Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2011-09-04, apie 13.41 val., Vilniuje, P. K., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Paneriškių gatve ir sukdamas į kairę, buvo neatidus, nedavė kelio jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės į kairę kirtusiai pėsčiajai V. P., gim. 1941m., todėl ją partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis P. K. teismui paaiškino, kad su jam pareikštu kaltinimu nesutinka, nes kelių eismo taisyklių nepažeidė. Įvykio dieną važiavo Gariūnų gatve iki prekybos centro ir Gariūnų gatve pasuko į dešinę, ten buvo 50 km/h apribojimas. Įvažiavęs į sankryžą praleido važiuojančią mašiną. Kelias buvo tuščias, tik dešinėje pusėje stovėjo dar vienas automobilis. Šį miniveno tipo automobilį apvažinėjo iš kairės pusės. Staiga prieš savo mašiną pamatė moterį, todėl staigiai stabdė automobilį, ketino šią moterį apvažiuoti iš kairės. Pėsčiųjų perėjos toje vietoje nėra, o nukentėjusioji į važiuojamąją kelio dalį išbėgo prieš pat jo mašiną. Sustojus automobiliui moteris nejudėdama gulėjo priešais jo automobilį, nors jis negirdėjo jokio smūgio garso, todėl iškart paskambino 112. Tuo metu moteris atsipeikėjo, norėjo stotis, bet jis liepė nesikelti, laukti greitosios. Netoli įvykio vietos yra vartai į turgavietę, ten aplink stovėjo daug mašinų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis eismo įvykio schemoje, (b.t.1, b.l. 8), žalios spalvos tušinuku nubraižo savo automobilio judėjimo kryptį, vietą, kurioje stovėjo miniveno tipo automobilis, ribojęs matomumą. Nurodo, kad jo vairuojamas automobilis nebuvo sustojęs, jis judėjo. Tame kelyje viena kryptimi yra viena eismo juosta, o pėsčioji ėjo per sankirtą. Automobiliai, kuris suko ir kuris stovėjo kelkraštyje, jam ribojo matomumą ir trukdė anksčiau pamatyti pėsčiąją, todėl pastarosios iki to momento, kol ji nebuvo įžengusi į važiuojamąją kelio dalį, nematė. Negali pasakyti koks buvo jo vairuojamo automobilio greitis. Tame kelyje yra 50km/h greičio apribojimas, bet jis važiavo mažesniu greičiu, nes prieš sukdamas turėjo praleisti mašiną, važiuojančią pagrindiniu keliu. Mano, greitis galėjo būti apie 20km/h. Policininkas automobilio apžiūros metu pasakė, kad automobilis sveikas. Kai pats pradėjo tikrint savo automobilį, viena vieta pasirodė įtartina, todėl perbraukė per ją ranka ir pajuto įlinkimą. Tokiu būdu nuvalė dulkes nuo automobilio kapoto, o pareigūnas užrašė, kad yra įlinkimas, bet protokole nėra parašyta, kad buvo nuvalytos dulkės. Prieš nuvalant dulkes nepastebėjo jokio kontakto pėdsakų. Atsakydamas į ekspertės klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jo automobilyje yra automatinė pavarų dėžė, kad nukentėjusioji į važiuojamąją kelio dalį išėjo pro miniveno automobilio priekį. Mano, kad jeigu būtų partrenkęs tą moterį, tai jo mašina būtų apgadinta, o moteris būtų griuvusi, užkritusi ir sulanksčiusi kapotą, tačiau jo automobilis neapgadintas. Nurodo, kad tuo momentu, kai jis apžiūrinėjo savo automobilį, prie jo priėjo greitosios vairuotojas ir paklausė, ar jis tikrai partrenkė moterį. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusioji, pamačiusi link jos artėjantį automobilį išsigando, pargriuvo ir taip patyrė sužalojimus. Atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus po nukentėjusiosios apklausos, kaltinamasis paaiškino, kad buvo ligoninėje aplankyti nukentėjusiosios, bet pinigų iš jos nereikalavo, nes jo mašina nebuvo sudaužyta ir tai matosi ir iš automobilio nuotraukų. Buvo atvažiavęs pasidomėti jos sveikata, atvežė jai maisto ir dar kažko. Kalbėjo su ja, klausė, kaip jos sveikata, pasakojo jai, kad ten gydėsi ir jo mama ir pan. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu (b.t.2, b.l. 41, 65, 73). Savo parodymus kaltinamasis patvirtino eismo įvykio vietoje, tai yra užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole (b.t.1, b.l. 48-52).

