Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-30 · Administracinė byla Nr. I-1818-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
I-1818-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06839-16-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1818-189/2017Proceso Nr. 3-61-3-06839-16-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė kalint Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-11-09. Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes kamerų plotas neatitiko vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, be to, pareiškėjas buvo laikomas sergančiųjų tuberkulioze kameroje 7 mėnesius, kai pareiškėjas šia liga yra persirgęs ir yra sveikas. Kalint kameroje 350 už lango buvo girdimas medžio plovimo staklių veikimo garsas, drabužius galima buvo skalbti tik šaltu vandeniu. Pareiškėjui būnant kameroje Nr. 350, medikai apie jo būklę pasidomėjo tik po 7 mėn. Vėliau tik rugpjūčio 31 d. buvo pervestas į sveikų kalinių kamerą Nr. 385. Šioje kameroje nebuvo vietos judėti. Kamerų sienos išdaužytos, kameroje buvo didelė drėgmė, buvo šalta. Pareiškėją kalinant vieną buvo pažeista jo teisė į bendravimą.

Dėl žalos atlyginimo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodė, kad Elektrėnų policijos nuovadoje buvo reikalaujama, kad pareiškėjas dėvėtų veido kaukę, jo daiktai buvo laikomi izoliuotai, darbuotojai vengė su juo bet kokio kontakto. Buvo pateikta informacija, kad pareiškėjas serga atviros formos tuberkulioze, tačiau jam nėra žinoma, iš kur buvo tokia informacija. Apie tariamą pareiškėjo ligą nežinojo ir medikai.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (b. l. 11–13) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas 2016-01-25 buvo laikinai sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos PK bei tą pačią naktį uždarytas į Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos PK areštinę. Kitą dieną pareiškėjas buvo konvojuotas į Trakų rajono apylinkės teismą, kurio nutartimi pareiškėjui buvo skirtas suėmimas dviem mėnesiams. Atlikus procesinius veiksmus pareiškėjas buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K. Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad informaciją apie ligas skleidžia pats pareiškėjas, nes, kaip matyti iš Trakų rajono apylinkės teismo nutarties, pareiškėjas pats nurodė, kad serga tuberkulioze. Pareigūnai neturėjo pagrindo netikėti šia informacija. Išsamaus sveikatos patikrinimo pareigūnai atlikti neprivalo, o tai, kad patikrinimo metu pareiškėjas nurodęs, kad yra sveikas, nesudaro pagrindo atmesti rizikos tikimybės.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 7–21) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl pareiškėjo prieštaravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iš nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti švarą ir tvarką, tam yra išduodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotą yra aprūpinamos būtiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams. Drabužių skalbimo tvarka Lukiškių TI-K vykdoma įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Elektrėnų policijos nuovados pareigūnų veiksmų, pasireiškusių tuo, kad dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių apie jį buvo paskleista informacija, kad jis sergantis atviros formos tuberkulioze bei dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų, taip pat dėl kitų nepatogumų bei dėl neteisėtų

Pareiškėjo teigimu, jis tuberkulioze yra persirgęs dar 2003 metais ir šiuo metu jo sveikata yra gera. Pareiškėjas Elektrėnų policijos nuovados pareigūnų neteisėtus veiksmus grindė tuo, kad nuovadoje buvo reikalaujama, kad jis dėvėtų veido kaukę, kai duodavo tušinuką, atgal pareigūnai jo neimdavo. Kas paskleidė tokią informaciją, pareiškėjui nepavyko išsiaiškinti. Tuo pagrindu pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 3 000 Eur žalos atlyginimą, o iš pareigūno, paskleidusio tokią informaciją, prašė priteisti 2 000 Eur žalos atlyginimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas į Elektrėnų PK buvo pristatytas 2016-01-25 apie 00.35 val. Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutartimi pareiškėjui buvo skirtas suėmimas dviem mėnesiams. Iš nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas teismo posėdyje pripažindamas savo kaltę, taip pat nurodė, kad gyvenamosios vietos neturi bei serga tuberkulioze. Taigi, kaip matyti, apie tai, kad pareiškėjas serga tuberkulioze yra nurodęs jis pats. Vadinasi Elektrėnų PK pareigūnų veiksmai, išduodant veido kaukę ir pan., buvo sąlygoti paties pareiškėjo veiksmų. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime, nuovados pareigūnams netikėti pareiškėjo teiginiais, fiksuotais teismo nutartyje, nebuvo jokio pagrindo. Minėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų (pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo aspektu ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad institucijos neteisėtų veiksmų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (neteisėtų veiksmų), pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-11-09.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas tik 5,5 paros buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus (atitinkamai įvertinant duomenis apie sanitarinio mazgo plotą kameroje).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas 5,5 paros būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.

Pareiškėjas nepagrindė, kokiais įrodymais remiantis teigia, kad kamera 350, kurioje buvo laikomas 7 mėnesius, priklauso medikams ir šioje kameroje buvo laikomas, kaip sergantis tuberkulioze, nors, kaip jis pats nurodė šia liga neserga. Vien tai, kad pareiškėjas buvo laikomas šioje kameroje ir vienas, Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo neįrodo. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad buvimas šioje kameroje pareiškėjui sukėlė psichologinę įtampą, tačiau kaip konkrečiai pareiškėjui pasireiškė padaryta žala dėl kalėjimo šioje kameroje, pareiškėjas neįrodė.

Pareiškėjo teigimu, jam kalint kameroje Nr. 350 pro langą girdėdavosi medienos apdirbimo cecho garsai. Pareiškėjas šiuo aspektu taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad dėl atliekamų darbų girdėdavosi triukšmas, tačiau kokia žala dėl to pareiškėjui buvo padaryta pareiškėjas nedetalizavo.

Kaip numatyta Higienos normos HN 134:2015 18 punkte, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi kamerose šilto vandens tiekimas nėra numatytas. Atitinkamai teiginiai dėl nesudarymo sąlygų kameroje skalbinių išsiskalbti šiltu vandeniu, nevertinantys, kaip įrodantys pareiškėjo teisių pažeidimą.

Pareiškėjo teigimu, kamerose sienos buvo išdaužytos, kameroje buvo didelė drėgmė, buvo šalta. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktą (b. l. 57–60). Iš jame pateiktų duomenų matyti, kad kameroje Nr. 338 (laikotarpiu 2016-09-08 – 2016-09-26) temperatūra, drėgmė, apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Duomenų apie kitos kameros, kurioje ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, būklę, atstovas nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl oro, drėgmės ar pan. sąlygų ištyrimo. Taigi, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos išanalizavus aptartų tesės aktų nuostatų kontekste, nustatyta, kad pareiškėjo subjektinė teisė kalėti teisės aktų nuostatas atitinkančiose kamerose buvo pažeista tik dėl to, kad kameroje Nr. 119, kurioje pareiškėjas kalėjo 0,5 paros buvo pažeistas ploto vienam asmeniui reikalavimas, taip pat šis reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiu nuo 2016-10-29 iki 2016-11-02, viso 5 paras. Atsižvelgiant į konstatuotą pažeidimą, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 50 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 2,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.

Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 38 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 38 x 0,06, t. y. 2,28 Eur.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-12-23 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 103 str. 2 d., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Skundą dalyje dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška