginį, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl reiškinių pasireiškimo įvairovės ir jų intensyvumo, paneigia 2010-03-03 Hidrometereologijos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog vietomis pasireiškė stiprus liūtinis lietus, kruša, stiprus vėjas bei škvalas, bei kitų institucijų pažymos, tame tarpe ir draudimo kompanijos pažyma. Tai neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas elgėsi teisės aktų nustatyta tvarka, o teismas tinkamai ištyrė visus įrodymus bei tinkamai taikė bei aiškino teisės aktų nuostatas, todėl nėra jokio pagrindo neikinti atsakovo išduotą pažymą.
4. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Apeliantė nurodo, jog teismo sprendimas buvo taisomas po sprendimo paskelbimo ir apie klaidų ištaisymą jis neva nebuvo informuotas CPK nustatyta tvarka, todėl tokiu atveju sprendimas laikytinas negaliojančiu. Apeliantė savo argumentams apie neva atliktą dokumento taisymą pateikia informaciją iš kompiuterio. Atsakovo nuomone, kadangi apeliantė nenurodo, kas konkrečiai buvo taisyta, tokiu būdu tai nesuteikia pagrindo apeliantui daryti išvadas, kad išvis kas nors buvo taisyta ir kad apie tą taisymą jam tinkamai nebuvo pranešta CPK nustatyta tvarka, todėl sprendimas neva negaliojantis. Atsakovo nuomone, pateikiant argumentus dėl pažeidimų, būtina pateikti ir tai pagrindžiančius įrodymus, šiuo gi atveju toks apeliantės argumentas absoliučiai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Apeliantei tik teigiant, kad sprendimas po jo paskelbimo 19-tą minutę buvo pakoreguotas, tačiau nenurodant ir neįrodžius, kas konkrečiai ir į ką buvo pataisyta, be to, apeliantei net neteigiant, kad pakoregavus sprendimą po jo paskelbimo buvo pakeista sprendimo esmė, o CPK 276 str. leidžia teismui savo iniciatyva ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, kolegija apeliantės nurodyto CPK 276 str. įtvirtintos tvarkos teismui savo iniciatyva taisant rašymo apsirikimus tvarkos pažeidimo (netgi tokiu atveju, jeigu apeliantės pateiktą sprendimo elektroninio dokumento rekvizitų kopiją būtų pagrindas laikyti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu sprendimo koregavimą po jo paskelbimo) nepripažįsta tokiu pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal CPK 329 str. 1 d. procesinės teisės normų pažeidimas pagrindas sprendimui panaikinti yra tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo labiau nurodyto pažeidimo nėra jokio pagrindo laikyti ir absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, kaip nepatenkančiu tarp pagrindų, išvardintų CPK 329 str. 2 d.
Ieškovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog įrodymai ir išsamūs šalių paaiškinimai yra išdėstyti procesiniuose dokumentuose, kurių pakanka įvertinti bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas, reglamentuojantis rūmų veiklą, 5 str. 10 punkte nustatė, jog rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda įvairių formų prekių kilmės dokumentus ir force majeure aplinkybes liudijančias pažymas. LR Vyriausybė 1997-03-13 nutarimu Nr. 222 patvirtinusi Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarką (Žin., 1997, Nr. 24-556), nustatė, jog nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zoną, jeigu tos aplinkybės atsirado ir egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal asmenų, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi komercine-ūkine veikla, įrodymais pagrįstus prašymus, jeigu asmens pateikti dokumentai aplinkybių ir sąlygų, reglamentuotų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose LRV 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 68-1652), ar numatytų sutartyje, egzistavimą (Tvarkos 2 ir 5 p.), arba asmeniui išduoda motyvuotą atsisakymą išduoti tokią pažymą, jeigu asmenų pateikti dokumentai ar rūmų nustatyti faktai neįrodo Tvarkos 5 p. numatytų aplinkybių ir sąlygų (Tvarkos 7 p.). Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė būtent rūmams (tame tarpe ir atsakovui) suteikė teisę, o tuo pačiu ir pareigą konstatuoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą arba jų nebuvimą.
Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog apylinkės teismas išvadą apie tai, jog atsakovas prieš išduodamas nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas privalo atlikti tik formalų dokumentų patikrinimą, padarė vadovaudamasis negaliojančia civilinėje byloje Nr. 2A-284/2009 priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-23 nutartimi, kurią LAT 2009-09-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, buvo panaikinęs. Nors LAT 2009-09-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-23 nutartį, ir nepasisakė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-23 nutartyje padarytos išvados dėl atsakovo pareigos atlikti tik formalų pateiktų dokumentų patikrinimą (tai nebuvo kasacijos objektas), tačiau, kolegijos nuomone, tai nereiškia, jog panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi galėtų būti formuojama teismų praktika, tuo labiau, kai pagal CPK 4 str., vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad atsakovas išduoda pažymą, jeigu asmens pateikti dokumentai įrodo aplinkybių ir sąlygų, reglamentuotų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose LRV 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 68-1652), ar numatytų sutartyje, egzistavimą. Vadinasi, priešingai nei teigia atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, atsakovui yra nustatyta pareiga ne formaliai patikrinti dokumentus, o nustatyti, ar jam pateikti trečiojo asmens dokumentai įrodo nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Pažymėtina, jog nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo reikalavimai yra numatyti Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose LRV 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 68-1652). Taisyklių 2 p. nurodyta, kad ,,šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: 2.1. nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; 2.2. negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; 2.3. ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Kitaip tariant, nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti nustatomos tik egzistuojant visoms trims sąlygoms, kurių visų trijų egzistavimą atsakovas ir turėjo pareigą nustatyti, tame tarpe ir antrąją sąlygą, t. y. tai, ar trečiojo asmens pateikti dokumentai įrodo, kad jis negalėjo numatyti gamtinių reiškinių atsiradimo galimybės ir jų poveikio Sutarties vykdymui. Taisyklių 3.2 p. ir 3.6 p. numatyta, jog kliūtis, nurodytas Taisyklių 2 p., gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ir upių potvyniai, žaibai, o pagal Taisyklių 3.6 p. tokiu įvykiu gali būti ir kitos nenugalimos jėgos.
Tvarkos 3 p. išvardija dokumentus, kuriuos Rūmams pateikia asmuo, norintis gauti pažymą, t. y.: 1) prašymą rūmų generaliniam direktoriui; 2) sutartį bei jos lydimuosius dokumentus, pagal kuriuos asmuo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių neįvykdė savo įsipareigojimų; 3) kompetentingų tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą; 4) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo nedelsdamas pranešė apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą kitai sutarties šaliai; 5) dokumentus, įrodančius sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių mastą; 6) dokumentą apie rūmams sumokėtą rinkliavą (200 litų); 7) prireikus – kitus papildomus dokumentus. Tvarkos 6 p. numatyta, jog asmens prašymu Rūmai gali imtis veiksmų, padedančių nustatyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą.
Kadangi į bylą nėra pateikta nei trečiojo asmens atsakovui pateikto prašymo kopijos, nei tikslaus su prašymu pateiktų dokumentų sąrašo kopijos, neargumentuota, ar trečiasis asmuo prašė Rūmų imtis veiksmų, padedančių nustatyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, o pats atsakovas klaidingai teigia privalėjęs atlikti tik formalų dokumentų patikrinimą, nesant Pažymoje jokių duomenų apie visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus tyrimo atsakovui teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose atlikimą nustatinėjant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, kolegija neturi jokio pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai ir konstatuoti, jog atsakovas ginčijamą Pažymą išdavė teisėtai ir pagrįstai.