Nukentėjusioji V. P. teismui paaiškino, kad tą sekmadienį grįždama iš Gariūnų turgaus, ėjo į autobuso stotelę, kad parvažiuotų į Lentvarį. Važiuojamojoje dalyje nebuvo pažymėjimo kur eiti pėstiesiems, nes buvo remontas. Ten pėsčiųjų perėjos nėra. Ėjo ne viena, o kartu su kitais žmonėmis. Prieš kirsdama gatvę pažiūrėjo į kairę-dešinę ir ten nebuvo jokios mašinos, kelyje buvo ramu, atvažiuojančios mašinos, kuri ją nutrenkė, nepastebėjo. Įvykio aplinkybių nežino, nes atsipeikėjo tik ligoninėje. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji schemoje (b.t.1, b.l.8), mėlynos spalvos tušinuku nubraižė savo ėjimo į stotelę kryptį, stotelę ir tą patį pažymėjo įvykio vietos nuotraukoje (b.t.1, b.l.13). Nukentėjusioji negali nurodyti, kuria automobilio vieta buvo kliudyta. Nurodo, kad jai buvo sutrenkta galva, dešinė koja sulaužyta visa, o kairė - lūžusi vietomis. Žino, kad smūgis buvo iš kairės pusės, Vietos, kurioje ją partrenkė, negali parodyti. Per sankirtą nėjo, o ėjo tiesiai, trumpiausiu keliu. Ėjo ramiu žingsniu, nebėgo ir neskubėjo, nes autobusas turėjo atvažiuoti 14 val. Šiuo metu jai dar skauda kojas, vargina galvos skausmas, tęsiamas ambulatorinis gydymas. Savo civilinį ieškinį palaiko, nes dėl pablogėjusios sveikatos išėjo iš darbo, bijo vaikščioti per gatvę. Vairuotojas buvo atėjęs į ligoninę ir reikalavo, kad nukentėjusioji sumokėtų 600 Lt už automobilio remontą (b.t.2, b.l. 42). Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino eismo įvykio vietoje, tai yra užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole (b.t.1, b.l. 44-47).

Kaltinamojo prašymu konsultacinę išvadą pateikusi specialistė O. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal kaltinamojo advokatės prašymą ir pateiktus dokumentus: įvykio vietos schemas, nuotraukas, liudytojų apklausos protokolus ir kt. yra pareiškusi savo nuomonę dėl autoįvykio kilimo priežasčių, kurią visiškai patvirtina. Bylos medžiagoje nurodoma, kad kaltinamasis važiavo 20km/h, bet pagal jos paskaičiavimus - jis važiavo apie 2 km/h greičiu. Specialistė akcentuoja, kad pėsčioji buvo partrenkta ne sankryžoje, o sankirtoje, kurioje griežtai draudžiama vaikščioti pėstiesiems. Atsakydama į prokuroro klausimą, specialistė patikslino, kad tuo atveju, jei pėsčioji būtų ramiai ėjusi, o ne bėgusi, vargu ar keistųsi jos išvada, kadangi ją darė išanalizavusi kelias versijas. Atliko skaičiavimus nukentėjusiajai bėgant ir ramiai einant, rezultatas beveik tapatus. Pagal meteorologų prognozę tą dieną buvo labai skaisti saulė, kuri nukentėjusiajai švietė tiesiai į akis, o vairuotojui iš nugaros ir iš kairės pusės, nes jis suko į kairę. Nukentėjusioji išvis čia neturėjo kirsti gatvės (b.t.2, b.l. 42-43, 106-125).

Ekspertė L. L. patvirtino savo duotos išvados teisingumą ir atsakydama į teismo klausimus, paaiškino, kad eismo įvykio vietos plane, yra viskas sužymėta, sankryžos konfigūracija aiški. Iš schemos matoma, kad automobilio priekinė dalis išvažiavusi iš važiuojamosios dalies sankirtos linijos ir jis yra iš dalies išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Automobilis judėjo posūkio kreive į kairę link važiuojamosios dalies krašto, į kurį įžengė nukentėjusioji. Prieš partrenkdamas pėsčiąją nuo dešiniojo krašto buvo dar šiek tiek toliau. Trumpiausias atstumas, kurį nukentėjusioji nuėjo važiuojamąja dalimi yra 3,9 m. Teikdama tokią išvadą vadovavosi tuo, kad partrenkta buvo ta vieta, kur yra užfiksuotas įlenkimas automobilio priekyje. Įvertinus vairuotojo parodymus teismo posėdžio metu, kur buvo pėsčioji po įvykio, smūgis buvo į kairę ir šiek tiek iš priekio. Nukentėjusiosios kojos liko partrenkimo vietoje, o kūnas nukrito dešiniau atgal. Išklausiusi kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, nemato, kad reikėtų ką nors keisti ekspertizės akte. Kadangi byloje parodymai skiriasi, kad nukentėjusioji bėgo ar ėjo, tai tyrimą atliko remdamasi greičiu, esant aplinkybei, kad nukentėjusioji bėgo. Tuo metu kaip nukentėjusioji ėjo važiuojamąja kelio dalimi, automobilis buvo ne mažesniu kaip 12 m. atstumu. Tuo metu pėsčiajai automobilis nesudarė pavojaus, nes jis tik artėjo. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, kad sukdamas į kairę vairuotojas turi duoti kelią jo judėjimo kryptį kertantiems eismo dalyviams. Gariūnų turgavietėje yra intensyvus eismas ir daug pėsčiųjų, vairuotojas turėjo pasirinkti greitį pagal kelio sąlygas, kad galėtų automobilį sustabdyti iki kliūties. Pėsčioji partrenkta 0,5 m. nuo važiuojamosios dalies krašto, kelių sankirtoje, kuri yra sankryžos dalis. Ten, kur nepažymėta pėsčiųjų perėja, pėstieji turi eiti šaligatviu. Atsakydama į prokuroro klausimą, ekspertė patikslino, kad pėsčiajai artėjant prie važiuojamosios kelio dalies, stovintis automobilis gal ir trukdė matomumą, bet įžengus į važiuojamąją dalį, matomumo nukentėjusiajai neribojo. Atsakydama į advokato D. S. klausimą, ekspertė paaiškino, kad išvadoje greitį nurodė tą, kuris užfiksuotas vairuotojo parodymuose. Pagal kelio sąlygas vairuotojo pasirinktas greitis buvo tinkamas, bet vairuotojas turi pasirinkti greitį pagal kelio situaciją, kad spėtų sustabdyti. Pėsčioji privalėjo eiti pagal šaligatvio linijas, šiuo atveju eismas nėra organizuotas, įvykio vietoje nėra nei šaligatvių linijos, nei perėjos. Vairuotojas, važiuodamas kairio posūkio kreive, turi neatsidurti priešingo eismo juostoje, šiuo atveju buvo priešingai. Atsakydama į kaltinamojo klausimus, ekspertė paaiškino, kad automobilio įlenkimas yra ties radiatorių grotelių kairiuoju kraštu, ten kur buvo nuvalytos dulkės. Realiai nuotraukose įžvelgia dulkių nuvalymą. Po susidūrimo automobilis sustojo nepabaigęs posūkio manevro. Vairuotojas privalo praleisti eismo dalyvius sukant į kairę ir privalo pasirinkti tinkamą greitį. Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu pakartotinai apklausiama ekspertė patikslino savo ankstesnius parodymus ir paaiškino, kad kaltinamojo nurodomas minivenas, vertinat važiuojamąją kelio dalį nei vienam iš eismo įvykio dalyvių negalėjo trukdyti matomumo. Ekspertizės akte nurodyti visi skaičiavimai atlikti nuo tos ribos, kai nukentėjusioji įžengia į važiuojamąją kelio dalį, todėl miniveno buvimas neturi reikšmės atliktiems skaičiavimams. Smūgio metu automobilis sustojo tik įvažiavęs į gatvę. Vairuotojas privalo sukdamas į kairę duoti kelią tiems, kurių kryptį jis kerta. Jei automobilio greitis didesnis, tai vairuotojas yra dar toliau, nei galėtų spėti sustabdyti. Jei automobilio greitis būtų didesnis, negu kad buvo nurodyta, tai jis būtų nepriimtinas ir autoįvykio pasekmės būtų kitos. Jis pradėjo sustabdyti dar posūkio kreivėje, nes po įvykio stovi tik įvažiavęs. Jei būtų didesnis greitis, jis būtų toliau nuvažiavęs. Visi skaičiavimai, esantys ekspertizės akte, o būtent: pėsčiosios ėjimo ir automobilio greičiai pasirinkti vairuotojo naudai. Pėsčiasis eidamas per sankryžą, kertančio ją atžvilgiu, turi pirmumą. Ekspertizei pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo duomenų, kad nukentėjusioji greitai bėgo. To nepatvirtina ir kiti užfiksuoti duomenys, nes tuo atveju, jei pėsčiasis turi didelį judėjimo greitį, tai partrenkimo metu gaudamas smūgį, turi nuskrieti stipriai į kairę savo bėgimo kryptim. Moteriškė gulėjo prie pat automobilio, jei ji būtų greitai bėgusi, tai dėl savo pačios inercijos nuo smūgio būtų nuskriejusi į priekį. Atsakydama į nukentėjusiosios advokatės klausimą, ekspertė patikslino, kad jos požiūriu, ėjimas ir greitas ėjimas turi maždaug 2 km skirtumą. ( b.t.1, b.l. 129-132, b.t.2, b.l. 43-44).