Be to, Tvarkos 8 p. numatyta, jog pažyma įforminama firminiame rūmų blanke, joje nurodoma numeris, data, (...), nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, jų egzistavimo laikotarpis ir pateikti dokumentai. Kaip matyti iš ginčijamos Pažymos, joje trys sąlygos, išvardintos Taisyklių 2 p., kai šalis nėra finansiškai atsakinga už įsipareigojimų nevykdymą, visiškai neanalizuotos, nurodytos aplinkybės nepagrįstos objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis (jų konkrečiais straipsniais ar punktais). Atsakovo Pažymoje nurodyta, jog dalį rapsų pasėlių sunaikino škvalas ir stiprūs liūtiniai lietūs, tačiau ar tai smarki audra, ar ciklonas, ar kita nenugalima jėga - Pažymoje taip pat nekonkretizuota. Pažymoje nurodyta, jog hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2010-08-08 stebėti škvalai, smarkus liūtinis lietus, tačiau ar tik šios dienos škvalas ir stiprūs lietūs sunaikino dalį rapsų pasėlių, t. y. koks konkretus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimo laikotarpis buvo konstatuotas, iš Pažymos visiškai neaišku, tuo labiau, kaip galima spręsti iš atsakovo procesinių dokumentų, atsakovas, remdamasis hidrometeorologijos tarnybos 2011-03-07 duomenis, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą įrodinėja ir 2010 m. liepos 13-14 naktį, kai per 9 val. prilijo 59,2 mm. Be to, kaip matyti iš Pažymos, joje, vadovaujantis, Draudimo bendrovės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ raštu Nr. 01-10/2010, nurodoma apie 85% rapsų derliaus žemės sklype, bloko Nr. 1154762395 1 – 6 ha sunaikinimą, kai tuo tarpu iš Žalų pranešimo 2010 (1 t., b. l. 110) matyti, jog 2010-07-21 trečiasis asmuo pranešė apie rapsams dėl liūties padarytą žalą, jog 6 ha ploto rapsams padarytos žalos dydis 75 %, ką patvirtina ir Draudimo bendrovės eksperto padarytas įrašas Žalų nustatyme paprastuoju būdu (1 t., b. l. 111).
Be to, Tvarkos 8 p. numatyta, jog pažyma pasirašoma rūmų generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens ir patvirtinama antspaudu. Nors Tvarkoje ir nėra numatyta, kad pažyma be antspaudo negalioja, kolegija šioje konkrečioje situacijoje, šį formalų Pažymos formos trūkumą vertindama sistemiškai su aptartais esminiais Pažymos turinio trūkumais, ieškovės ginčijamą Pažymą pripažįsta negaliojančia ir dėl tos priežasties, kad ji nėra patvirtinta atsakovo antspaudu.
Tačiau teismas, ieškovės reikalavimą tenkindamas tik iš dalies, nekonstatuodamas, jog trečiojo asmens pateikti dokumentai ar rūmų nustatyti faktai neįrodo Tvarkos 5 p. numatytų aplinkybių ir sąlygų bei neįpareigodamas atsakovo tokią pažymą atsisakyti išduoti (ko, beje, šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė net neprašė), ginčijamą Pažymą panaikinęs, atsakovą įpareigoja trečiojo asmens ūkininko A. N. prašymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo išnagrinėti iš naujo 1993-03-13 LRV nutarimu Nr. 222 nustatyta tvarka.
Nors atsakovas, įgyvendinantis verslo savivaldos principus tarp juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, nelaikytinas viešojo administravimo subjektu, kuriam yra pavesta įgyvendinti vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas (ABTĮ 2 str. 4 d.), tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tiek Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 str. 10 punktas, tiek ir LRV 1997-03-13 nutarimas Nr. 222 Prekybos, pramonės ir amatų rūmams (tame tarpe ir atsakovui) paveda vykdyti funkciją - išduoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas arba atsisakyti jas išduoti, t. y. suteikia ne teisę, bet ir privalomą vykdyti pareigą, savo esme labai panašią į viešojo administravimo subjekto veiklą priimant individualius administracinius aktus, kolegija, panaikindama Pažymą ir įpareigodama atsakovą iš naujo 1993-03-13 LRV nutarimu Nr. 222 nustatyta tvarka išnagrinėti trečiojo asmens prašymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo, vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (CPK 3 str. 6 d.) (žr., pavyzdžiui, 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756 -2036/2008). 2012-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012).
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nebepasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip nebereikšmingų šios apeliacijos rezultatui, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priima naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), kuriuo ginčijamą Pažymą panaikina ir įpareigoja atsakovą Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus trečiojo asmens ūkininko A. N. prašymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo išnagrinėti iš naujo 1993-03-13 LRV nutarimu Nr. 222 nustatyta tvarka.
Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis jos sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Be to, iš abiejų šalių po lygiai paskirstytinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti atsakovo 2011-04-05 pažymą Nr. LG-026 ir įpareigoti atsakovą trečiojo asmens ūkininko A. N. prašymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo išnagrinėti iš naujo.
Priteisti ieškovei AB „Linas Agro“ (kodas 147328026) iš atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (kodas 110068545) 138 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės AB „Linas Agro“ (kodas 147328026) ir iš atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (kodas 110068545) po 20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660, tai patvirtinančius dokumentus pateikiant Kauno miesto apylinkės teismui.