Ekspertas R. R. patvirtina savo ankstesnę išvadą dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Atsakydamas į teismo proceso dalyvių klausimus, ekspertas patikslino, kad iš 2011-09-29 apžiūros protokolo kategoriškai spręsti apie sužalojimų mechanizmą negali, nes protokole nėra išorinių sužalojimų aprašymo, t.y. kai nėra išorinių kūno sužalojimų aprašymo, apie kontakto vietą spręsti sunku. Nukentėjusiai nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir tiesioginio, ir netiesioginio kontakto metu. Iš epikrizės matyti tokia nukentėjusios diagnozė: politrauma, dešinio kelio išorinio šalutinio raiščio plyšimas su dešinio šlaunikaulio išorinio krumplio krašto atplyšimu, galvos smegenų sumušimas ir potrauminis kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu. Į bylą pateiktoje išvadoje yra galvos smegenų sukrėtimas, o čia atsiranda galvos smegenų sumušimas, kuri yra sunkesnė smegenų pažeidimo forma. Atsakydamas į teismo klausimą, ekspertas paaiškino, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusiajai buvo diagnozuotas galvos smegenų sumušimas, tai galėtų turėti įtakos anksčiau duotai išvadai, ekspertizės atlikimo metu tokių duomenų nebuvo. Tam, kad būtų galima nustatyti ar nukentėjusiajai buvo padarytas smegenų sukrėtimas, ar sumušimas, reikia visų medicininių dokumentų. Apžiūrėjęs ligos istorijas, galutinę išvadą dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo galėtų duoti posėdžio metu.

Pakartotinės apklausos metu, susipažinęs su teismo išreikalautais medicininiais dokumentais, ekspertas R. R. teismui paaiškino, kad peržiūrėjus gautus dokumentus ankstesnė išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto nesikeičia, tiek galutinėje diagnozėje, tiek epikrizėje parašytas galvos smegenų sukrėtimas. Nėra jokio pagrindimo galvoti, kad tai yra nepagrįsta. Sužalojimo sunkumas nesikeičia. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiosios nurodomas susirgimas (osteoporozė) nesusijęs su įvykiu ir neturi įtakos sužalojimo sunkumo vertinimui. Osteoporozės kaip atskiros ligos niekas nediagnozuoja, ji konstatuojama rentgeno metu. Liga neabejotinai prasidėjo anksčiau nei buvo eismo įvykis. Be nukentėjusiajai nustatyto kaulo lūžio yra ir raiščio nutraukimas. Tiek dešinys kelis, tiek klubo sritis sužaloti nuo tiesioginio traumavimo. Pirminio smūgio vietos negalima nustatyti. Nei dešinio sąnario trauma, nei kairiojo klubo lūžis savaiminio griuvimo metu neįvyksta. Tuomet žmogus remtųsi ranka ar kitaip. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai nebūdingi griuvimui be pašalinės jėgos. (b.t.2, b.l. 80-81, 87-88).

Liudytoja L. P. teismui paaiškino, kad ji yra nukentėjusiosios dukra. Eismo įvykyje nedalyvavo, jo nematė, tačiau po avarijos slaugė mamą, kuri jautėsi prastai, jai buvo sutrenkta galva ir sulaužytos kojos. Dėl to ji gydėsi Lazdynų ligoninėje ir sanatorijoje, gydymas truko 2 mėnesius. Pati savimi pasirūpinti ir apsitarnauti negalėjo. Šiuo metu mama nebesiskundžia sveikata, bet jai vis dar skauda kojas. Nepastebėjo, kad mama turėtų baimių, prieš šį įvykį ji nesirgo lėtinėmis ligomis (b.t.2, b.l.63-64)

Liudytoja M. B. teismui paaiškino, kad į eismo įvykio vietą, t.y. į Gariūnų teritoriją vyko pagal iškvietimą. Atvyko su greitosios pagalbos automobilio vairuotoju. Prisimena, kad moterį rado sėdinčią važiuojamojoje kelio dalyje, ji buvo sąmoninga, ieškojo savo laikrodžio ir vis kartojo, kad eis namo, klausė, kas jai atsitiko. Praeiviai pasakė, kad ją partrenkė. Moters galvoje buvo guzas ir, lyg nubrozdinimas ant veido, į skausmą ji reagavo. Atsakydama į kaltinamojo klausimus, liudytoja paaiškino, kad nebuvo dvejonių, dėl to, ar reikia nukentėjusiąją vežti į ligoninę (b.t.2, b.l. 64)

Liudytojas J. J. teismui paaiškino, kad su gydytoja M. B. pagal iškvietimą buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą prie Gariūnų turgavietės. Automobilio markės ir spalvos nepamena, į įvykio vietą atvažiavo anksčiau negu policija. Nukentėjusioji sėdėjo važiuojamojoje kelio dalyje ir nelabai susivokė kur esanti, negalėjo nurodyti skausmingų kūno vietų, negalėjo pasakyti, kas jai nutiko, vis šnekėjo apie laikrodį. Su automobilio vairuotoju nekalbėjo, nors jis stovėjo šalia ir pats sakė, kad partrenkė tą moterį. Nesimatė, kad mašina būtų sudaužyta. Ant kapoto buvo tik nubrauktos dulkės (b.t.2, b.l. 64-65).

Liudytojas G. V. teismui paaiškino, kad praėjus nemažai laiko jis visiškai neprisimena eismo įvykio aplinkybių. Nurodo, kad jo parodymai yra užfiksuoti apklausų metu ir tarnybiniame pranešime, todėl jie yra tikslūs. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad gali būti, kad eismo įvykio vietoje matė ir užfiksavo tai, kad yra įlenktas variklio dangtis. Jei mašina buvo purvina ir matosi šviežiai nuvalytas purvas, tai ten ir gali būti įlenkimas. Galima pasakyti tik pagal purvą, ar tas purvas šviežiai nuvalytas, ar ne (b.t.2, b.l. 72-)

Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu teisme apklausta liudytoja L. J. paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo mėn. ji mašina, priklausančia P. K., buvo atvažiavusi į turgų, kuriame dirba. Nurodo, kad buvo išėjusi parūkyti ir savo rankinę buvo pasidėjusi ant automobilio kapoto. Vėliau atvažiavo Povilas su autobusiuku ir pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti į centrą, todėl pasikeitė automobilį. Jai baigiant darbą P. K. paskambino ir pasakė, kad jam atrodo, jog jis partrenkė žmogų. Kai liudytoja atvyko į avarijos vietą, ten jau buvo greitoji pagalba. Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas klausė kaltinamojo, ar šis tikrai partrenkė moterį. Mašinoje nebuvo jokio įlenkimo, ji buvo tik purvina. Matė, kad įvykio vietoje stovėjo giros statinė ir minivenas. Kartu su kaltinamuoju buvo nuvažiavusi į ligoninę jos aplankyti. Kaltinamasis sakė, kad jis nekaltas, o nukentėjusioji sakė, kad jos dukra turi pažįstamų policijoje ir kad „jūs būsit kalti“, prašė 4000 Lt. Mano, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis pagal savo techninę charakteristiką negali išvažiuoti iš posūkio 10-20 km/h greičiu, nes Audi automobilis mažesniu nei 30 km/h greičiu, posūkio nepadarytų.

Išklausęs nukentėjusios, liudytojų parodymus bei ekspertų paaiškinimus ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad P. K. kaltė dėl jam įkaltinamos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus 162 punkte, t. y., kad vairuotojas, sukdamas sankryžoje į kairę arba dešinę, privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostą. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą.

Kaltinamojo teiginiai apie tai, kad nukentėjusioji sveikatos sutrikdymą patyrė išsigandusi artėjančio automobilio ir pargriūdama, bei tai, kad nukentėjusioji į važiuojamąją kelio dalį išbėgo staiga iš už stovinčio ir jo matomumą ribojančio automobilio, paneigti teismo ekspertų išvadomis ir jų atsakymais į teismo ir proceso dalyvių klausimus. Teismo medicinos ekspertas R. R. paneigė kaltinamojo teiginius nurodydamas, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti be pašalinės jėgos poveikio. Ekspertė L. L. išsamiais paaiškinimais pagrindė savo išvadą, tuo pačiu paneigdama kaltinamojo teiginius dėl netikėto nukentėjusiosios išbėgimo į važiuojamąją kelio dalį iš už stovinčio ir vairuotojo matomumą ribojančio automobilio, dėl kaltinamojo vairuoto automobilio greičio iki eismo įvykio ir pan.

Vertindamas kitus bylos įrodymus, teismas atkreipia dėmesį ir į byloje esančias kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuotraukas, padarytas po autoįvykio. Iš pastarųjų matyti, kad yra nubrauktos dulkės nuo mašinos variklio dangčio, kas pagrįstai laikytina galima kontakto vieta. Tai, kad nėra nustatyta didelių automobilio sugadinimų, visiškai patvirtina, jog automobilio greitis iki partrenkiant nukentėjusiąją buvo nedidelis, priešingu atveju nuo patirto smūgio pastaroji būtų užkritusi ant variklio dangčio. Eismo įvykio vietoje užfiksuota nukentėjusiosios padėtis priešais sustojusį automobilį taip pat patvirtina, kad ji staiga neišbėgo į važiuojamąją kelio dalį, nes priešingu atveju būtų buvusi stipriai nublokšta į priekį savo judėjimo kryptimi. Kaltinamojo vairuoto automobilio padėtis, užfiksuota eismo įvykio vietoje, patvirtina, kad pėsčioji buvo partrenkta vairuotojui nebaigus kairiojo posūkio manevro ir išvažiavus į priešingos eismo krypties juostą (b.t.1 b.l. 6-89-13). Kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos T. Z. parodymų patikrinimo vietoje metu nubraižyta eismo įvykio vietos schema, atitinka eismo įvykio schemoje, darytoje autoįvykio vietos apžiūros metu, užfiksuotus duomenis (b.t.1, b.l. 8, 56).

Vertindamas kaltinamojo parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra prieštaringi, o būtent: rašydamas paaiškinimą iš karto po eismo įvykio ir apklausiamas liudytoju P. K. pripažino, kad nukentėjusioji parkrito nuo jo automobilio smūgio ir netgi, kad ji nuo smūgio užkrito ant automobilio ir nukrito prieš automobilį. Vėliau, tikslindamas parodymus, kaltinamasis pradeda teigti, kad negali tvirtinti kontakto buvimo, nes negirdėjo jokio smūgio garso, todėl jis mano, kad pėsčioji pati galėjo užkabinti jo automobilį ir dėl to parkrito (b.t.1, b.l. 16, 17-18). Šios versijos kaltinamasis laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. TA 6397/11(01) ir medicininės apžiūros aktas Nr. 1537 patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus (b.t.1, b. l. 19,20 ). Eismo įvykio metu nukentėjusioji V. P. taip pat buvo blaivi. Tai patvirtina Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. TA 6414/11(01) (b.t. 1, b.l. 32)

Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad 2011-09-04 eismo įvykio metu automobilis „AUDI A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis P. K. privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas ADB „Ergo Lietuva“ techninė apžiūra, buvo nežymiai apgadintas – įlenktas variklio dangtis (b.t.1, b.l. 9-13). Aukščiau nurodytuose proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys atitinka kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl laikytini P. K. kaltės įrodymais.

Nukentėjusioji V. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos, 6130 Lt turtinės žalos ir atstovavimo išlaidų atlyginimo. Patirtą žalą prašė priteisti solidariai iš ADB „Ergo Lietuva“ ir kaltinamojo.

CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiajai V. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę. Nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, buvo gydoma ligoninėje, reabilituojama. Vilniaus universitetinėje ligoninėje nukentėjusioji buvo gydoma nuo 2011-09-04 iki 2011-09-16. 2011-09-10 atlikta operacija. Nuo 2011-09-20 iki 2011-10-09 buvo taikytas sanatorinis gydymas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad kojos įtvarus nukentėjusioji turėjo naudoti 6-7 savaites. Medicininiai dokumentai visiškai patvirtina nukentėjusiosios teiginius, kad dėl patirtos traumos pastaroji kurį laiką buvo nedarbinga. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad dėl traumos negalėjo dirbti 8 mėnesius, todėl prašo priteisti 5600 Lt negauto darbo užmokesčio (700 Lt x 8 mėn.). Reikšdama civilinį ieškinį nukentėjusioji nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokio reikalavimo pagrįstumą, o būtent: dokumentų, patvirtinančių, kad ji vertėsi individualia veikla, ir gautų pajamų deklaracijos. Teismo išreikalautų ir teismo medicinos eksperto įvertintų medicininių dokumentų duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios teiginio, kad ji buvo nedarbinga 8 mėnesius. Remdamasis medicininiais dokumentais ir vadovaudamasis protingumo kriterijumi, teismas daro išvadą, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo nedarbinga 2 mėnesius. Nukentėjusiosios nurodomas 700 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį yra realus. Teismui taip pat nekelia abejonių, kad autoįvykio metu buvo sudaužytas nukentėjusiosios laikrodis ir sugadinta bei prarasta dalis jos aprangos detalių, kurių bendra vertė 458 Litai. Todėl šios sumos nukentėjusiajai priteistinos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad nukentėjusiajai priteistina suma neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlygintinos sumos (2 500 000 eurų), konstatuotina, kad 1858 Lt nukentėjusiosios patirtai turtinei žalai atlyginti, priteistini iš ADB „Ergo Lietuva“.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, nustatydamas V. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo P. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, jis sąmoningai nesiekė sužaloti, taip pat nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių išgyvenimų. Teismo posėdžio metu kaltinamasis, net ir nepripažindamas savo kaltės dėl eismo įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios dėl jai sukeltų pasekmių. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusios teismų praktikos tendencijas panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, įvertinant jos patirtą neturtinę žalą 8 000 Lt dydžio pinigine išraiška.

Teismas, vertindamas civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atsakomybės pagrindą ir apimtį, atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kad eismo įvykio kilimo metu kaltinamasis su minėta draudimo bendrove buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą šioje byloje pagrindas yra minėta sutartis bei sutarties pasirašymo metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Pastarojo teisės akto 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo). Taigi, maksimali dėl neturtinės žalos padarymo atlygintina suma, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų asmenų skaičiaus, yra 8632 Lt. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog ADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. P. turi atlyginti 8000 Lt.

Teismas, mažindamas priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, atsižvelgia į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo priežasčių bei nukentėjusiajai padaryto sužalojimo ir jo pasekmių dalis kaltės tenka ir V. P.. Tokią išvadą teismas daro vertindamas pačios nukentėjusiosios parodymus, kad į autobuso stotelę ji ėjo tiesiausiu keliu. Nukentėjusiosios eismo įvykio vietos plane pažymėtas maršrutas ir jo trajektorija negali būti laikomas atitinkančiu Kelių eismo taisyklėse nustatytas pėsčiųjų pareigas. Šių taisyklių 49 punkte įsakmiai nustatyta, kad : į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (požeminėmis ir ar einančiomis virš kelio) perėjomis. Ten, kur jų nėra,- sankryžose pagal šaligatvių ir kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamosiose vietose, tačiau įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji būdama pėsčiąja per kelią ėjo įstrižai ir neįsitikinusi, kad netrukdo keliu važiuojančioms transporto priemonėms (CK 6. 248 str. 4d.).

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nurodomos 1120 Lt teisinės pagalbos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis. BPK 105 str. 1 d., 106 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisinės pagalbos išlaidų suma yra reali ir, vadovaujantis BK 105-106 str., valstybės naudai priteistina iš kaltinamojo P. K..

Kaltinamojo nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje kvalifikuota teisingai – jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, į nukentėjusiosios neatsargų elgesį, į kaltinamojo asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b.t. 1, b.l.60-64, 62, 64-65, 73-75). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre į įskaitas neįrašytas (b.t. 1, b.l. 67-69). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, jos dydį vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 47 str. 2, 3 d. d. numatyto šios bausmės vidurkio. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei BPK 115, 297, 298, 301, 302, 307 str., teismas

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., ir nubausti jį 15 MGL, t.y. 2025 Lt ( du tūkstančiai dvidešimt penki litai) bauda.

Išaiškinti P. K., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš ADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiajai V. P. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui priteisti 1858 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt aštuoni litai), ir 8000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Iš P. K. valstybei priteisti 1120 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt litų) nukentėjusiosios teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Išaiškinti P. K., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752. Įmokos kodas 5630.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.